Pirmadienį, likus vienai dienai iki išankstinio balsavimo pradžios, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino tokį galutinį 2024 m. Respublikos Prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės išsaugojimo turinčių teisę balsuoti rinkėjų sąrašą.
Lyginant su 2019 m. Respublikos Prezidento rinkimais, šiais metais rinkėjų skaičius sumažėjo 99 tūkst. 681 rinkėju.
VRK Kompiuterinių technologijų skyriaus vėdėjo Dariaus Gaižausko teigimu, rinkėjų skaičius sumažėjo 4 procentais.
VRK duomenimis, Lietuvos rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašuose įrašyti 2 mln. 327 tūkst. 624 rinkėjai.
Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose balsuojančių rinkėjų sąrašuose yra iš viso 57 tūkst. 610 rinkėjų – tiek, kiek jų užsiregistravo balsuoti užsienyje.
Į rinkėjų sąrašą yra įtraukti rinkėjai, kurie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Lietuvoje arba užsiregistravo balsuoti užsienyje.
Tie Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių deklaruota gyvenamoji vieta nėra žinoma (79 tūkst. 369), į rinkėjų sąrašą kol kas nėra įtraukti, nors balsavimo teisę jie turi. Tai būtų padaryta, jeigu jie ateitų balsuoti į bet kurią rinkimų apylinkę Lietuvoje ir užpildytų tam tikrą dokumento formą arba užsiregistruotų balsuoti užsienyje. VRK teigimu, dėl to rinkėjų skaičius iki balsavimo pabaigos dar gali keistis.
VRK duomenimis, daugiausiai rinkėjų yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Vilniaus mieste – 441 tūkst., Kauno mieste – 240 tūkst. 773, Klaipėdos mieste – 120 tūkst. 29.
Mažiausiai rinkėjų turi šios savivaldybės – Birštono (3 tūkst. 579), Neringos (4 tūkst.607) ir Rietavo (6 tūkst.147).
93 proc. rinkėjų yra gavę pranešimus apie rinkimus
Pranešimai apie artėjančius rinkimus ir referendumą yra įteikti 93 proc. rinkėjų.
Tokią statistiką pirmadienį vykusiame VRK posėdyje pateikė Kompiuterinių technologijų skyriaus vėdėjas Darius Gaižauskas.
Jo duomenimis, didžiausias tokių pranešimų įteikimo procentas yra Birštone, Kupiškio, Kelmės, Akmenės, Švenčionių ir Skuodo rajonuose.
Tarp savivaldybių, kur mažiausia buvo įteikta pranešimų, pateko ir kai kurie kurortai.
„Tarp penkių savivaldybių, kur mažiausiai įteikta pranešimų, yra Molėtų, Širvintų rajonai, Palangos miestas, Neringa, Varėnos rajonas“, – sakė D. Gaižauskas.
Jo duomenimis, pats mažiausias įteikimo procentas yra Molėtų rajone – 79,4 proc., Palangos mieste – 85,5 proc., kai vidurkis Lietuvoje yra 93 proc.
ELTA primena, kad jau šią savaitę rinkėjai galės pasinaudoti galimybe balsuoti iš anksto. Gegužės 7–9 dienomis, 7–20 valandomis, balsuoti bus galima visose 60 savivaldybių.
Gegužės 8–10 dienomis bus organizuojamas balsavimas ligoninėse, socialinės globos ir rūpybos įstaigose, kariuomenės vienetuose ir bausmių atlikimo vietose.
Gegužės 10–11 dienomis rinkimų komisijų nariai organizuos balsavimą rinkėjų namuose. Balsuoti namuose gali rinkėjai su negalia, juos namuose slaugantys asmenys, dėl ligos nedarbingi žmonės ir rinkėjai, sulaukę 70 ir daugiau metų.
Pagrindinė Respublikos prezidento rinkimų ir referendumo dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo diena yra gegužės 12 d. Rinkimų sekmadienį balsuoti Respublikos rezidento rinkimuose ir referendume bus galima bet kurioje rinkimų apylinkėje, iš viso – 1895 vietose visoje Lietuvoje.
Dėl šalies vadovo posto varžysis 8 kandidatai – antrosios kadencijos siekiantis Gitanas Nausėda, konservatorių keliama premjerė Ingrida Šimonytė, Laisvės partijos atstovas, buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas, savarankiškai išsikėlę Ignas Vėgėlė bei Eduardas Vaitkus, partijos „Nemuno aušra“ įkūrėjas Remigijus Žemaitaitis, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ keliamas Giedrimas Jeglinskas ir Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.
Lietuvoje vykstant prezidento rinkimų pirmajam turui, gyventojai balsuos ir referendume dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo, kuriuo siekiama leisti išsaugoti Lietuvos pilietybės įgijus kitos valstybės pilietybę.