„Viskas yra mūsų rankose. Aš manyčiau, kad reikėtų grįžti tada, kai turėsime užsitikrinę balsus, tai yra, tikrai žinosime, kad ratifikavimui reikalingi balsai, palaikymas yra. Ir tai galime sužinoti padiskutavę tarp Seimo narių, susižinoję nuomones. Tai, manau, kad artimiausiais mėnesiais tai ir bus padaryta. Svarbu yra eiti į Seimo salę tada, kai turime 71 balsą“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė vylėsi, kad po šio KT išaiškinimo bent daliai parlamentarų dings abejonės dėl Stambulo konvencijos atitikties Konstitucijai.
„Tikiuosi, argumentas abejojusiems, besibaiminusiems, tiems, kurie bijojo šios Stambulo konvencijos, kad tos baimės nėra pagrįstos. Kiek tai pakeis kai kurių kolegų Seimo narių nusiteikimą ir jų nusiteikimą palaikyti Stambulo konvenciją, matyt, matysime diskusijų metu“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Tačiau, žinoma, sveikinu tokį Konstitucinio Teismo išaiškinimą ir džiaugiuosi, jog bent jau daliai žmonių, kurie turėjo kažkokių abejonių dėl galimų prieštaravimų Konstitucijai, tų abejonių turėtų nebelikti“, – pridūrė ji.
Parlamento vadovė, nesureikšmina ir dalies politikų kritikos, kad buvęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Stasys Šedbaras taip pat dalyvavo teikiant išvadą dėl Stambulo konvencijos. Politikė nemano, kad buvęs politikas turėjo nusišalinti priimant sprendimą.
„Stasys Šedbaras yra Konstitucinio Teismo teisėjas ir jei jis ir turi nusišalinti, tai dėl klausomų, dėl kurių jis ir pats kaip buvęs Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas dalyvavo. Aš bent jau neįžvelgiu čia problemos“, – patikino ji.
ELTA primena, kad KT ketvirtadienį nutarė, kad Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai.
Parlamento kreipimąsi į KT inicijavo Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen. Seimui teiktą nutarimo projektą pasirašė ir premjerė Ingrida Šimonytė, konservatorių seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas, Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas bei socialdemokratų frakcijos vadovė Orinta Leiputė. Visgi kitų opozicinių frakcijų lyderiai šios iniciatyvos nepalaikė.
Kreiptis išaiškinimo į KT Seimo vadovę paragino ir nevyriausybinės organizacijos.
Anksčiau prezidentūra, vertindama aistras visuomenėje keliančios Stambulo konvencijos perspektyvą, nurodė, kad šis dokumentas ratifikuoti Seimui buvo pateiktas dar praėjusioje kadencijoje, todėl, pasak Daukanto aikštės, klausimas yra parlamentarų rankose.
Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo priimta 2011 m. Lietuvą šį dokumentą pasirašė 2013 m. birželį, tačiau iki šiol Seimas konvencijos nėra ratifikavęs.
