Visgi, I. Segalovičienė pažymi, kad Daukanto aikštei yra svarbu, jog veiktų praktiniai sprendimai, užkardantys smurtą prieš moteris.
„Prezidentui (...) labai svarbu, kad būtų atliekami darbai būtent dėl moterų smurto prevencijos, kuriuos ir numato konvencija. Matome, šie darbai yra atliekami, o visi ideologiniai ir vertybiniai mūšiai – visus klausimus ir visuomenės įtikinimus turi atlikti Seimas“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė I. Segalovičienė, klausiama, ar, prezidento nuomone, Lietuvai reikėtų ratifikuoti Stambulo konvenciją.
„Ar ratifikuota, ar neratifikuota ši konvencija – matome, netrukdo tiems konkretiems politikų praktiniams sprendimams, padedant moterims, užtikrinant pagalbą ir smurto prevenciją“, – aiškino ji.
Prezidento patarėjos teigimu, praktinių žingsnių, siekiant apsaugoti moteris nuo smurto, atliko tiek buvusi Sauliaus Skvernelio, tiek dabartinė Ingridos Šimonytės Vyriausybės. Tačiau kalbant apie vertybinį konvencijos aspektą – sutarimo nėra, pažymėjo I. Segalovičienė.
„Šiandienai svarbiausi Stambulo konvencijos aspektai yra du, kuriuos mes matome. Pirmasis – ideologinis, vertybinis, etinis mūšis ir abejonės visuomenėje, ir, akivaizdu, tarp politikų“, – pastebėjo ji.
„Akivaizdu, kad bendro sutarimo ir bent jau minimalios daugumos tautos atstovai neturi“, – konstatavo šalies vadovo patarėja.
Visgi, aiškiai neatsakydama, ar, prezidento įsitikinimu, Lietuvoje būtina ratifikuoti Stambulo konvenciją, I. Segalovičienė pažymėjo – žmonės turi teisę į nuomonę. Todėl, akcentavo ji, G. Nausėda nesirenka pusių, ką palaiko – ar konvencijos skeptikus, ar rėmėjus.
„Prezidentas nesirenka pusių. Prezidentas yra visos tautos atstovas, kiekvieno prezidentas“, – tvirtino patarėja, akcentuodama, jog būtent Seime turi būti pasvertos visos nuomonės ir priimti sprendimai, jas atliepiant.
ELTA primena, kad Lietuva Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo pasirašė 2013 m. birželį, tačiau iki šiol Seimas konvencijos nėra ratifikavęs.
Visuomenėje ir tarp politikų nerandant sutarimo dėl poreikio ratifikuoti šį dokumentą, Seimas pernai rudenį kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Stambulo konvencijos atitikimo Konstitucijai. Teismo prašoma įvertinti konvencijos nuostatas, kuriose kalbama apie lytį socialiniu aspektu, smurtą prieš moteris dėl lyties ir apie tai, kad į oficialią švietimo programą būtų įtraukta medžiaga apie nestereotipinius lyčių vaidmenis.
Vis dėlto, kai kurie atstovai Seime tikina, kad šiuo metu Lietuvoje jau veikia pakankamai teisinių įrankių kovoti su smurtu artimoje aplinkoje. Todėl, anot Stambulo konvencijos skeptikų, dokumento ratifikavimas Lietuvai nereikalingas.
