„Kas iš dabartinių Lietuvos visuomenės veikėjų būtų geriausi pretendentai į prezidento postą?“ Tokį klausimą pateikė bendrovė „Vilmorus“, pasiūliusi patiems apklausos dalyviams nurodyti pavardes.
Šiuo metu įregistruota daugiau nei dešimt asmenų, nusiteikusių parungtyniauti šalies vadovo rinkimuose, o štai gyventojai išvardijo net 50 veikėjų, kurie esą galėtų būti kandidatai į prezidentus.
Tiesa, kai kurie jų sugraibė vos vieną kitą balsą. Tarp tokių – ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vedlys Gabrielius Landsbergis (0,6 proc.), ir oficialus Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas Giedrimas Jeglinskas (0,3 proc.).
Apklausos rezultatai patvirtino tai, apie ką jau seniai kalba ir politikai, ir politologai, ir daugelis rinkėjų, – prezidento rinkimų favoritas yra dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda.
Jis neginčytinai patektų į antrąjį rinkimų turą (jeigu jo prireiktų). Tuo metu kova dėl antros vietos turėtų būti įnirtinga. Piliečiai beveik vienodai įvertino nepartinio advokato Igno Vėgėlės (11,6 proc.) ir konservatorių atstovės premjerės Ingridos Šimonytės (11 proc.) galimybes.
Kitiems kandidatams, matyt, teks pasitenkinti statistų vaidmeniu. Bet per rinkimų kampaniją jie turės progų pasireikšti kaip politinių pretenzijų turintys veikėjai ar savo partijų išpažįstamų vertybių šaukliai. Tokiame margame būryje rinkėjai kol kas mato partijos „Nemuno aušra“ įkūrėją Remigijų Žemaitaitį, valstiečiams atstovaujantį Aurelijų Verygą, savarankišką kandidatą Valdą Tutkų, Darbo partijos vadovą Andrių Mazuronį, Laisvės partijos atstovą Dainių Žalimą. Kad jie verti būti kandidatais, įvardijo nuo 3,8 iki 2,3 proc. apklaustųjų.
Nemaža dalis (10,2 proc.) apklausos dalyvių nurodė, kad pasirungti dėl prezidento kėdės būtų verta Socialdemokratų partijos pirmininkė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė. Tačiau ši politikė atsisakė dalyvauti rinkimuose, o jos vadovaujami kairieji nutarė remti G.Nausėdos kandidatūrą.
Šitoks V.Blinkevičiūtės manevras, kuris kai kurių politologų ir net partijos bičiulių buvo įvertintas kaip bėgimas į krūmus, regis, nepatiko ir daliai jos gerbėjų. Tai atsispindi kitoje lentelėje. Palankių europarlamentarės vertinimų nuo praėjusių metų pabaigos sumažėjo nuo 51,1 iki 48,7 proc., o nepalankių padaugėjo nuo 25,6 iki 29,5 procento.
Visai kitaip gyventojai sureagavo į Liberalų sąjūdžiui vadovaujančios Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen atsisakymą pakovoti dėl prezidento regalijų. Per ankstesnę „Vilmorus“ apklausą ši politikė buvo surinkusi 29,3 proc. palankių, 45,1 proc. nepalankių vertinimų, o dabar šie skaičiai yra atitinkamai 36,9 ir 39 procentai. Tiesa, tik 1,6 proc. respondentų įvardijo, kad V.Čmilytė-Nielsen būtų gera pretendentė į šalies vadovo postą.
O kokio derliaus partijos gali tikėtis per Europos Parlamento ir Seimo rinkimus?
Nepaisant prieštaringai įvertinto socialdemokratų sprendimo nekelti savo kandidato prezidento rinkimuose, ištikimiausi šios politinės jėgos rėmėjai nenusisuko.
Jeigu Seimo rinkimai vyktų dabar, už Socialdemokratų partiją daugiamandatėje apygardoje balsuotų 19 proc. rinkėjų – maždaug tiek pat, kaip ir praėjusių metų pabaigoje.
Pastaraisiais mėnesiais susitelkė ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų gerbėjai. Tai leido konservatoriams šiek tiek atitrūkti nuo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“. Taip pat pagerėjo Darbo partijos ir Liberalų sąjūdžio reikalai, o štai Laisvės partija murdosi gana žemai.
Skelbiant šiuos apklausos rezultatus nuoroda į „Lietuvos rytą“ būtina.
