Jame nurodoma, kad Rusija skiria milžiniškus išteklius karui Ukrainoje, bet kartu ruošiasi ir ilgalaikei konfrontacijai su NATO.
Be kita ko, perspėjama, kad Vladimirui Putinui paskelbus apie nestrateginių branduolinių ginklų dislokavimą kaimyninėje Baltarusijoje, matoma, jog baltarusių ginkluotosiose pajėgose rengiamas personalas dirbti branduoliniais ginklais. Kitaip tariant – Baltarusijoje kuriamas realus pajėgumas, leidžiantis panaudoti branduolinį ginklą.
D.Jauniškis teigė, kad šių metų žvalgybos grėsmių vertinimą norėtų pradėti linksmesne gaida, visgi, anot jo, tenka toliau kartoti žodžius „agresija“, „grėsmė“, „įtampa’’, „pavojus“.
„Deja, tokia situacija dabar pasaulyje, tokia yra ir žvalgybos tarnybų funkcija ir dalia – priminti apie tas grėsmes, įtampas ir pavojus, kurie niekur nedingo. Kol kas stebime tik jų eskalaciją. Galime, žinoma, guostis, kad juodžiausia tamsa būna prieš aušrą, visgi, norisi savęs paklausti, ar dabartinė tamsa tikrai yra juodžiausia“, – kalbėjo D.Jauniškis.
Tiesa, jis pabrėžė, kad šiuo metu nėra jokio pagrindo panikai ar kapituliacinėms nuotaikoms.
„Kaip ir daugelis demokratinio pasaulio politikų ir ekspertų, kviečiu blaiviai vertinti tą padėtį, tą situaciją, žinoma, tikėtis geriausio, bet ruoštis blogiausiam“, – nurodė VSD vadas.
Anot jo, lotyniška sentencija „nori taikos – ruoškis karui“ pastaraisiais metais tapo ypač aktuali, ir Lietuva, pasak D.Jauniškio, turėtų judėti pasirengimo ir atgrasymo linkme, atsisakyti vidinių konfliktų šalyje.
„Turėtume telktis kaip tauta, ruoštis blogiausiam“, – akcentavo jis.
Didžiausios grėsmės
VSD vadas vardijo, kad 2023 metų laikotarpyje neigiamų globalių įvykių pasaulyje buvo itin daug: besitęsiantis Rusijos karas prieš Ukrainą, neramumai Vidurio rytuose, priešiškų šalių siekiai keisti pasaulio saugumo architektūrą.
„Šie procesai yra labai dinamiški ir tai kelia nemažų iššūkių tiek mūsų valstybei, tiek žvalgybos darbui, nes reikia prisitaikyti, perskirstyti resursus ir iš tiesų reaguoti į kylančias grėsmes“, – aiškino jis.
VSD vadas atkreipė dėmesį, kad Rusija skiria milžiniškus išteklius karui Ukrainoje, nerodo noro deeskaluoti situacijos, nors jai ir nepavyksta pasiekti užsibrėžtų tikslų.
„Rusijos režimas turi pakankamai valios ruoštis ilgalaikei konfrontacijai su NATO, taip pat ir Baltijos jūros regione. Norėčiau pažymėti, kad Maskva kol kas turi pakankamai finansinių, žmogiškųjų, materialinių ir techninių resursų kovos veiksmų tęsimui bent jau artimoje perspektyvoje“, – nurodė jis.
Kremlius, pasak D.Jauniškio, kuria įvaizdį, kad valdantysis režimas ir jo politika yra visuotinai palaikomi.
„Mūsų galva, „Wagner“ maištas parodė, kad režimas nesugeba greitai reaguoti į besikeičiančią situaciją, o Rusijos visuomenei yra tiek išplautos smegenys, kad ji lieka visiškai abejinga, stebėdama tą kovą dėl valdžios. Ir, žinoma, V.Putiną perrinkus prezidentu, nepopuliarūs režimo sprendimai, mobilizuojantys valstybę ir visuomenę tolesnei karo eskalacijai, deja, yra labiau tikėtini“, – dėstė jis.
Kitas probleminis kaimynas – Baltarusija. VSD vadas nurodė, kad Aliaksandro Lukašenkos režimas toliau vykdo intensyvią žvalgybos veiklą prieš Lietuvą.
„Šiai veiklai Baltarusijos žvalgyba naudojasi iš Lietuvos į Baltarusiją vykstančių asmenų apklausomis pasienyje, didėjančia baltarusių diaspora Lietuvoje, kaip ir skleidžiamomis litvinizmo idėjomis priešpriešai tarp Lietuvos gyventojų ir atvykusių į mūsų šalį baltarusių skatinti“, – teigė jis.
Tuo metu Kinija, pasak VSD vado, intensyvina žvalgybos veiklą prieš Lietuvą iš savo teritorijos.
„Taikiniams ieškoti, kontaktams megzti, informacijai rinkti kinai naudojasi socialiniais tinklais, plečia prieš Lietuvą nukreiptus kibernetinio šnipinėjimo pajėgumus“, – pastebėjo D.Jauniškis.
