Pasak kreipimosi autorių, šio politiko vertybės prieštarauja žmogaus teisėms. Tokius argumentus išsakė ir viena iš koalicijos partnerių Laisvės partija.
„Kandidatai į prezidentus, kurie pritaria Stambulo konvencijos ratifikavimui ir partnerystės įstatymui, neturėtų siūlyti Lauryno Kasčiūno į vieną svarbiausių valstybės postų, ypač šiuo metu,“ – išplatintame pranešime pabrėžė Atviros Lietuvos Fondo direktorė Sandra Adomavičiūtė.
Savo ruožtu premjerė I.Šimonytė ir toliau apgailestavo dėl išsiskiriančių nuomonių žmogaus teisių klausimais, tačiau pabrėžė, kad savo pozicijos dėl L.Kasčiūno tinkamumo šioms pareigoms nekeičia ir toliau.
„Dar kartą noriu tą patį pakartoti – taip jau yra, kad Lietuvoje nėra vienos nuomonės žmogaus teisių klausimais. Man dėl to yra apmaudu – gal ne dėl to, kad nėra vienos nuomonės, bet dėl to, kad dalis kolegų turi nuomonę, kuri, mano supratimu, yra labiau praeities nei dabarties.
Bet, mano supratimu, tai nėra kažkokia naujiena, ir L.Kasčiūnas su ta nuomone dirbo NSGK pirmininku beveik trejus su puse metų“, – aiškino I.Šimonytė.
Todėl, pasak premjerės, nepaisant nuomonių išsiskyrimo kai kuriais klausimais, ji vis tiek pateikė jo kandidatūrą į krašto apsaugos ministrus.
„Žinoma, prezidentas priims galutinį sprendimą, bet manau, kad su visu apgailestavimu dėl to, kad man nepavyksta jo įtikinti pakeisti savo nuomonę į mano, aš jį gerbiu kaip tos srities ekspertą, ir manau, kad jis tinkamai eis savo pareigas.
Juoba, kad kai kurie dalykai, kurie jam yra inkriminuojami, man atrodo, jis yra tuos dalykus aiškinęs, ir jeigu mes kažkaip grįšime į žmonių jaunystę ir jaunystėje padarytus ir labai paikus, kvailus dalykus, turbūt Lietuvoje žmonių, kurie galėtų kokias nors pareigas užimti, liks labai mažai“, – aiškino ministrė pirmininkė.
Nevyriausybininkų teigimu, L.Kasčiūno veikla skleidžia radikalias, prieš tautines mažumas, pilietinę visuomenę ir migrantus nukreiptas idėjas.
„Kraštutinės politiko pažiūros prasimuša visoje jo (L. Kasčiūno – ELTA) biografijoje. (...) Paskirti jį ministru reikštų normalizuoti tokias pažiūras ir idėjas,“ – teigė vienas iš kreipimosi autorių, socialinių mokslų daktaras Karolis Dambrauskas.
„Laurynas Kasčiūnas buvo vienas iš apgręžimo politikos, dėl kurios nežinomas skaičius migrantų mirė arba buvo negrįžtamai sužaloti Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, iniciatorių,“ – nurodoma pranešime.
Taip pat kreipimosi autoriai pabrėžė, kad L.Kasčiūno skyrimas į krašto apsaugos ministro postą kelią grėsmę ir karo prieš Ukrainą akivaizdoje.
Pasak jų, konservatoriaus praeitis būtų naudinga priešiškoms valstybėms.
