Anot jo, šiuo metu Ukraina fronte patiria ypatingai didelį agresorės Rusijos spaudimą, todėl, pažymi politikas, geopolitinė situacija yra ypač sudėtinga.
„Sudėtinga atrasti žodžių, kurie leistų pasiguosti, kurie leistų pasakyti, kad galiu eiti ramiai miegoti ir išmiegojus visą naktį ryte užsiimti kokiais nors reikalais negalvojant apie Ukrainą, nes ten reikalai krypsta gera kryptimi. Deja, bet taip nėra“, –Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) tarybos posėdyje sakė G. Landsbergis.
Todėl, įsitikinęs konservatorių pirmininkas, nereikėtų baimintis viešai kalbėti apie Lietuvai gresiančius juodžiausius scenarijus.
„Situacijos, kurioje mes esame priminimas, gal net nelabai statistiškai reikšmingų scenarijų, apsisprendimas kaip juos reiktų valdyti – tai turi mus mobilizuoti. Ir priešingai, tuščia viltis – demobilizuoja“, – sakė G. Landsbergis, pažymėdamas, kad politikų ar atsakingų pareigūnų kalbos nutylint realią situaciją yra pavojingos.
„Man atrodo, kad tai yra neteisinga. Neteisinga mūsų valstybės atžvilgiu. Mes privalome pasakyti tiesą – yra scenarijai, kurie Lietuvai nepalankūs. Bet aš turiu vilties, kad mes galime būti tiems scenarijams pasiruošę“, – sakė konservatorius.
Pasak G. Landsbergio, kur kas ramiau jis ir visuomenė jaustųsi, jei valstybės gynybai visokeriopai pasiruošę būtų tiek žmonių, kiek tą daryti pasirengusiųjų yra Suomijoje.
„Jei Lietuvoje mes kalbėtume apie 600 tūkst. žmonių, kurie yra pasiruošę ginti valstybę, aš turėčiau kur kas daugiau ramybės, optimizmo ir kur kas daugiau vilties. Iš čia kyla mano mobilizacinis kvietimas – susitelkime, dar nėra per vėlu. Aš tikiuosi, kad dar nėra per vėlu“, – partiečiams sakė G. Landsbergis, pažymėdamas, kad viltis turi būti pagrįsta pasirengimu.
„Mes turime aiškiai matyti pasirengimą gintis. Jei mes nematome politinės valios, nematome instrumentų – sunku yra viltis“, – teigė politikas
ELTA primena, kad prieš kelias savaites Seime vykusiame „Vilniaus saugumo forume“ dalyvavęs buvęs JAV sausumos pajėgų vadas Europoje B. Hodgesas įspėjo, kad Rusijos puolimo atveju Lietuva turi būti pasirengusi bent dvi savaites gintis savo jėgomis. Pasak generolo, NATO 5-ojo straipsnio garantijos nėra automatinės – straipsnis aktyvuojamas politine valia. Todėl, pažymėjo jis, Lietuva turi būti pasirengusi atsilaikyti tol, kol atvyks sąjungininkų pastiprinimas.
Sulaukęs dalies politikų bei krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko kritikos dėl tokių pareiškimų, B. Hodgesas patikino, kad jo pasisakymai paremti ne tik žiniomis apie NATO karinius pajėgumus, bet ir regioninę specifiką. Todėl jis teigė nekeičiantis savo pozicijos ir pabrėžė – blogiausio scenarijaus atveju, Lietuvai gali tekti kurį laiką kovoti be sąjungininkų pastiprinimo.
Tiesa, atsargos generolo pasisakymai ir anksčiau yra sukėlę rezonansą Lietuvos politiniame gyvenime. Praėjusių metų „Vilniaus saugumo forume“ buvęs JAV pajėgų Europoje vadas teigė, kad Baltijos šalys ir Lenkija nederina savo ginkluotės įsigijimų ir perka skirtingą karinę techniką. Be to, jis tvirtino, kad Vilniui nepakanka skirti gynybai tik 2 proc. BVP.
Tuomet į B. Hodgeso pastabas reagavęs A. Anušauskas tikino, kad atsargos generolas nesiremia naujausia informacija. Tačiau Lietuvos diplomatijai vadovaujantis A. Anušausko kolega, ministras Gabrielius Landsbergis tada tvirtino, jog į B. Hodgeso kritiką reikėtų įsiklausyti.
Tikina, kad kaskart kalba su Lenkijos kolegomis dėl karinio bendradarbiavimo
Kilus diskusijoms dėl to, ar karo atveju Lenkijos kariuomenė ateitų į pagalbą Lietuvai, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tvirtina, kad kiekvieną kartą susitikdamas su Varšuvos kolegomis diskutuoja dėl glaudesnio karinio bendradarbiavimo dvišaliu pagrindu.
„Kiekvieną kartą“, – sekmadienį žurnalistams Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) taryboje sakė G. Landsbergis.
„Esmė tokia, kad informacijos pasakyti daugiau, nei pasakė premjerė, mes negalime“, – aiškino jis.
Šią savaitę premjerė Ingrida Šimonytė interviu tv3.lt teigė, kad Lenkijos įstatymai nenumato pareigos agresijos atveju kaimyninei valstybei siųsti karius į Lietuva. Tiesa, sekmadienį Vyriausybės vadovė tvirtino, kad buvo ne taip suprasta. Pasak I. Šimonytės, ji niekada nesakė ir net negalėtų pasakyti, kad kaimyninė Lenkija Lietuvos užpuolimo atveju į pagalbą neateis.
