Tuo pačiu premjerė pakomentavo daug diskusijų sukėlusią idėją siųsti NATO šalių karius į Ukrainą.
Nauja programa
Iki šiol Lietuva Ukrainai jau suteikė virš 1 mlrd. eurų paramos, iš kurios pusę sudaro karinė parama, nurodė premjerė I.Šimonytė. Taip pat ji priminė, kad Lietuva neseniai 35 mln. eurų prisidėjo prie Čekijos amunicijos iniciatyvos.
„Krašto apsaugos ministras vakar mane informavo, kad artimiausiu metu Lietuva, per Krašto apsaugos ministeriją, už 2 mln. eurų nupirks apie 3 tūkst. papildomų lietuviškų FPV dronų Ukrainai, kurie, tikimės, frontą pasieks dar šiemet.
Kartu turime padėti ir Ukrainos kariams, kurie atliko savo misiją ir gynė Ukrainą, Europą, Lietuvą, mus visus, kurie nukentėjo ir nori grįžti į gyvenimą. Todėl po rimto ruošimosi Lietuva pradeda vystyti specialią nukentėjusių Ukrainos karių reabilitacijos programą.
Per ją bus prisidėta prie trijų reabilitacijos centrų – Lvivo, Dnipro ir Žytomyro srityse – infrastruktūros kūrimo ir paslaugų vystymo. Šiai programai iš įvairių nacionalinių šaltinių ir programų ketiname skirti iki 15 mln. eurų, ir kviesime prie Lietuvos programos prisijungti ir kitus tarptautinius donorus“, – pranešė I.Šimonytė.
Taip pat, anot premjerės, šiuo metu Lietuvos Vyriausybė derina Lietuvos ir Ukrainos susitarimą dėl bendradarbiavimo saugumo srityje, įgyvendinant saugumo garantijas, kurios buvo paskelbtos NATO viršūnių susitikime Vilniuje.
Premjerė: negalime būti atversta knyga
Tuo pačiu premjerė I.Šimonytė sureagavo į kilusį pasipiktinimą dėl Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono iškeltos idėjos į Ukrainą siųsti NATO šalių karius.
„Man atrodo, kad galbūt kažkam buvo patogu tą diskusiją nuvesti į interpretaciją, kad prezidentas E.Macronas siūlo siųsti „combat ready troops“ – karius, kurie yra parengti kariauti fronte, kai pati diskusija yra apie įvairiausius dalykus, įvairią pagalbą – taip pat ir žmogiškąją pagalbą“, – pabrėžė I.Šimonytė.
Anot premjerės, tai gali būti Ukrainos karius galintys apmokyti Lietuvos instruktoriai, kurie ir dabar Lietuvos yra skiriami Ukrainai, tačiau apmoko ukrainiečius Lietuvoje arba kitose valstybėse.
„Ar jie galėtų būti mokomi Ukrainoje? Su tinkama oro gynyba, manau, tas rizikas tikrai įmanoma suvaldyti“, – įsitikinusi premjerė.
Be to, premjerės manymu, į Ukrainą galėtų būti siunčiami kibernetinės saugos specialistai, išminuotojai, žmonės, kurie galėtų padėti pasienyje.
„Ką prezidentas E.Macronas pasakė ir kas yra svarbiausia iš jo pasakymo, tai kad mes neturime sau nusibraižyti raudonų linijų ir uoliai sakyti, kad mes tų raudonų linijų laikysimės, kai kitoje pusėje yra žmogus, kuris neturi jokių raudonų linijų, ir kuris išsitraukia branduolinę šaškę ir ja mosikuoja kas antrą dieną“, – pabrėžė I.Šimonytė.
„Negalime būti atversta knyga, kuri guli ant stalo, kad Putinas galėtų tą knygą paskaityti ir žinoti, ką mes darysime“, – pridūrė ji.
Šią savaitę paviešinta gyventojų nuomonės apklausa parodė, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų nepritaria bet kokiam Lietuvos pajėgų dislokavimui Ukrainoje.
