Teisingumo ministerija inicijuoja kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl partnerystės įstatymo nebuvimo

Teisingumo ministerija (TM) inicijuoja kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT), prašydama įvertinti situaciją dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės nebuvimo.

 Ewelina Dobrowolska<br> J. Kalinsko (ELTA) nuotr.
 Ewelina Dobrowolska<br> J. Kalinsko (ELTA) nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Gytis Pankūnas

May 2, 2024, 6:06 PM, atnaujinta May 2, 2024, 6:07 PM

Kaip nurodoma TM viešam derinimui ketvirtadienį pateiktame nutarime, kreipimusi į KT prašoma įvertinti dvi Civilinio kodekso normas. Visų pirma, KT norima paklausti, ar Konstitucijai neprieštarauja nuostata, kurioje numatyta, kad galima tik vyro ir moters partnerystė. Taip pat siūloma kelti klausimą dėl kodekso skyriaus, kuriuo numatoma, kad teisės akto normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja tada, kai yra priimamas partnerystės įstatymas.

Kaip Eltai teigė teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, inicijuotu kreipimusi į KT, visų pirma, keliamas klausimas dėl partnerystės tarp vyro ir moters konstitucingumo.

„Keliamas klausimas, kiek toks reguliavimas prieštarauja ar atitinka mūsų Konstituciją“, – sakė ministrė.

Anot E. Dobrowolskos, atsižvelgiant į Lietuvos teismų, Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką, KT yra keliamas klausimas ir dėl partnerystės tarp tos pačios lyties asmenų instituto nebuvimo Lietuvoje.

Šiuo metu Civiliniame kodekse įtvirtintas bendro gyvenimo nesudarius santuokos (partnerystės) institutas, tačiau kartu numatyta, kad partnerystė turėtų būti reglamentuota atskiru įstatymu, kuris nėra priimtas daugiau nei 20 metų. Pasak E. Dobrowolskos, KT norima paklausti, ar minėto atskiro įstatymo dėl partnerystės įteisinimo nebuvimas neprieštarauja Konstitucijai.

„Įstatymas numato, kad visas partnerystės institutas, numatytas Civiliniame kodekse, įsigalioja tada, kai yra priimamas partnerystės registravimo įstatymas. Atitinkamai ši nuostata reiškia, kad tiesiogiai jos taikyti šiuo metu yra neįmanoma ir atitinkamai net teismai nesiryžta spręsti tų (partnerystės – ELTA) bylų, nepaisant to, kad Konstitucijoje užtikrintas šeimų lygiateisiškumas, nors matome iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos, kad valstybės konvencijos narės turi pareigą savo teisinėje sistemoje numatyti tam tikrą teisinę formą, kuri leistų vienos lyties asmenims reguliuoti teisinius santykius ir teisiškai juos pripažinti, apsaugoti“, – komentavo teisingumo ministrė.

Pasak E. Dobrowolskos, šiuo metu nutarimo projektas dėl kreipimosi į KT yra pateiktas viešam derinimui, po to jį turėtų svarstyti Vyriausybė.

Šio kadencijos Seime ne kartą mėginta įteisinti partnerystę ir tarp skirtingų lyčių, ir tarp tos pačios lyties asmenų, tačiau nesėkmingai.

Praėjusių metų gegužę Seimas po svarstymo kelių balsų persvara yra pritaręs Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuriuo mėginta įteisinti asmenų gyvenimą nesusituokus, tačiau projektas galutiniam balsavimui nėra teikiamas, nes jam gali pritrūkti balsų.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.