„Dėl augančio į Lietuvą gyventi atvykstančių užsieniečių srauto darosi vis sunkiau užtikrinti kontrolę. Spręsdami darbo jėgos trūkumo ir humanitarines problemas, privalome nepražiūrėti grėsmių nacionaliniam saugumui ir užkardyti piktnaudžiavimą migracijos procedūromis. Mes jau ėmėmės veiksmų, kurie davė teigiamų rezultatų.
Tačiau reikia papildomų priemonių. Todėl UTPĮ pataisomis siūlome griežtinti užsieniečių įdarbinimo sąlygas ir reikalavimus įmonėms, kviečiančioms juos dirbti Lietuvoje“, – teigia ministrė A. Bilotaitė.
UTPĮ pataisomis darbdaviui siūloma nustatyti pareigą įdarbinti užsienietį visą darbo laiką, grąžinti reikalavimą darbdaviui pateikti informaciją apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir patirtį.
Taip pat siūloma riboti darbą keliems darbdaviams – užsienietis galėtų dirbti ne daugiau kaip pas 3 darbdavius. Jei užsienietis nėra pateikęs mokesčių deklaracijų, kai tokia pareiga numatyta Lietuvos teisės aktuose, siūloma jam neišduoti arba naikinti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje.
Lietuvoje siūloma leisti dirbti tik leidimą gyventi turintiems užsieniečiams – t. y. atsisakyti galimybės dirbti į šalį atvykus pasinaudojant beviziu režimu ar su Šengeno viza. Kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūloma nustatyti naują kvotos užsieniečiams atvykstantiems į Lietuvą darbo pagrindu apskaičiavimo formulę.
Susitikime aptarta ir būtinybė stiprinti Migracijos departamentą. Pasak ministrės, pastaraisiais metais departamentui tekusių iššūkių ir krūvio tik daugėjo, todėl pajėgumų didinimui skiriamas ypatingas dėmesys. Šių metų biudžete numatyta 2 mln. eurų naujų pareigybių Migracijos departamente steigimui ir darbuotojų darbo užmokesčio didinimui. Migracijos departamentui skiriami asignavimai nuo 2020 m. padidėjo 5,9 mln. eurų (arba 63 proc.). Susitikime aptarta, jog būtina investuoti į priemones, kurios leistų Migracijos departamentui stiprinti užsieniečių kontrolę, taip pat būtina stiprinti žmogiškuosius išteklius, organizacinę kultūrą ir tobulinti klientų aptarnavimą.
Ministrė pristatė jau įgyvendinamas migracijos kontrolės priemones ir jų rezultatus. Nuo š. m. pakeitus leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarką ir sugriežtinus įdarbinimo procedūras, kovo 1 d. duomenimis, 34 įmonėms uždrausta teikti tarpininkavimo raštus, 6 711 tarpininkavimo raštų atšaukta. Nuo 34 liki 31 sumažintas išorės paslaugų teikėjų padalinių skaičius – uždaryti padaliniai Libane, Jordanijoje bei Šri Lankoje, Indijoje prašymai priimami tik tam tikrais pagrindais. Sugriežtinus procedūras (įvedus išankstinę peržiūrą), per praėjusius 3 mėn. po peržiūros atmesta 38 proc. iš 20 000 prašymų.
Sugriežtintos ir administracinės priemonės – įmones ir užsieniečius tikrina Migracijos departamento darbuotojai, policija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, taip pat Darbo, Mokesčių inspekcijos ir kitos institucijos. Per š. m. sausio-vasario mėn. visoje šalyje patikrintas 641 užsienietis ir nustatyta 17 nusikalstamų veikų. 2023 m. už migracijos taisyklių nesilaikymą administracinė atsakomybė pritaikyta beveik 6000 asmenų.
Sustiprinta užsieniečių kontrolė – už piktnaudžiavimus migracijos taisyklėmis pernai atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi arba jis panaikintas – 6112 asmenims. O vos per 2 šių metų mėnesius – jau 1807 asmenims.
Siekiant užkardyti grėsmes nacionaliniam saugumui, uždaryti 4 pasienio su Baltarusija kontrolės punktai. Pasienyje ir toliau vyksta sustiprintos patikros – pasieniečiai šiemet neįleido 275 Baltarusijos piliečių, pernai šis skaičius siekė 1734.
Pernai Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius pirmą kartą šalies istorijoje perkopė 200 tūkst. ribą, o šiandien šalyje gyvena jau virš 227 tūkst. užsieniečių. Tai yra 8,1 proc. visų Lietuvos gyventojų. Auga ir atvykstančių dirbti užsieniečių skaičius. Šiuo metu Lietuvoje jų – virš 114 tūkst. 2023 m. priimta 16 tūkst. sprendimų uždrausti atvykti užsienio piliečiams į Lietuvą dėl grėsmių nacionaliniam saugumui. Šiemet priimti 244 tokie sprendimai.
