Likus vos kelioms dienoms iki lemiamo sekmadienio, abu kandidatai susitiko pirmuosiuose tarpusavio debatuose.
Debatus rengė ir transliavo LRT radijas pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) patvirtintas taisykles.
Nors abiejų kandidatų diskusija prasidėjo ramiai, jai įpusėjus netrūko žiežirbų. Jas sukėlė G.Nausėdai užduotas klausimas, ar jis vertybiškai save laiko daugiau konservatoriumi, ar socialdemokratu.
„Pone Nausėda, jūs prieš praėjusius rinkimus, 2019 metais, sakėte, kad esate labiau konservatorius, nei konservatoriai. Dabar jau jus remia socialdemokratai, Regionų partija, taip pat ir valstiečiai-žalieji pranešė, kad esate jų pasirinkimas.
Norite išstumti net ir Viliją Blinkevičiūtę į premjerės pozicijas, nors ji pati gal to nelabai ir nori, nes šiuo metu dalyvauja Europos Parlamento rinkimuose. Kaip taip pasikeitė jūsų pažiūros nuo labiau konservatoriaus, nei konservatoriai, iki socialdemokrato ar valstiečio?“ – paklausė debatus vedusi žurnalistė Liepa Želnienė.
Antros kadencijos siekiantis G.Nausėda atsakė, kad vienais klausimais jis – konservatorius, kitais – socialdemokratas.
„Aš ir dabar esu konservatorius, nes man atrodo, kad konservatorių partija uzurpavo šitą terminą. Mano įsitikinimu, ten yra gryni liberalai. Bent jau šiuo metu muziką partijoje užsako gryni liberalai, liberalų sparnas. Tie vadinamieji tikrieji konservatoriai yra nustumti į paraštes ir praktiškai balso neturi. Nebent kartais jiems leidžiama savarankiškai balsuoti Seime.
Štai tokią turime situaciją, kai aš tikrai jaučiuos esąs tikresnis konservatorius už pro forma (formaliai, – aut.past.) konservatorius. Bet mano nuostatos socialinės politikos klausimais iš tikrųjų yra socialdemokratinės. Aš daugiau kalbėjau apie žmogaus teisių sritį, apie tam tikrus dalykus, kurie mažiau susiję su ekonomika.
Aš manau, kad mes pernelyg ilgai kepėme tą pyragą, kad vėl iki nuobodybės žmonėms kartotume savo mantrą – iškepkime didesnį pyragą, tada pasidalinsime. Na kiek galima? 2004 metais įstojome į Europos Sąjungą, per tą laiką mūsų BVP išaugo keliais kartais ir mes vis dar neraudonuodami, atsisukę į žmones galime tai kalbėti?
Turime daug visuomenės pažeidžiamų grupių, kurioms reikia daugiau dėmesio ir tikrai turime tai daryti, nebeatsikalbinėti įvairiausiais pretekstais“, – aiškino G.Nausėda.
Reaguodama į prezidento atsakymą I.Šimonytė priminė jam ankstesnius jo pasisakymus, kai jis dar buvo ne politikas, o ekonomistas.
„Aš nežinau, kiek iš tikrųjų G.Nausėda yra konservatorių minties klasikų paskaitęs ir kaip jis iš viso supranta, kas yra konservatorius, nes konservatorius nėra tas žmogus, kuris ignoruoja, kad gyvenimas keičiasi. Tai yra visiškai kita logika. Aš tik norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad mes esame pažįstami tikrai ne pirmą dešimtmetį.
Kažkada dar kitame amplua mes turėjome nemažai diskusijų apie bet kokius mokesčių pakeitimus, kuriuos tuo metu siūlydavo, pavyzdžiui, kokios nors socialdemokratų vyriausybės ir kurie buvo gana aršiai kritikuojamos mūsų išorės analitikų, kuriems tuo metu priklausė ir G.Nausėda.
Kažkokios diskusijos apie mokesčių keitimus tam, kad mes turėtume didesnį perskirstymą, jos paprastai taip ir numirdavo, nes būdavo subaladojamos kaip grūšios įvairių analitikų. Tai turbūt sau reikėtų labiau to liberalo etiketę priskirti, nes nežinau, vėlgi, kas jums yra liberalas, man labai sunku šitas kategorijas įvertinti“, – kalbėjo premjerė.
