Labiausiai tikėtiną versiją iškėlę parlamentarai įspėjo, kad dabartiniame kontekste panašių incidentų galima tikėtis ir daugiau.
„Nereikia turėti iliuzijų“
Antradienio vakarą Vilniaus pakraštyje kol kas nenustatytas asmuo užpuolė ir sužalojo kalėjime mirusio Aleksejaus Navalno bendražygį, 43 metų L.Volkovą. Rusijos opozicionierius buvo užpultas apie 22 val. Antakalnio seniūnijoje, Žuvėdrų gatvėje, kai atvyko į namo kiemą automobiliu atvykusį Rusijos pilietį.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narė, socialdemokratė Dovilė Šakalienė naujienų portalui lrytas.lt teigė, kad šiuo metu tiksliai pasakyti, kokia tikroji užpuolimo versija – sunku, visgi, politikė pasidžiaugė, kad institucijų reakcija buvo aktyvi ir greitai, tad ir visi atsakymai turėtų paaiškėti netrukus.
„Nenustebintų, kad tai buvo Kremliaus režimo organizuotas užpuolimas, nes tai tikrai primena jų stilių – užsienio šalyse ne pirmas ir ne penktas toks incidentas, kai pasikesinama į opozicionieriaus sveikatą ir gyvybę, kartais nužudomi žmonės.
Toks jau yra Rusijos modus operandi – kai ne tik bandoma įbauginti patį žmogų, sužaloti arba jį nužudyti, bet taip pat ir įbauginti kitus, duoti tą vadinamą pamoką, kad nereikia priešintis režimui. Šiuo atveju tai dar kartą patvirtina, kad esame sudėtingoje situacijoje, ir nereikia turėti iliuzijų, jog esame saugūs – bet tikrai nėra pagrindo panikuoti“, – pabrėžė D.Šakalienė.
Seimo narė priminė ir praėjusią savaitę žvalgybos institucijų pristatytą grėsmių ataskaitą, kurioje pristatytos aplinkybės, nuolatiniai atvykstančių baltarusių srautai, su nuolatiniais leidimais Lietuvoje gyvenančių rusų ir baltarusių skačius leidžia numatyti, kad panašaus tipo incidentų nesumažės.
„Tai yra skirtingi žmonės – dalis iš jų, mažoji dalis, iš tiesų yra disidentai ir opozicionieriai, bet labai nemaža dalis yra tie žmonės, kurie tokie nėra – nemaža jų dalis nuolat kerta sieną pirmyn ir atgal. O turint omeny tai, kad šiuo metu yra beprecedenčio lygio Baltarusijos saugumo tarnybų aktyvumas, taip pat toliau labai aktyviai veikia Rusijos saugumo tarnybos, mes turime suvokti, kad incidentų tikimybė tikrai nesumažės“, – įsitikinusi D.Šakalienė.
Seimo narė neatmetė, kad vadinamiesiems Rusijos prezidento rinkimams įsibėgėjus, kai toliau bus mėginama daryti poveikį, galimi ir kiti įvairaus pobūdžio incidentai Lietuvoje.
„Tikrai reikia tą situaciją vertinti atsargiai. Ne panikos kontekste, o pasiruošimo, pasirengimo, savo pajėgumų stiprinimo mums, kaip valstybei. Bent jau pastangos organizuoti įvairius incidentus, provokacijas, siekiant sukelti sumaištį visuomenėje, išgąsdinti, tikrai yra tikėtini – turime tikrai jautrų laikotarpį“, – kalbėjo ji.
Tuo metu Lietuvos tarnybų požiūrio apie patį L.Volkovą D.Šakalienė komentuoti nenorėjo.
„Bet visi gerai žinome, kad L.Volkovas mėgino aktyviai ginti oligarchą, poną M.Fridmaną, kuris sėkmingai finansavo Rusijos karo mašiną, siekė atšaukti jam taikomas ES sankcijas. Taip – tai yra įvairių briaunų turintis asmuo“, – pripažino politikė.
Užpuolimo atvejis – „pražiūrėtas“?
Tuo metu kitas NSGK narys, liberalas Raimundas Lopata svarstė, kad šiuo metu vyraujanti versija yra įtikinamiausia, mat sąsajų su Kremliumi – ne viena: tai ir vadinamieji rinkimai Rusijoje, Kremliaus nuolat naudojama bauginimo taktika, provokacijos.
