„Mes suprantame, kad taip, kaip buvo, nebebus – turime imtis realių veiksmų, o ne tik kalbų ar pamąstymų, kaip stiprinti mūsų gynybos pramonę. Esame pasimokę, kaip svarbu yra turėti savo resursų, savo pajėgumų ir savo žinias“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo A.Armonaitė.
Dėl šios priežasties ministerija inicijuoja keturis pagrindinius gynybos pramonės pokyčius.
Pirmiausiai, anot ministrės, bus siekiama mažinti ginklų dalių gamybos ribojimus.
„Jeigu Lietuvoje įmonė gamina kažkokį komponentą ar ginklo detalę, drono korpusą ar patį droną, įvairius kitus priedus ir detales, jeigu gamina jau licencijuotam gamintojui tokią detalę, Lietuvoje atsisakytume šių detalių gamybos licencijavimo“, – nurodė ministrė.
Be to, bus siekiama spręsti gamybos pramonės įmonių testavimo ir technologijų išbandymo problemas.
„Labai ankstyvoje stadijoje įmonėms nėra kur testuoti savo technologijų. Girdime, kad Lietuvos kariuomenė galėtų ir labiau įsileisti tas technologijas, jas išbandyti ir testuoti, sužinoti, kaip jos veikia.
Dabar, kadangi vyksta karas Ukrainoje, dalis tų technologijų iš esmės kare ir testuojamos. Mes norime dar palengvinti galimybę testuoti ir eksponuoti Lietuvoje pagamintus gaminius – tai reiškia, leisti juos lengviau išvežti, testuoti ten, kur leidžiama tai padaryti, ar eksponuoti įvairiose parodose ir susigrąžinti atgal į Lietuvą“, – paaiškino A.Armonaitė.
Trečias pokytis susijęs su darbuotojais, dirbančiais šioje pramonėje – siekiama mažiau biurokratijos įdarbinant darbuotojus.
„Šiuo metu yra labai daug įvairių patikrų, kurias turi pereiti darbuotojai. Jų mes visiškai nepanaikiname, bet yra žmonių, kurie netiesiogiai dirba su ginklais ar sprogmenimis, bet jie turi pereiti įvairias medicinines patikras. Mūsų vertinimu, tai yra pertekliniai ribojimai, todėl mes juos atlaisviname – inžinieriai tikrai galės mažiau laiko skirti visokiuose kontorų koridoriuose, ir daugiau laiko skirti savo svarbiam darbui“, – nurodė ji.
Tuo metu ketvirtuoju pokyčiu atsirastų įsipareigojimas perkamų gynybos ir saugumo srities produktų techninę ar garantinę peržiūrą atlikti Lietuvoje.
„Kai reikia vykdyti priežiūrą, remontą, mes įdedame reikalavimą tai vykdyti Lietuvoje, kad tai galėtų daryti lietuviškos įmonės. Turės įkurti Lietuvoje darbo vietų“, – paaiškino ministrė.
Ministerijos inicijuojamiems pokyčiams dar turės pritarti Seimas.
Vertina kaip pirmą žingsnį
Tuo metu paramos organizacijos „Blue/Yellow“ vadovas Jonas Ohmanas ministerijos inicijuojamus pokyčius vertina kaip pirmą ir sveikintiną, bet per mažą žingsnį.
„Kalbant apie bendrą saugumo padėtį turiu pasakyti, kad tai yra per mažai. Turime suvokti, kad kai kuriomis prasmėmis šiandien esame ant karo slenksčio.
Vienas būtinas pasiruošimo karui komponentas yra turėti savo karinę pramonę. Tai yra būtinas ir sveikintinas žingsnis, bet reikia daugiau“, – pabrėžė J.Ohmanas.
„Tai turi būti pirmas rimtesnis žingsnis, nes patikėkite manimi – tai greitai nesibaigs. Turime ruoštis itin sudėtingiems dalykams, turime ruošti savo karinę pramonę“, – pridūrė jis.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) laikinasis generalinis direktorius Tomas Garuolis taip pat teigė, kad tai – reikalingi pakeitimai reguliavime, visgi, jis pažymėjo besitikintis, kad tai bus tik pirmasis žingsnis, nuo kurio verta judėti į priekį.
„Visos verslo organizacijos sutaria, kad reikia didinti gynybos finansavimą, ir kad ne tik papildomi mokesčiai būtų svarus indėlis į mūsų gynybą – LPK numone, turime nuosekliai siekti, kad kuo didesnė dalis gynybos pramonės poreikių būtų įsigijama Lietuvoje.
Mąstydami apie savo pasirengimą gintis, turime laikytis principo maksimaliai saugoti karių gyvybes, o tai reiškia, kad vienintelis kelias laimėti – tai mūsų technologinis pranašumas“, – nurodė T.Garuolis.
Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius Vaidas Sabaliauskas taip pat teigė, kad Lietuvoje turėtume siekti ambicingesnių sprendimų.
„Karas Ukrainoje tęsiasi jau dešimt metų, bet mūsų valstybė yra vienintelė šalis visoje Europos Sąjungoje, draudžianti verslui užsiimti A kategorijos ginklų apyvarta, tame tarpe ir amunicijos bei ginklų tiekimu Ukrainai. Norėtume didesnio valstybės pasitikėjimo, nes tai riboja verslo konkurencingumą“, – kalbėjo V.Sabaliauskas.
„Tikimės, kad projektą svarstant Seime, rasime bendrą sutarimą su politikais, kaip šias geras iniciatyvas papildyti dar didesniais pokyčiais, kurių laukiama mūsų verslo bendruomenėje“, – pridūrė jis.