Atsakydama į klausimą, ar, jei taptų prezidente, tvirtintų socialdemokratų lyderės V.Blinkevičiūtės kandidatūrą į ministro pirmininko postą, I.Šimonytė atsakė teigiamai.
„Jeigu tai būtų rinkėjų valia, tai kokie čia gali būti pasirinkimai? Čia ne patinka-nepatinka. Mes nesame šeima, apie kurią labai daug šnekame per šituos debatus. Mes nesame šeima. Esame net ne žmonės, o valstybinės institucijos su savo konstitucinėmis atsakomybėmis“, – nurodė ji.
G.Nausėda: gerbiama Ingrida, kur jūs einate?
Tuomet G.Nausėda paklausė I.Šimonytės, kaip ji įsivaizduoja prezidento darbą, jei dabar esą stengiasi apriboti šalies vadovo veikimo galimybes. Kaip pavyzdį jis pateikė atstovavimą Lietuvai Europos Vadovų Taryboje (EVT).
„Man atrodo, kad čia žvelgiama į tą patį reiškinį iš dviejų pusių. Jeigu pavyktų rinkimuose, būtų vertinama prezidento veikla ir prezidento kompetencijos vienaip, jeigu rinkimuose nepavyks, tuomet prezidentas, viso labo, priima mandagumo atsistatydinimus, nevažinėja į EVT, nedalyvauja vidaus politikoje.
Mano klausimas, gerbiama Ingrida, kur jūs einate? Jūs einate į pareigas, kuriose neketinate važinėti į EVT, nedalyvausite vidaus politikoje, tai ką jūs ten veiksite? Jūs atostogausite?“ – ironizavo G.Nausėda.
„Aš veiksiu tą, ką ir turi veikti prezidentas – būsiu aktyvi užsienio politikoje ir tarptautinėje erdvėje. Ir gynybos, saugumo politikoje darbo tikrai yra daug“, – teigė I.Šimonytė.
Jai atsakinėjant, ką jį veiktų, būdama šalies vadove, prezidentas įsiterpė: „Ką? Medalius kabinsite?“
„Patikėkite, aš tą gerai žinau“, – po atsakymo, kad prezidentas turi daug atsakomybių, pridūrė G.Nausėda.
Susikirto dėl ministrų
Įtampų sukėlė ir klausimas apie po pirmojo turo G.Nausėdos mestą pareiškimą apie siekį atnaujinti Ministrų kabineto sudėtį. Anot prezidento, klausimas dėl galimybės atnaujinti įgaliojimus gražinusios Vyriausybės sudėtį gali atsidurti ir Konstituciniame Teisme.
„Ką sako Konstitucija, mes tikrai galėsime įsitikinti, jeigu kiltų tam tikrų diskusijų, kiek prezidentas gali mandagumo atsistatydinimą priėmęs automatiškai paskirti visus tuos pačius ministrus. (...) Aš tikrai ketinu šioje vietoje išreikšti aktyvią poziciją. Jeigu reikės, išsiaiškinsime šios pozicijos ribas ir Konstituciniame Teisme“, – sakė G.Nausėda.
Prezidento teigimu, jam susidaro įspūdis, kad premjerė bando išsaugoti prastai dirbančius ministrus vien tam, kad parodytų, jog gali tai padaryti.
I.Šimonytė atsakė, kad „visada galima bandyti demonstruoti raumenį ar galią visose politinio proceso vietose, bet klausimas, kiek tam yra prasmės“.
„Vyriausybė šioje stadijoje nei kažkokių naujų darbų nepradės, nei įsipareigojimų naujų neprisiims. Šių metų užduotis yra pabaigti tuos darbus, kuriuos spėjame pabaigti“, – pabrėžė premjerė.
„Ar yra prasmės, ar nėra prasmės, leiskite spręsti taip pat ir man. Ne tik jums tai reikia spręsti. O kur tikrai yra prasmės ir kur tikrai yra gerokai daugiau laiko iki kitų Seimo rinkimų – tai yra švietimo ministras, kurio kandidatūrą jūs man vis nešate, bet iki šiol taip dar ir neatnešėte“, – atsikirto G.Nausėda.
I.Šimonytė nurodė nenorinti, kad naujojo švietimo, mokslo ir sporto ministro kandidatūra taptų rinkiminių debatų įkaite, todėl ragino palaukti antrojo turo baigties.
Prezidento rinkimų antrasis turas vyks sekmadienį.
