„Esu įsitikinęs, kad galėtume svarstyti riboto galiojimo gynybos mokestį. Jis galėtų turėti baigtį, nes didelė dalis išlaidų būtų investicinio pobūdžio. Tai reiškia, kad biudžeto pajamų poreikis yra su aiškiu kalendoriumi, kuriam pasibaigus galėtume grįžti prie kitokios realybės“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis.
Ministras paminėjo, kad papildomos lėšos gynybai turi būti paimtos iš kelių šaltinių – skolinantis ir padidinant pelno bei pridėtinės vertės (PVM) mokesčius.
„Mano asmenine nuomone. Ieškant kompromiso, reikėtų svarstyti apie bendrą finansavimo šaltinį, kurį būtų apibendrintai galima vadinti gynybos mokesčiu. Kuris susidarytų iš kelių skirtingų šaltinių, tarp kurių būtų skolintos lėšos ir papildomi įnašai į biudžetą. O tai galėtų būti tam tikri PVM ir pelno mokesčio padidinimai“, – aiškino ministras.
„Mes esame paskelbę ir partijos dokumentą“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad premjerė Ingrida Šimonytė sausio pabaigoje buvo sukvietusi politinių partijų, verslo ir profesinių sąjungų atstovus aptarti Lietuvos gynybos finansavimo perspektyvas. Kitas toks susitikimas planuojamas kovo 18 dieną.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas anksčiau yra sakęs, kad siekiant įgyvendinti užsibrėžtus gynybos siekius, kitų metų biudžete krašto apsaugai turėtų būti skiriama 400 mln. eurų daugiau lėšų.
I. Šimonytė tvirtina, kad iki 2030-ųjų kasmetinį Lietuvos krašto apsaugos finansavimą reikėtų padidinti 0,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Krašto apsaugos finansavimas šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP.