Reaguodamas į tai, G. Landsbergis patikino, kad mato poreikį ieškoti būdų stiprinti Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą krašto gynybos srityje. Anot jo, praėjusių metų vasarą patvirtinti atnaujinti NATO regioninės gynybos planai nenumato atskirų dvišaliu pagrindu kuriamų bendradarbiavimo formų. Tačiau, tęsė jis, sparčiai prastėjanti geopolitinė situacija verčia Vilnių siekti, jog tokie susitarimai atsirastų.
„Regioniniai planai nenumato dvišalio bendradarbiavimo atskirai. Jie numato bendrą visų sąjungininkų pajėgų judėjimą iki 5-ojo straipsnio, tam tikriems indikatoriams atsirandant, ir po 5-ojo straipsnio“, – dėstė jis.
„Jis galėtų būti pastiprintas atskirais dvišaliais politiniais sprendimais arba regioniniais sprendimais, kurie, sakykime, atlieptų scenarijus, kurių neapima regioniniai planai arba eina paraleliai jų“, – aiškino šalies diplomatijos vadovas.
Stiprinti bendradarbiavimą būtų galima ir tobulinant regioninės gynybos planus, pažymi G. Landsbergis. Tačiau tokia politinė diskusija yra pernelyg sudėtinga, sakė jis.
„Ar galima stiprinti regioninius planus, kurie yra prieš metus patvirtinti Vilniuje? Kol kas politinė diskusija tuo klausimu atrodo neįmanoma dėl to, kad pirmas prikišamas dalykas – tik ką patvirtinta“, – sakė jis.
Todėl, tęsė TS-LKD pirmininkas, atlikus Lietuvos namų darbus ir savo ruožtu sustiprinus krašto apsaugos sistemą, būtų galima lengviau įtikinti sąjungininkus bei Lenkiją dėl regioninės partnerystės.
„Regioninės partnerystės yra antrasis žingsnis po to, kai mes esame jau savo žingsnius padarę. Norint įtikinti mūsų partnerius daryti kažką daugiau dėl mūsų, pirmas klausimas, kurį gaunu susitikimuose – kada bus visuotinis šaukimas?“ – dalijosi G. Landsbergis.
Nežino, ar diskusijos vyksta ir prezidentiniu lygiu
Kelissyk pažymėjęs, jog Vyriausybiniu lygiu diskusijos su Lenkija vyksta, paklaustas, ar prezidentas Gitanas Nausėda savo ruožtu apie tai kalbasi su Lenkijos kolega Andrzejumi Duda, G. Landsbergis gūžtelėjo pečiais. Tačiau poreikis tam, akcentavo jis, yra būtinas.
„Aišku, vienareikšmiškai. Be jokios ironijos – turi visais lygiais vykti diskusijos dėl to, kad mes esame surišti geografine gija ir ji mus sieja“, – tvirtino politikas.
Jo teigimu, prezidentai išskirtinai gynybos klausimus aptarinėju praėjusių metų gegužę – po to pranešta ir apie bendras Lenkijos ir Lietuvos karių pratybas. Visgi, ar šiuo metu klausimas dėl karinio bendradarbiavimo yra prezidentiniame debate – G. Landsbergis negalėjo atsakyti.
I. Šimonytė tvirtina, kad jos pasisakymai apie Lenkiją buvo ne taip suprasti
Vasario pabaigoje Lietuvoje viešėjusiam Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) atsargos generolui Benui Hodgesui pareiškus, kad karo atveju Lenkijos kariuomenė neateitų į pagalbą Lietuvai, premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad Lenkijos įstatymai tokios pareigos išties nenumato.
„Turiu žinojimą apie teisinius tam tikrus apribojimus, kurie Lenkijos Respublikoje išties egzistuoja. Tai čia ne politinis sprendimas visų lygių, ar kažkas. Yra labai aiškūs, teisiniai apribojimai ir, mano supratimu, tai yra problema, apie kurią reikia visais lygiais diskutuoti“, – kiek anksčiau sakė Vyriausybės vadovė.
Tačiau sekmadienį I. Šimonytė sako, kad viešojoje erdvėje nuskambėjęs jos pasisakymas apie Lenkijos karinę pagalbą Lietuvai buvo suprastas neteisingai. Politikės teigimu, ji niekada nesakė ir net negalėtų pasakyti, kad kaimyninė Lenkija Lietuvos užpuolimo atveju į pagalbą neateis.
„Aš turėčiau išreikšti nusistebėjimą, kad visa tai virto kažkokiu mano pareiškimu, kad aš pasakiau, jog Lenkija mūsų negins. Aš norėčiau tai paneigti. Tai, ką aš atsakiau, atsakydama į konkretų klausimą, o konkretus klausimas buvo apie Beno Hodgeso pasisakymą“, – sekmadienį žurnalistams sakė I. Šimonytė.
„Aš noriu pasakyti, kad tikrai nepasakiau, jog lenkai mūsų negins. Noriu tą labai aiškiai pasakyti: tokio pasakymo nei drįsčiau, nei galėčiau pasakyti“, – akcentavo premjerė, komentuodama savo pasisakymus interviu portalui tv3.lt.
I. Šimonytė tvirtino, kad bendradarbiavimas su Lenkija saugumo klausimais yra itin intensyvus.
„Mes šiuos klausimus aptarinėjame su Lenkijos institucijomis nuolat, nėra taip, kad nėra nieko“, – teigė ji, pažymėdama, kad Lenkija Lietuvos saugumu yra labai suinteresuota.
„Mes turime Suvalkų koridorių, kuris turi dvi puses. Viena pusė yra Lietuvoje, kita pusė yra Lenkijoje. Tai yra mūsų bendra atsakomybė. Be saugios Lietuvos nėra saugios Lenkijos“, – teigė premjerė.
