„Taip, man teko užtrenkti duris kompanijoms, kurios mėgino neteisėtų atlygių siūlymu papirkinėti krašto apsaugos darbuotojus. Bet jos rado atviras duris pas kitus politikus, o Krašto apsaugos ministerija iškart gavo politikų pasiūlymus ir laiškus „daugiau kalbėtis“.
Su kai kuriais, ypač grubaus kišimosi į viešuosius pirkimus atvejais, teko supažindinti ir STT, o kai kuriuos konkursus dėl užkeltų kainų tiesiog nutraukti. Visą šią antikorupcinę veiklą premjerė palaikė“, – pareiškė A.Anušauskas.
Ministro žodžius vėliau pakomentavo ir prezidentas. Jis politikus, apie kuriuos kalbėjo A.Anušauskas, įvardijo kiek konkrečiau – šie esą priklauso Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK).
„Dar svarbiau yra tai, ką ponas Anušauskas man šiandien pasakė ir ką jis po to pakartojo spaudos konferencijoje – galimai korupcinės veiklos pėdsakai ir mėginimas kai kurių NSGK narių kištis į viešuosius pirkimus. Tai – labai rimta, ir aš neketinu to taip paprastai palikti.
Be abejo, reikės kalbėtis ir su STT vadovu, kokio pobūdžio ir rimtumo tai yra dalykai. Aišku, gaila, kad ponas Anušauskas pasidalino savo abejonėmis štai dabar. Jis galėjo tą padaryti ir anksčiau, mes iš karto būtume atkreipę dėmesį“, – situaciją komentavo G.Nausėda.
L.Kasčiūnas – tik vienas iš galimų kandidatų?
Užkulisiuose jau kalbama, kad A.Anušauską ministro pareigose pakeis konservatorius, NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. To neslėpė ir pats A.Anušauskas, prabilęs apie premjerės Ingridos Šimonytės neva jam pateiktą politinės rokiruotės siūlymą apsikeisti su L.Kasčiūnu vietomis.
Prezidentas patvirtino, kad L.Kasčiūnas yra vienas iš galimų kandidatų. Kitų įvardyti jis nesutiko.
„Visi galimi kandidatai turi būti vertinami per sklandaus Krašto apsaugos ministerijos ir visos sistemos darbo prizmę, todėl pagal šituos kriterijus ir vertinsiu kandidatus. Tai (L.Kasčiūnas, – aut.past.) yra vienas iš kandidatų. Ne vienintelis“, – teigė G.Nausėda.
Paklaustas, ar nekeista, kad apie tokias rokiruotes nežinojo net konservatorių koalicijos partneriai, šalies vadovas atsakė, jog patys valdantieji turėtų įsivertinti savo galimybes dėl tolesnio darbo kartu.
„Ne aš turiu tuo užsiimti, Vyriausybės vadovė, valdančioji koalicija turi įvertinti savo gebėjimą toliau dirbti. Be abejo, kad tam jie turi institucijas, kuriose galėtų suderinti savo interesus ir atsakyti į šitą klausimą.
Manau, kad pirmiausia tai yra jų pačių interesas išsiaiškinti visus neaiškumus tarpusavyje, nekelti šitų Santa Barbarų į viešumą ir pasakyti Lietuvos žmonėms, ar jie pajėgūs toliau dirbti“, – kalbėjo jis.
G.Nausėda patikslino omeny turintis ne pačios premjerės gebėjimą dirbti toliau, bet valdančiosios koalicijos ir Vyriausybės.
„Aš kalbėjau apie valdančiosios koalicijos ir Vyriausybės gebėjimą, ne apie atskirų žmonių gebėjimą. Be abejo, Vyriausybės vadovė prisiima visą atsakomybę už tai, kas vyksta. Pirmiausia ji turėtų vertinti Vyriausybės gebėjimą dirbti iki kadencijos pabaigos.
Taip, tikrai ne laikas dabar kažkokioms perturbacijoms arba drastiškiems pokyčiams, kuomet liko keli mėnesiai iki reguliarių Seimo rinkimų, ir visi esame suinteresuoti tuo stabilumu, bet tikrai nesame suinteresuoti kiekvieną savaitę vis kažkokiomis naujomis emocinėmis bangomis.
Norėtume, kad jų būtų išvengta arba jų skaičius minimizuotas“, – nurodė prezidentas.
Žurnalistams pasiteiravus, ar A.Anušauskas prašė šalies vadovo užtarimo, šis atrėžė, kad Prezidentūra nėra globos įstaiga, jog kalbėtų apie globą, užtarimą ir kitus panašius dalykus.
Paprašytas įvertinti ministro nuveiktus darbus, kaip teigiamą aspektą G.Nausėda įvardijo dėtas pastangas dėl Vokietijos brigados, o kiti darbai, kurių jis nesuspėjo įvykdyti, pasak prezidento, yra dėl to, kad „pono Anušausko kadencija tiesiog pasibaigė“.
Vyriausybės spaudos tarnyba po pasklidusių gandų penktadienį išplatino pranešimą, kuriuo patvirtino, kad premjerė I.Šimonytė gavo A.Anušausko prašymą atsistatydinti.
Šeštadienį I.Šimonytė savo feisbuko paskyroje parašė, kad krašto apsaugos ministro A.Anušausko atsistatydinimas nėra susijęs su kaip nors staiga pakitusia Lietuvos nacionalinio saugumo būkle ar neigiamomis žiniomis apie ministerijos veiklą.
Pasak jos, tai yra susiję su lūkesčiu per šią kadenciją padaryti „dar daugiau ir greičiau“.