E.Paulavičius: „Šiandien neturime gerų žinių“
Pristatydamas dokumentą AOTD direktorius plk. Elegijus Paulavičius tvirtino, kad per pastaruosius metus Lietuvos saugumo situacija nė kiek nepagerėjo.
„Žvelgiant į dabartinę saugumo situaciją regione galime konstatuoti, kad per pastaruosius metus Lietuva netapo saugesnė, o jai kylančios grėsmės nesumažėjo. Lietuvos saugumą ir toliau neigiamai veikia ne tik Rusijos karas prieš Ukrainą, bet ir bendri globalaus saugumo iššūkiai“, – pabrėžė E.Paulavičius.
Jo teigimu, jeigu Rusijai 2022-ieji, pirmieji jos karo prieš Ukrainą metai, buvo sunkūs, pernai jai pavyko atsistatyti ir judėti tolyn geriau, nei buvo prognozuota.
Kaip pažymima ataskaitoje, vienu metu Rusijoje vyksta du procesai – šalis ir atkuria Ukrainoje patirtus nuostolius, ir kuria naujus pajėgumus ilgalaikei konfrontacijai su Vakarais.
„Maskvai pavyko atremti Ukrainos kontrpuolimą, perimti iniciatyvą ir pačiai gana sėkmingai atnaujinti puolamuosius veiksmus palei visą fronto liniją Ukrainoje“, – aiškino AOTD direktorius.
Jei praėjusiais metais buvo prognozuota, kad Rusija yra pasiryžusi tęsti karą dar mažiausiai dvejus metus, šiemet pripažįstama, jog situacija agresorei yra dar palankesnė, tad karą ji pasiruošusi tęsti mažiausiai iki 2025-ųjų pabaigos.
„Kodėl taip vertiname? Nes Rusija prisitaikė prie karo poreikių, ginkluotės ir amunicijos gamyba bei modernizavimas Rusijoje paspartėjo kelis kartus, užsienio partnerių, tokių, kaip Iranas ir Šiaurės Korėja, parama leidžia taupyti amunicijos rezervus, Kremlius deda dideles pastangas ir sugeba apeiti bent dalį sankcijų, netrūksta ir žmonių, kuriuos galima siųsti į frontą.
Per praėjusius metus Rusijos karinė grupuotė Ukrainoje išaugo beveik dvigubai ir artėja link pusės milijono karių“, – skaičiavo E.Paulavičius.
Skelbiama, kad pernai Rusija sugebėjo ne tik atkurti 2022 metų praradimus, bet ir atstatyti Ukrainoje kovojančią karinę grupuotę.
Kariaudamos Rusijos pajėgos toliau orientuojasi ne į kokybę – bando įveikti ukrainiečių pasipriešinimą karių, kovinės technikos ir amunicijos kiekybine persvara. Taip pat, tikintis augančio Vakarų visuomenių ir vyriausybių nuovargio, mažėjančios paramos Ukrainai, pasirinkta išsekinimo karo strategija.
Pasak AOTD direktoriaus, labiausiai neigiamai Lietuvos saugumo situaciją veikia tai, kad Rusijai užtenka išteklių dviem procesams – ji vienu metu ir tęsia didelio masto agresiją prieš Ukrainą, ir pradėjo realiai įgyvendinti didžiausią per pastaruosius dešimtmečius ginkluotųjų pajėgų reformą.
„Kol Rusija yra užimta karu Ukrainoje, ji negali sau leisti pilna koja įgyvendinti minėtų reformų, tačiau tik politinės valios klausimas, kada Rusija nuspręs skirti daugiau išteklių šiems planams įgyvendinti. Tai reikš dar greitesnį pajėgumų augimą Lietuvos kaimynystėje“, – sakė E.Paulavičius.
„Šiandien neturime gerų žinių. Tikėtina, kad ateityje Rusijos karinės grėsmės lygis mūsų kaimynystėje augs. Tiesa, šiuo metu Rusijai nepakanka pajėgumų konvenciniam karui su NATO, ir jis artimoje perspektyvoje – iki dvejų metų – yra mažai tikėtinos. Tačiau negalima atmesti įvairių situacijų, kurios keltų saugumo dilemas mums, Vakarams“, – teigė jis.
Tiesa, nors pabrėžiama, kad Rusija ruošiasi intensyviai konfrontacijai su NATO, kaip pastebėjo E.Paulavičius, tai nebūtinai reiškia karo veiksmus.
„Konfrontacija nėra tapatu žodžiui karas. Sakome, kad konfrontacija nereiškia, jog karas nėra neišvengiamas. Turėtume į ilgalaikę konfrontaciją žiūrėti kaip į Šaltojo karo versiją nr. 2, kuomet šalia mūsų sienų gali atsirasti didžiuliai kiekiai pajėgų, judėjimas, didelės pratybos“, – patikslino jis.
Lietuvos žvalgybos institucijos kiekvienais metais parengia nacionalinio saugumo grėsmių ataskaitą. Šis neįslaptintas vertinimas teikiamas visuomenei vadovaujantis Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 8 ir 26 straipsnių nuostatomis.
