Iki šiol „laisviečiai“ kartojo, kad naujasis Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovas jų palaikymo nesulauks ir nuo sprendimo jie atsiriboja, o prieštaringą praeitį turintis ir žmogaus teisių klausimus Seime sabotuojantis L.Kasčiūnas rūpintis krašto saugumu esą negali.
Tačiau antradienį konservatorius, dabar jau buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas galiausiai davė priesaiką ir oficialiai tapo ministru. Pasak Laisvės partijos atstovų, dabar belieka tikėtis, kad bendrų taškų su L.Kasčiūnu ateityje pavyks rasti daugiau.
A.Armonaitė vilties dar nepraranda
Ingridai Šimonytei pateiktus L.Kasčiūno kandidatūrą į ministrus, Laisvės partijos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pabrėžė, kad jų palaikymo šis kandidatas neturi.
„Štai kodėl: mūsų politinės nuostatos dažnai yra priešingos, jis nuosekliai vykdė politiką, nesuderinamą su Laisvės partijos atstovaujamomis vertybėmis, ir sąmoningai blokavo Seime projektus, tokius, kaip Civilinė sąjunga ir pan.“, – tuomet sakė A.Armonaitė.
Dabar kalbinta ministrė vylėsi, kad, nepaisant išsiskiriančių požiūrių, bendrus darbus su L.Kasčiūnu pavyks atlikti sklandžiai.
„Tai yra prezidento sprendimas, kurį prezidentas priėmė, ir taip pat Tėvynės sąjungos pasirinkimas. Mes, kaip žinote, skiriant ministrą nedalyvaujame, o kur bus bendros iniciatyvos dėl Lietuvos saugumo, kartu dirbsime.
Aišku, tikimės ir iš L.Kasčiūno atviresnio požiūrio žmogaus teisių darbotvarkei Vyriausybėje. Viltis visada yra“, – portalui lrytas.lt kalbėjo A.Armonaitė.
Laisvės partijos pirmininkė taip pat neatmetė galimybės, kad į Seimą visgi galėtų grįžti ir Civilinės sąjungos įstatymas, kuris iš parlamento pavasario sesijos darbotvarkės jau buvo išbrauktas. Šio įstatymo nepalaiko ir L.Kasčiūnas.
„Jeigu Seimo salėje yra balsai, mes galime priimti įstatymą. Kaip jūs žinote, koalicijoje pakankamo balsų skaičiaus nėra, tą esame pasakę – Laisvės partija yra vienintelė, kuri visa balsuoja.
Tai jeigu taip nutiktų, kad kažkuri diena yra sėkminga, tas klausimas gali būti priimtas, bet reikia didesnio susitelkimo ir drąsos“, – aiškino A.Armonaitė.
T.V.Raskevičius: svarbiausia susikoncentruoti į darbus
Griežtos pozicijos dėl L.Kasčiūno laikėsi ir Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, „laisvietis“ Tomas Vytautas Raskevičius.
„Tai, kad ponas Kasčiūnas 2018 m. kvietė į Lietuvą atvykti „Alternatyvos Vokietijai“ partiją, kuri dar šią dieną nėra suformulavusi savo požiūrio į Rusijos agresiją Ukrainoje – tai man viską pasako apie šio asmens kandidatūros tinkamumą.
Pono Kasčiūno pozicija žmogaus teisių klausimu yra žinoma. O nacionalinio saugumo užtikrinimas yra ir tos pačios vertybinės ir kultūrinės erdvės Lietuvoje puoselėjimas, tai nelabai suprantu, kokia bendra ideologiška pozicija būtų kalbantis su tais pačiais Vokietijos partneriais“, – tuomet aiškino Žmogaus teisių komiteto pirmininkas.
Dabar T.V.Raskevičius teigė besitikintis, kad svarbiausi darbai dėl Lietuvos saugumo bus padaryti.
„Šitame procese skiriant konkrečios srities ministrą, tai buvo konstitucinė premjerės ir prezidento prerogatyva – jie padarė pasirinkimus, gavo žvalgybos informaciją, aptarė viešojoje erdvėje išsakytą kritiką kandidatūrai, ir tiek premjerė, tiek prezidentas priėmė sprendimą skirti L.Kasčiūną krašto apsaugos ministru.
Dabar, šitame etape, man atrodo, yra svarbiausia susikoncentruoti į darbus krašto apsaugos ir gynybos srityje – dėl komendantūrų steigimo, dronų pajėgumų integravimo į mūsų nacionalinį šalies saugumą.
