„Visą laiką yra kaip tame rusiškame anekdote – kur pabrangus degtinei, vaikas tikėjosi, kad tėtis mažiau gers, o tėtis jį nudžiugino tuo, kad tiesiog vaikas mažiau valgys. Tai vienintelis klausimas yra, kiek (Kremlius – aut.past.) gali spausti visuomenę“, – pirmadienį Kovo 11-osios proga bare surengtoje diskusijoje kalbėjo premjerė.
Visgi, premjerė pastebėjo, kad „didžiausias Rusijos turtas – rusų kantrybė“, todėl jau darosi akivaizdu, kad ją spausti galima labai daug.
„Dabar viena iš prielaidų – dar dvejus metus. Kodėl? Todėl, kad, akivaizdu, jog tie laikai, kai, tame tarpe ir Vakarai, davė V.Putinui labai daug uždarbio – tai ir 2021-ieji, 2022-ieji, resursų pikinės kainos – jie baigiasi.
Dabar Rusija sugeba prekiauti, bet labai aiškiai galime matyti, kad tai kainuoja, kaštai yra daug didesni, tai susiję su rizikomis, kad kokia nors tavo partnerė, pavyzdžiui, Indija, staiga tau pasakys, kad gavo geresnį pasiūlymą ir „gal manęs tavo dalykai nedomina“, tau reikės kažko kito ieškoti.
Reiškia, kad tuos pinigus, kuriuos jie buvo prisikaupę savo vadinamuosiuose fonduose, jie po truputį valgosi. Bet juk klausimas yra tai, kiek tu pakeliui mažinsi Rusijos žmonių gerbūvį.
Reikės rublių? Tai paleisi rublį plaukioti kažkur du šimtai rublių už dolerį. Ar tau rūpi, kad kažkokiai bobutei labai pabrangs baziniai maisto produktai? Nusispjauti jam visiškai. Ir šis resursas yra sunkiausiai išmatuojamas, nes iš esmės galimybė permesti naštą ant visuomenės yra tai, dėl to bet kokioje demokratinėje šalyje ne tik kad minios rinktųsi – prie vyriausybių ir parlamentų būtų maištai. Ten to niekada neatsitiks“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Tiesa, premjerė pasakojo žiūrinti statistiką, kurios Rusija dar nepaslėpė, ir, anot jos, darosi akivaizdu, kad tas staigus augimas, kurį šalis turėjo 2022–2023 metais, jau į praėjusių metų pabaigą labai stipriai sulėtėjo.
„Kodėl? Darau prielaidą, kad dirbama „ant resursų išnešiojimo ribos“. Tai reiškia, kad tavo technologijos, tavo linijos yra maksimaliai apkrautos, žmonės dirba trimis pamainomis, o jau keturiomis pamainomis dirbti negali, nes tiesiog nėra resursų. Jeigu nori plėsti, tau vis tiek reikia technologijų, kurios vis tiek didele dalimi yra vakarietiškos.
Bet Rusija turi pakankamai ginkluotės, kuri tiesiog yra buka, kuriai nereikia nieko smarkiai ypatingo, ir jų galimybės atsikurti tą ginkluotę, nebūkime naivūs, yra tikrai neišsemtos“, – pabrėžė I.Šimonytė.
„Būtų kvailiausias dalykas bandyti užsibrėžti laiko rėžius, bet tai tiesiogiai priklauso nuo to, kiek griežti bus Vakarai, ir tiesiogiai priklauso nuo to, kiek atlaikys Ukraina,“ – apibendrino ji.
Perklausta, kiek, jos vertinimu, Rusijai bus griežti Vakarai ir kiek pajėgs atlaikyti Ukraina, I.Šimonytė teigė, kad atsakymas – labai nedėkingas.
„Manau, kad šių metų pabaigoje gal bus galima į tą klausimą atsakyti jau daug konkrečiau. Nes dabar vis dar yra daug neaiškumo, bet vis dar yra vilties, kad kai kurie sprendimai gali būti priimti artimiausioje ateityje.
Todėl nenorėčiau būti tas žmogus, kuris sakytų, kad to tikrai neatsitiks. Bet jeigu to neatsitiks, jeigu tų sprendimų nebus, gali būti, kad rudenį matysime tokią situaciją, kuri laiko rėžius jau leis braižyti aiškiau, ir, veikiausiai – nepalankiai“, – nurodė I.Šimonytė.
Tai, anot jos, galėtų atrodyti kaip fronto lūžinėjimas įvairiose vietose, Ukrainos karių atsitraukimas. Dabar, premjerės teigimu, Avdijivka buvo prarasta, tačiau frontas laikosi daugiau ar mažiau stabiliai.
„Tai jau būtų visai kitas pasaulis, negu dabar“, – pabrėžė ji.
