Žurnalistų Briuselyje kalbintas vienas iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderių pabrėžė, kad su valstybės lėšomis susijusi problema negali būti palikta tik visuomenei ar žiniasklaidai, o atsakomybę turi dalintis visos politinės partijos, nes į „čekiukų“ skandalą esą ir įsivėlė visi.
A.Kubilius taip pat paaiškino, kaip supranta pirmalaikių Seimo rinkimų logiką, atkreipdamas dėmesį į tai, jog šiuo pasiūlymu galbūt buvo žengtas ir per didelis žingsnis.
Ragina ieškoti konkrečių sprendimų
Paprašytas įvertinti jau bene kelis mėnesius besitęsiantį išmokų skandalą, kuris nuo savivaldybių pasiekė ir Seimą bei Vyriausybę, A.Kubilius situaciją apibūdino kaip „sąžiningumo krizę“. Europarlamentaras ragino nedelsti ir šią krizę spręsti visais įmanomais būdais, ir tai nebūtinai yra pirmalaikiai Seimo rinkimai.
„Aš irgi galvoju, kas čia vyksta, man ne viskas patinka ir mūsų pačių (konservatorių, – aut.past.) kai kuriuose veiksmuose. Bet aš bandau į viską žiūrėti racionaliai – mano manymu, Andrius Tapinas parodė, kad mes valstybėje turime tai, ką aš metaforiškai vadinu sąžiningumo krize. Tai gali peraugti į politinę krizę, bet iki to dar nepriėjome.
Ko trūksta: jeigu mes pripažįstame, kad čia yra valstybinė sąžiningumo krizė, kuri apima ne tik savivaldybes, bet apima ir dalį Seimo narių, ministrus, tai tada man, kaip dažnai vadinamam „krizių premjerui“, norisi matyti valstybės veiksmus, kaip ši krizė yra sprendžiama.
A.Tapinas padarė gerą darbą, bet tu negali palikti šitos krizės vien tik visuomenei ar žurnalistams – valstybė turi turėti aiškų veiksmų planą, kaip šitą krizę spręsti“, – sakė A.Kubilius.
Ši krizė, europarlamentaro manymu, susideda iš dviejų dalių – praeities ir ateities.
„Yra klausimai, ką daryti su ateitimi, ir klausimai, ką daryti su praeitimi. Su ateitimi – kaip keisti tą tvarką, kad tokių krizių nebūtų, bet skausmingiausios problemos yra su praeitimi – ką daryti su tuo, ką atskleidė A.Tapinas, ir su to nesąžiningumo paveldu. Čia valstybė turi imtis iniciatyvos ir visur labai tvarkingai pasidaryti vienokius ar kitokius auditus – pradedant nuo savivaldybių, bet taip pat Seime, ir ten galbūt net žymiai greičiau.
Pamačius tą vaizdą, mano manymu, toliau reikės atsakyti į klausimą, kaip turi būti vertinama ir ką turi daryti tie asmenys, kurie įtariami, kad nesąžiningai gavo išmokas. Dabar yra palikta savieigai – vieni grąžina, kiti – negrąžina, dar ką nors daro“, – svarstė A.Kubilius.
Ekspremjerui keistai atrodo ir tai, kad reputacijos klausimas ir raginimai atsistatydinti buvo keliami tik ministrams, nors į išmokų skandalą įvelti tiek Seimo nariai, tiek merai.
„Negirdžiu, kad būtų keliamas klausimas dėl jų reputacijos, kad reikėtų šalintis iš pareigų. Šitų atsakymų nėra, nors, mano manymu čia kaip tik politinė sistema turėtų pateikti aiškų planą. Dabar konservatoriai pateikė planą, kad yra tokia didelė sąžiningumo krizė, jog reikia eiti į naujus rinkimus.
Kiek suprantu, šis veiksmas didelio palaikymo nesulaukė ir tos paramos nelabai matosi“, – kalbėjo politikas.
Tiesa, paklaustas, ar pats nepasigenda logikos dėl pirmalaikių Seimo rinkimų inicijavimo, A.Kubilius pripažino, jog konservatorių prezidiumo posėdyje sprendimas priimtas kiek per greitai.
„Čia buvo prašoktas vienas žingsnis. Mano manymu, klausimas dėl neeilinių Seimo rinkimų turėtų būti keliamas tada, kai realiai bandoma sutarti dėl viso konkrečių veiksmų plano, ir, jeigu nepavyksta dėl to sutarti, tada jau gali kelti klausimą, kad šioje sąžiningumo krizės baloje sėdėti nėra logikos.
Ir dabar ta diskusija pasisuko taip, kad kalbant apie neeilinius Seimo rinkimus ta nesąžiningumo krizė yra užmiršta, dabar kalbame apie politinę krizę. Manau, pati eiga nėra racionali, nes mes turime rasti būdą, kaip spręsti sąžiningumo krizę. Jei ji nesisprendžia per pasiūlymą rengti neeilinius rinkimus, gal tada ieškokim kitų siūlymų, tarkimės.
To aš iš kitų partijų negirdžiu. Girdžiu labai daug kritikos dėl pasiūlymo, bet negirdžiu kitų siūlymų, ką daryti“, – vertino konservatorius.
A.Kubiliaus teigimu, Seimas galėtų vieningai sutarti, kokio rango politikus bausti, o kurių – ne. Esą net ir tokia praktika įneštų bent menkiausio aiškumo.
„Yra krizė, tai ją turi spręsti ne žurnalistai, o valstybė. Darome auditus, pradedam nuo Seimo, kaip vertiname – šito nėra. Kažkas pasako perkrauti Vyriausybės kabinetą, kartu pabėga nuo Seimo, kur irgi yra Seimo narių, gavusių išmokų. Dabar girdžiu iš kai kurių Seimo narių, kad reputacijos klausimas yra svarbus tik ministrams. O Seimo nariams, merams?