Net neabejoju, kad kažkokiame etape atsiras galimybės vėl kalbėtis apie ministrų darbo kokybę – ar tai būtų Vyriausybės valandos, ar kažkokie klausimai kuruojantiems ministrams, tai tada mes ir svarstysime, atsižvelgdami į darbo kokybę“, – portalui lrytas.lt sakė Laisvės partijos narys.
Paklaustas, ar nebandys perkalbėti L.Kasčiūno dėl partnerystės ir kitų žmogaus teisių klausimų, T.V.Raskevičius akcentavo, kad su naujuoju krašto apsaugos ministru dirba jau ne pirmą dieną, todėl vargu, ar jo pažiūros jau pasikeis.
„Nėra taip, kad aš su L.Kasčiūnu pradedu dirbti pirmą dieną – aš su juo jau trejus metus blaškiausi Seime, ir jis, mano manymu, labai kryptingai balsavo prieš žmogaus teisių darbotvarkę, yra ją ne teigiantis, o neigiantis politikas.
Tai nemanau, kad jo nuostatos fundamentaliai keisis, bet, aišku, tam tikrus sprendimus priimant Vyriausybėje, nes Ministrų kabinete ministrai taip pat balsuoja dėl Vyriausybės sprendimų, tai gali tapti kliūtimi“, – svarstė „laisvietis“.
V.Mitalas: žmogaus teisės yra nacionalinio saugumo klausimas
Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas atkreipė dėmesį, kad, nors gynybos klausimais šios partijos ir L.Kasčiūno vizija pakankamai sutampa, nuogąstavimai dėl žmogaus teisių klausimų vis dar niekur nedingo.
„Mes pasakėme argumentus, kodėl tokio kandidato tikrai nebūtume teikę, bet Lietuvoje darbų dėl šalies gynybos yra labai nemažai. Teko su L.Kasčiūnu diskutuoti rengiant politinių partijų susitarimą, tai, pavyzdžiui, tokie dalykai kaip visuotinės gynybos principo įgyvendinimas, dronų ir kitų Lietuvos gynybos industrijos vystymo elementų stiprinimas, krašto apsaugos savanorių pajėgų, Šaulių sąjungos stiprinimas perkant naują ginkluotę yra labai svarbūs, ir galiu pasakyti, kad čia matymas netgi susisieja.
Tikiuosi, kad tuos darbus, kurie susiję su krašto apsauga, artimuoju laikotarpiu seksis sėkmingai daryti, bet niekur mano nuogąstavimas nedingsta, kad Lietuva turi būti stiprėjanti ir saugesnė ir ilguoju laikotarpiu, o tam reikia ir tam tikrų įstatymų, priimtų Seime, ir visų piliečių lygybės užtikrinimo“, – pažymėjo V.Mitalas.
Tiesa, po „laisviečių“ pareiškimų kritikos šiai politinei jėgai negailėjo ekspertai. Politikos analitikas Marius Laurinavičius rašė, kad Laisvės partija neišlaikė „adekvatumo testo“, nes žmogaus teisių klausimus iškeldama aukščiau už nacionalinio saugumo interesus pati tam saugumui kenkia. Tiesa, V.Mitalas tam turi savo atsaką.
„Visiems žmonėms, kurie sako, kad žmogaus teisių klausimų negalima iškelti aukščiau už nacionalinio saugumo, noriu pasakyti, kad žmogaus teisės yra nacionalinio saugumo klausimas.
Nacionalinis saugumas be žmogaus teisių anksčiau ar vėliau baigiasi ar tai V.Orbanu Vengrijoje, ar tai buvusia Lenkijos valdžia Lenkijoje, ar baisesniais dalykais. Tą sako ir moksliniai tyrimai, kad jeigu mes įgyvendiname visuotinumo principą, jog kiekvienas šalies pilietis čia jaučiasi saugus ir ginamas, mato prasmę stiprinti šalies saugumą, tai ne tik į apkasus, naują ginkluotę ir naujus įrankius nukreipti dalykai turi būti vystomi, bet turi būti užtikrinama ir kiekvieno piliečio apsauga ir žmogaus teisių lygis.
Kitu atveju bus labai sudėtinga įgyvendinti skandinavišką modelį, kur kiekvienas prisideda prie šalies gynybos, o mes į tai ir orientuojamės“, – aiškino Laisvės frakcijos seniūnas.
L.Kasčiūnas pareigose pakeitė partijos kolegą Arvydą Anušauską, apie kurio netikėtą atsistatydinimą informacija pasirodė prieš daugiau kaip savaitę.
Politikui nei patvirtinant, nei paneigiant socialiniuose tinkluose pasklidusių kalbų apie jo pasitraukimą, Vyriausybės spaudos tarnyba patvirtino, kad premjerė Ingrida Šimonytė gavo A.Anušausko prašymą trauktis iš Ministrų kabineto.
