„Pats tikrai ketinu aktyviai dalyvauti gynybos aspektu. Ir mūsų pasiūlymai ir įsivaizdavimas, kaip problema galėtų būti išspręsta, bus taip pat pateiktas“, – po susitikimo su Seimo valdyba žurnalistams teigė G. Nausėda.
„Manau kad PVM alternatyva yra nepriimtina. Tačiau yra daugybė kitų būdų ir konkrečiai kalbu apie verslo mokesčius, kurie galėtų užtikrinti solidarumą tarp visuomenės grupių. (...) Manau, kad pirmiausiai turėtume pradėti nuo kitų šaltinių ir konkrečiai mano pasiūlymu atsirado skolinimosi iki 3 proc. nuo BVP sąlyga ir ja tikrai reikėtų pasinaudoti, nes praėjusiais metais tai nebuvo padaryta“, – aiškino jis.
Šalies vadovas tikisi, kad Seimo partijos šiuo klausimu ras susitarimą ir saugumo problemos netaps dar vienu rinkiminio laikotarpio konfliktu.
„Labai tikiuosi, kad partijos šiuo klausimu ras sutarimą. Tik svarbu, kad šis klausimas netaptų rinkiminių kovų įkaitu“, – pabrėžė jis.
G. Nausėda pabrėžė, kad „mišrus“ gynybos finansavimo modelis turėtų būti ilgalaikis, o ne „vienkartinis lėšų akumuliavimas“, leidžiantis skirti daugiau nei 3 proc. nuo BVP finansavimą saugumui. Tuo pat metu, anot jo, bet koks finansavimo šaltinis, kuris paveiktų visą visuomenę, yra nepriimtinas.
„Aš manau, kad tai turėtų būti mišrus modelis, kuris apimtų tiek skolinimosi, tiek tvaraus finansavimo galimybę. Ką turiu galvoje sakydamas tvarus finansavimas? Tai turėtų būti lėšų šaltinis, kuris leistų finansuoti krašto apsaugą ilgesniuoju laikotarpiu. Kas būtų nepriimtina, jeigu tas gynybos mokestis ar tvarus finansavimo šaltinis būtų uždedamas visiems žmonėms“, – teigė G. Nausėda.
„Pagaliau ir mūsų kaimynų patirtis ir pavyzdys rodo, kad tarp 2 ir 3 proc. finansavimas nuo BVP yra per menkas. Ir ilguoju laikotarpiu turime kalbėti nemažesnį nei 3 proc. nuo BVP finansavimą. Manau, kad tai būtų tinkamas atsakas“, – pridūrė jis.
V. Čmilytė-Nielsen: sutinkame, kad reikia didinti gynybos finansavimą, bet reikia sutarti kieno sąskaita
Tuo metu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad nors parlamentinės partijos sutaria dėl papildomo gynybos finansavimo poreikio, dar nėra sutarta dėl šaltinių ir priemonių. Ji pamini, kad nors mažiausiai konfliktų kelia gynybos obligacijų idėja, vien tik skolinimasis iš visuomenės yra nepakankamas.
„Visi sutinkame, kad procentą gynybai turime didinti. Tik yra skirtingi požiūriai, kieno sąskaita. Mano manymu, tikrai turime kalbėti apie priemonių visumą. Nei viena grupė neturi paimti tos naštos. Tačiau dabar akivaizdu, kad skirtingos partijos turi savo matymą. Ir manau, kad susėdus prie bendro stalo turime rasti tam tikras mokesčio grindis, ties kuriomis galime susitarti“, – po susitikimo komentavo V. Čmilytė-Nielsen.
„Kol kas girdžiu, kad gynybos obligacijos atrodo mažiausiai skausmingai. Žinoma tai yra skolinimasis. Ir nors tai yra gera priemonė, ji nėra pakankama“, – pridūrė ji.
Taip pat Seimo pirmininkė paminėjo, kad diskusijos dėl gynybos mokesčio priėmimo negalima atidėti iki kitos parlamento kadencijos, tad dar iki rinkimų bus bandoma surasti visoms partijoms priimtiną siūlymą.
„Negalime šios diskusijos atidėti iki porinkiminio periodo, po Seimo rinkimų. Juolab, kad puikiai suprantame, kad esame rinkimine laikotarpyje ir, galima sakyti, prezidento rinkimų finišo tiesiojoje. Tai tikrai tas diskusijas įvairiais formatais turėsime ir ieškosime to, dėl ko galima sutarti“, – komentavo ji.
„Artimiausi mėnesiai parodys, ar toks susitarimas įmanomas“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad pastaruoju metu šalies politikai diskutuoja dėl būtinybės didinti finansavimą krašto apsaugos reikmėms. Pirmasis visuotinio gynybos mokesčio idėją pasiūlė parlamentaras, konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sakė, kad siekiant įgyvendinti užsibrėžtus gynybos siekius, kitų metų biudžete krašto apsaugai turėtų būti skiriama 400 mln. eurų daugiau lėšų.
Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad iki 2030-ųjų kasmetinį Lietuvos krašto apsaugos finansavimą reikėtų padidinti 0,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Krašto apsaugos finansavimas šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP.