„Kol kas ta versija, kuri vyraujanti, atrodo įtikinamiausia. Manau, kad toliau žengia Kremlius savo įprastiniais keliais – bauginimas, provokacijos ir taip toliau“, – kalbėdamas su lrytas.lt įvertino R.Lopata.
Tiesa, R.Lopata taip pat pripažino, kad L.Volkovo vertinti vienareikšmiškai neįmanoma.
„Kaip ir su visa rusų opozicija – nebūna vienareikšmiškų vertinimų su rusų opozicijos veikėjais. To paties A.Navalno atžvilgiu kiek skepsio išsakyta. Panaši situacija ir su L.Volkovu, bet formaliai jis priskiriamas prie tų rusų opozicionierių, kurie priešinasi režimui“, – pastebėjo jis.
Ar Lietuvos institucijos „pražiūrėjo“ Rusijos opozicionieriaus užpuolimą, anot R.Lopatos, šiuo metu yra sunku atsakyti, visgi, pasak parlamentaro, viskas šiuo atveju atsiremia į žmogiškuosius Lietuvos pareigūnų resursus.
„Kaip visada, tai yra žmogiškųjų resursų klausimas. Kiek įmanoma stengiamasi, kriminaliniais terminais kalbant, „ganyti“, kitaip tariant – stebėti, saugoti žymesnius opozicionierius, tikintis tokių provokacijų. Bet ne viską visada galima padaryti dėl žmogiškųjų resursų“, – kalbėjo R.Lopata.
„Sunku pasakyti, ar šis atvejis – „pražiūrėtas“, nes būna rizikų, grėsmių vertinimo analizės, bet, kaip ir gyvenime, visko gali nesužiūrėti – jeigu iš tikrųjų kalbame apie tą versiją, kuri kol kas vyraujanti. Ojeigu tai susiję ne su opozicionieriška veikla, tai tokius dalykus irgi sunku sužiūrėti“, – pridūrė jis
VSD kreipėsi į Lietuvos gyventojus
L.Volkovo užpuolimą trečiadienį pakomentavo ir Valstybės Saugumo Departamentas (VSD).
„Kremliaus režimo subjektai nuo 2023 m. pavasario prieš Baltijos valstybes aktyviai vykdo psichologines-informacines operacijas, kurios apima ir kinetinius veiksmus. Šiomis operacijomis yra siekiama kelti paniką Baltijos valstybių visuomenėse ir stabdyti jose vykdomą Kremliaus režimui nepalankią veiklą. Operacijų potencialių taikinių sąrašas yra labai platus: aktyviai prieš valdantįjį Kremliaus režimą veikiantys politikai ir visuomenės veikėjai, jiems priklausantis turtas, istorijos paminklai, valstybingumo simboliai, infrastruktūros objektai, kultūros ir švietimo įstaigos.
Kremliaus režimas opozicinį Kovos su korupcija fondą (FBK) vertina kaip pavojingiausią opozicinę jėgą, galinčią daryti realią įtaką Rusijos vidaus procesams. Režimo subjektai nuolat renka informaciją apie užsienyje gyvenančius organizacijos narius ir yra surengę išpuolių, keliančių pavojų jų gyvybei ar sveikatai. Tikėtina, kad 2024 m. kovo 12 d. Vilniuje įvykdytas FBK nario Leonido Volkovo užpuolimas yra Rusijos organizuota ir įgyvendinta operacija, kurios tikslas – stabdyti Rusijos opozicijos projektų, susijusių su artėjančiais nedemokratiniais Rusijos prezidento rinkimais, įgyvendinimą.
Rusijos organizuojamų psichologinių-informacinių operacijų kinetinių veiksmų vykdytojais dažnai būna asmenys, užverbuoti socialiniuose tinkluose. Šių nusikalstamų veikų vykdymo motyvais gali būti ideologinės nuostatos ar siūlomas piniginis užmokestis. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ragina šalies gyventojus socialiniuose tinkluose gavus pasiūlymų už finansinį atlygį vykdyti smurto išpuolius, vandalizmo aktus ar kitas nusikalstamas veikas apie tai nedelsiant informuoti žvalgybos ir teisėsaugos institucijas“, – pakomentavo VSD.
