Šalies vadovas dar anksčiau leido suprasti, kad nerimauja dėl dronų industrijos Lietuvoje. Dėl to G.Nausėda vasarį buvo susitikęs su krašto apsaugos ministru ir kariuomenės vadu, valstybės institucijų ir verslo atstovais.
Po vieno iš šių susitikimų iš Prezidentūros buvo pasiųsta aiški žinia – kariuomenės dronų pajėgumų plėtra turi „įgauti žymiai greitesnį pagreitį“.
Po VGT posėdžio prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys nurodė, kad buvo sutarta, jog iki 2026 metų pabaigos Lietuvoje turi būti pasiektas operacinis dronų pajėgumas.
„Ką šiandien nusprendė VGT – turi būti pasiektas operacinis pajėgumas, kalbant apie dronų pajėgumus iki 2026 metų pabaigos, t.y. iki 2027 metų. Tam darbui vykdyti kariuomenė dronų pajėgumą turėtų plėtoti integruotai su kitais pajėgumais.
Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad mes nematome to kaip atskiro tam tikro vieneto. Jis yra sąveikoje su mūsų kitomis turimomis platformomis, ar tai būtų su mūsų ryšių sistemomis ar bendrai mūsų taktiniu kariuomenės veikimu“, – sakė K.Budrys.
Be kita ko, anot jo, buvo sutarta „rekomenduoti KAM ir Lietuvos kariuomenei plėtoti dronų pajėgumus Lietuvos gynybos pramonės gebėjimais“. Kitaip tariant, tai reiškia, kad VGT ragina ministeriją dronus įsigyti iš Lietuvos gamintojų.
„Iš tiesų taip pat buvo kalbama ir apie finansus, nes tas sprendimas susidės iš kelių dalių. Vienas klausimas buvo, kiek mums reikės dronų, skirtingų jų dydžių, klasių, pagal tai, kokias mes norėsime daryti užduotis – kaip jau buvo minėta, ir žvalgybines, ir kovines.
Beje, buvo kalbama ne tik apie oro bepilotes sistemas, bet ir apie jūrines bepilotines sistemas, povandeninius dronus, jų plėtrą. Buvo numatyta, kiek planuojama skirti pinigų.
Tos sumos per metus yra kažkur apie 30 mln. eurų, kas yra skiriama šiai krypčiai. Bet nuo pradžių čia buvo ne pinigų klausimas, o paties priėjimo prie naujų technologijų, įsisavinimo klausimas“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
L.Kasčiūnas: svarbu „užkurti“ dronų ekosistemą
Metų pradžioje dėl bepiločių orlaivių sistemų vystymo diskutavo ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tikino, kad Lietuvoje jau dabar egzistuoja potencialas plėsti kovinių FPV dronų gamybą.
Jo vadovaujamas komitetas tuomet parengė ir VGT pateikė bepiločių orlaivių sistemų stiprinimo Lietuvos kariuomenėje koncepciją.
NSGK pirmininkas L.Kasčiūnas po VGT posėdžio atkreipė dėmesį, kad žingsnis į priekį plėtojant vadinamą dronų ekosistemą jau žengtas.
„Kaip žinia, norint, kad mes neatsilikinėtume nuo procesų, mums reikia visos dronų ekosistemos, kas iš principo reikštų ir gamybą, ir testavimą, ir inovacijas, ir, sakykime, naudojimą.
Tai šitos ekosistemos kūrimą mes kaip tik dabar pradėjome ir pradedame – yra teisės aktų pataisos pateiktos, kurios mums leis užkurti tam tikra prasme Lietuvos dronų pramonę, kad galėtų valstybinės institucijos pirkti ir lietuviškus dronus, dėl kurių dabar turėjome truputį kliuvinių“, – aiškino L.Kasčiūnas.
Kalbėdamas apie dronų integraciją į kariuomenės „droninio pajėgumo architektūrą“, jis priminė, kad NSGK su ekspertais yra parengęs su dronų integracijos į ginkluotąsias pajėgas koncepciją.
