„Esame dėkingi Vokietijai už viso NATO aljanso saugumą sustiprinantį sprendimą dislokuoti Lietuvoje brigadą, daugiametį indėlį į Lietuvos ir mūsų regiono saugumą. Tai – labai svarbi lyderystė esamų geopolitinių iššūkių fone“, – susitikime sakė premjerė, pažymėdama, kad Lietuva užtikrins visas reikiamas sąlygas Vokietijos brigados kariams ir jų šeimoms.
Kaip pranešė Vyriausybė, susitikime I. Šimonytė akcentavo ir Ukrainos pergalei būtinos Vakarų paramos svarbą. Ji pabrėžė, kad Rusijos bauginimai neturėtų stabdyti ryžto remti Ukrainą.
Su O. Scholzu premjerė taip pat aptarė būtinybę stiprinti gynybos pramonę ES šalyse, Rusijai išliksiant ilgalaike grėsme saugumui, bei kitus aktualius klausimus.
ELTA primena, kad 2022 metų vasarą Vokietija įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą – toks sutarimas numatytas O. Scholzo ir prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame komunikate.
Po ilgą laiką trukusių diskusijų, praėjusių metų gruodį šalių gynybos ministrai pasirašė brigados dislokavimo veiksmų planą. Berlynas į Lietuvą atsiųs 122-ąjį šarvuotąjį pėstininkų batalioną, dislokuotą Oberfichtacho mieste pietų Vokietijoje, ir 203-ąjį šarvuotąjį batalioną, dislokuotą Augustdorfe vakarų Vokietijoje.
Iš viso ketinama perkelti apie 5 tūkst. karių ir civilių. Jie bazuosis Rūdninkuose ir Rukloje, dalis jų gyvens ir Kaune bei Vilniuje.
Planuojama, kad pirmasis šarvuotosios brigados padalinys ir organizacinis štabas į Lietuvą atvyks šiemet, o didžioji brigados dalis bus perkelta iki 2026 metų. Pasak Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
