Antradienį Seime žurnalistų paklausta, ar jai yra aišku, ką savo pareiškimu apie galimas korupcijos apraiškas Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) bandė pasakyti A.Anušauskas, premjerė teigė, kad „ne jos užduotis yra bandyti atspėti, ką turėjo omeny ministras“.
„Jis pats galėjo tą geriausiai patikslinti, ir, man atrodo, bandė vakar patikslinti. Galbūt jis labiau kalbėjo apie savo darbą korupcijos prevencijos srityje negu kažkokius konkrečius susidūrimus su korupcijos atvejais“, – aiškino I.Šimonytė.
Tuo pačiu premjerė pabrėžė, kad ji pati korupcijos prevenciją visose ministerijose – ne tik krašto apsaugos – visą laiką skatino ir rėmė, ir tą darys ir ateityje.
Tuo metu Seimo opozicija, atsisakiusi dalyvauti diskusijose dėl papildomo finansavimo gynybai, premjerės manymu, gali „iki pasaulio pabaigos“ argumentuoti, kad jiems toliau lieka neaiškumų dėl galimo neskaidrumo ministerijoje.
„Kiekvienas neatsargesnis žodis gali procesą komplikuoti, jeigu kažkas mato reikalą už to neatsargesnio žodžio užsikabinti ir galbūt daryti kažkokią politinę temą šalia. Vienas iš priekaištų, kuris buvo paviešintas opozicijos, buvo tai, kad neva nėra ministro – jie esą neturi apie ką kalbėti. Tikiuosi, kad tas klausimas išsispręs.
Kitas klausimas – nors ne manęs turbūt reikėtų klausti, nes man kaip ir yra aišku – yra ką ministras A.Anušauskas bandė pasakyti. Galbūt jam ne iki galo pavyko savo mintis korektiškai atskleisti, kad nesusikurtų kažkokių nepagrįstų kaltinimų laukas.
Bet kada jau opozicija sakys, kad „taip, dabar mums aišku, ir mes jau viską suprantame“ – negaliu atsakyti į šitą klausimą. Suprantate, kad tai yra ir politinis laukas, kuriame galima iki pasaulio pabaigos sakyti, kad man viskas neaišku ir aš vis tiek esu neįtikintas“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Tiesa, premjerė pripažino, kad tokie atsistatydinančio krašto apsaugos ministro pareiškimai tikrai apsunkino būsimą darbą.
„Aš neneigiu, kad šie pareiškimai, turint minty, kad veikiausiai ministras norėjo pasakyti ne tai, kaip tai perskaitė daugelis klausovų, tikrai neprideda sveikatos ir man nepadeda diskutuoti apie gynybos finansavimą, ir turbūt padeda opozicijai visais būdais vengti klausimų, kurie yra pakankamai sudėtingi.
Bet kartais politikoje taip būna. Vis tiek bandysime tą pasitikėjimą atkurti kaip tik galime ir prie diskusijų grįžti“, – patikino premjerė.
Įspėja, kad gali laukti nemaloni diskusija
Opozicinių frakcijų atstovai pranešė atmetantys keturis Vyriausybės pasiūlytus variantus dėl papildomo gynybos finansavimo – tai yra pridėtinės vertės (PVM) ir pelno mokesčių didinimą, mokestinių lengvatų naikinimą.
Tačiau tarp antradienį nuskambėjusių opozicijos siūlymų buvo skolinimasis gynybos reikmėms. Visgi, premjerė I.Šimonytė dar kartą pabrėžė tokio varianto minusus.
„Galbūt opozicija yra pasirengusi, jeigu gautų atsakomybę už Vyriausybę, skolintis kiekvienais metais papildomus 700–800 mln. eurų vien šio plano įgyvendinimui, bet aš jau sakiau, ką tai kainuoja – tai kainuoja tokias palūkanas, kad už jas būtų galima antrą tankų batalioną be įgalintojų įgyti, už tas palūkanas, kurias sumokėsime per tą patį laikotarpį.
Tai vis tiek atsakyti sau į klausimą, ar taip turi būti tvarkomi mokesčių mokėtojų pinigai, yra būtina. Ir man nenuostabu, kad rinkiminiais metais žmonės mano, kad jie gali nuo tų diskusijų pabėgti, bet tikrai žinau, kad opozicijoje yra žmonių, kurie labai rimtai matuojasi kėdes būsimoje Vyriausybėje, ir jie turi galvoti, kaip tuos uždavinius reikės jiems įgyvendinti, jeigu taip atsitiktų.
Ir tada ta diskusija gali būti labai nemaloni, nes gali atsitikti taip, kad reikės dabartinės valdančiosios daugumos prašyti paremti sprendimus, kurie yra būtini ir neišvengiami“, – pastebėjo I.Šimonytė.
„Manau, kad visiems reikėtų tą pozą nuo savęs nusiimti, jeigu mes visi sutinkame ir sutariame, kad šių sprendimų reikia“, – pridūrė ji.