„Ir nuo koncepcijos iki dabar, ką mes dabar jau realiai planuojame, realiu laiku ir į netolimą ateitį, tikrai matau žingsnį į priekį. Kadangi nuo vien orientacijos į žvalgybinius dronus pereiname pagaliau ir prie kovinių dronų plėtojimo“, – akcentavo L.Kasčiūnas.
„Bet norint, kad mes atsistotume į tokią situaciją, kad šitoje virsmo technologijoje mes neatsiliktume, vien tik pirkti dronų iš kitur neužtenka – reikės galvoti apie tai, kaip sukurti tą mano vadinamą ekosistemą su gamyba, testavimu, inovacijomis Lietuvoje. Čia yra ne tiek kariuomenės, o visos sistemos reikalas“, – pridūrė NSGK pirmininkas.
Pasak L.Kasčiūno, šiandien jau turime ir antidroninių sprendimų.
„Integruodami į mūsų kariuomenę tai, ką mes galėtume pavadinti priešiškomis dronų naikinimo sistemomis – tai ir tam tikros ginkluotės įsigijimas, ir tam tikri inovatyvūs sprendimai, kaip mūsų pajėgos galėtų naikinti skrendančius dronus. Plėtojamas yra skraidančio šaudmens projektas, tai yra kai dronas gali naikinti jau atskriejantį droną.
Kitų metų pradžioje galbūt jau turėsime gerų žinių šitoje srityje – tai yra mūsų, lietuviškos pramonės, projektas. Džiaugiamės, kad judame į priekį“, – aiškino NSGK pirmininkas.
Pirmadienio rytą politikas buvo apklaustas STT ir užsiminė apie KAM uždarumą užsienio investicijoms. Paprašytas pateikti konkrečių pavyzdžių, L.Kasčiūnas išsakė tam tikrų priekaištų.
„Aš detalių nepateiksiu, aš jas pateikiau tyrėjui – tikrai labai trumpas, bet labai malonus pokalbis. (...) Man susidaro toks įspūdis – visi, kas kalbėdavo angliškai, turėjo kažkokį šleifą. Man toks jausmas, žinokite.
Supraskite, apie ką mes kalbame: prasideda karas, visi suprantame ir pagrindinė pamoka Ukrainoje yra turėti kuo daugiau gamybos vietoje, mažiau priklausyti nuo globalių grandinių, ir kai kurios įmonės, top 30 įmonės, ne apie viešuosius pirkimus kalbame, o apie galimą investiciją kartu statyti gamyklą amunicijos, technikos, aš manau, kuo užsiima ekonomikos ir inovacijų ministrė, pavyzdžiui – jos darbas toks, o mano darbas yra irgi nukreipti ten, kur reikia nukreipti, bet kai tu ateini su įmone kalbėtis ir įmonė sako: o ko jums reikia karine prasme?
Ekonomikos ir inovacijų ministerija nežino tokių dalykų, žino KAM, bet pasirodo, kad ten nenorėta apie tai kalbėti. ir dabar atsakykite – kas turi kur nors eiti po tokių anekdotinių situacijų? Tai, man atrodo, yra visiškas nesusipratimas, ką mes čia aptarinėjame, ir tikiu, kad STT čia greitai visus taškus sudėlios“, – sakė jis.
Paklaustas, kodėl taip galėjo nutikti, L.Kasčiūnas priežasčių spėlioti nesiryžo.
„Galiu pasakyti taip – jeigu būsiu patvirtintas, tai visos opcijos, kurios gali būti naudingos Lietuvos nacionaliniams interesams, Lietuvos gynybos pramonės plėtrai, kas mus stiprins, su visais bus kalbamasi įstatymų nustatyta skaidria tvarka. Pasikalbėti dar niekam nėra uždrausta, susitikti irgi nėra uždrausta, o, pasirodo, kažkas kažkam nori tai drausti daryti.
Tai nedovanotina praktika“, – akcentavo NSGK pirmininkas.
VGT svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos klausimus. Į tarybą įeina prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Tarybai vadovauja prezidentas.