Gal aš atitrūkęs nuo Lietuvos kasdienio sukimosi šiame reikale, bet man tokia logika yra nesuprantama, ir manau, kad ji yra bloga. Tada partijos turėtų susitarti – nelieskime Seimo narių, nelieskime savivaldybių, bet ministrus jau pakeiskime. Gali būti ir toks sprendimas, bet jį reikia oficialiai, viešai paskelbti, gal net tvirtinti Seimo nutarimu. Nes nežinau, kaip dar sąžiningai iš to išlipti. (...)
Šitokiam problemos sprendimo būdui eiti į pirmalaikius Seimo rinkimus – mano nuojauta sako, kad daugumos nesurinksime. Tai man kyla klausimas, ar tada jau užmetam šitą problemą ir laukiame, kol visuomenė užmirš, ar ieškom kitų veiksmų, su kuriais šitą problemą galėtume spręsti“, – dėstė jis.
Krizę sprendžia nesąžiningais būdais?
Tiesa, prieš konservatorių partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio viešą išstojimą ir pirmalaikių rinkimų idėjos paskelbimą A.Kubilius su partijos lyderiu teigė nesikalbėjęs.
„Tiesiai nesikalbėjau, bet jau iš ryto matėme, kas paskelbta – aišku, man tai neatrodė labai strategiškai apgalvota, matėme ir šnekėjome apie rizikos galimybes, kaip žmonės tą supras. Ir toliau lieku prie tos nuomonės, kad neeiliniai Seimo rinkimai yra vienas iš galimų būdų spręsti šią krizę, bet yra ir kitokių būdų.
Tik jie neišbandyti – reikia dėti ant stalo sąrašą veiksmų, kuriuos reikia padaryti, tartis, ginčytis arba prieiti prieš išvados, kad tikrai Seimas nepajėgus“, – aiškino europarlamentaras.
Pasak jo, per kelias paskutines savaites nuo G.Landsbergio pareiškimo tiek Seimo pirmininkė, tiek ir visos Seime esančios opozicinės frakcijos galėjo ir turėjo siūlyti savo planus, kaip spręsti šį chaosą, bet to nedaro.
„Dabar jau visi nubėgo svarstyti apie rinkimus, Vyriausybę. Problema tai yra sąžiningumas, bet apie tai jau niekas nebešneka. Man atrodo, atsiranda prastas konsensusas tarp įvairių politinės sistemos dalyvių – trys ministrai ir viskas, ir į praeitį nebežiūrėkime. O kas nori, dar gali susimokėti, bet jokio vieningo sprendimo, kaip turi būti atliktas auditas, kaip turi elgtis politinė bendruomenė – nieko nėra“, – vertino konservatorius.
A.Kubiliaus manymu, natūralu, kad politinėje bendruomenėje dabar vyksta ir tam tikri skaičiavimai, kartu ir koalicijos partnerių gretose. Jis pridūrė, kad visą kaltę versdamos tik vienai politinei jėgai, kitos partijos „sąžiningumo krizę bando spręsti nesąžiningais būdais“.
„Gal kažkas galvoja, kad jiems apsimoka iš tos galimos politinės krizės pasiieškoti naudos, kad konservatoriai liktų už borto, viduje susipyktų, rinkėjai nusiviltų, tai kur jie dėsis? Eis pas kažką kitą iš centro dešiniųjų partijų. Tai tokių mąstymų gali būti, ir tai nėra kažkas labai netikėto.
Visas politinis gyvenimas yra taip surėdytas, kad visos politinės partijos galvoja ir apie savo reikalus. Konservatoriai turi tą turėti omenyje“, – svarstė europarlamentaras.
Visgi jis neatmetė ir to, kad pastaruoju metu politinę erdvę purtę skandalai gali atsiliepti ir būsimų rinkimų aktyvumui.
„Dabar politinei bendruomenei yra pats laikas nustoti ieškoti sau kiekvienam asmeniškai politinių dividendų, padėti tašką ir atsiskaityti su praeitimi. Kitu atveju eisime į rinkimus ir ta tema nuolat bus grojanti plokštelė. Bus vis naujų išmokų, jos bus rodomos ir politinis procesas bus toks.
Ir jaunimui tokiu atveju priežasčių dar labiau nusivilti bus dar daugiau, ypač, jei politinė sistema šitomis aplinkybėmis neatras būdų, kaip iš šitos krizės išlipti“, – aiškino A.Kubilius.
Lietuvos socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė neseniai partijos vardu viešai atsiprašė už savivaldybių tarybų narių išmokų skandalą ir į jį įsipainiojusius savo bendrapartiečius.
Paklaustas, ar galima tikėtis ir konservatorių atgailos, europarlamentaras pažymėjo, kad vien atsiprašymo šioje situacijoje neužtenka, kartu suabejodamas, ar tai buvo padaryta nuoširdžiai.
„Jau visi spėjo po penkis kartus atsiprašyti, bet ta pati V.Blinkevičiūtė tą patį Jonavos merą pasiliko savo pavaduotoju. Tai žodžiai apie atsiprašymus, apie tai, kaip mes griežtai viską prižiūrėsime – kol kas ten nematau veiksmų.
Skaičiau G.Palucko žodžius, kad mes čia politinių vertinimų nedarysime, lauksime teisėsaugos. Iš savo politinės patirties žinau, ką tai reiškia – bandysime numarinti šį reikalą iki tol, kol visuomenė visai tai užmirš.
Politikų reakcijos šioje vietoje nėra tinkamos, ir tą reikia garsiai pasakyti. Tie patys socialdemokratai kaltina konservatorius krize – savivaldybėse yra žymiai daugiau socialdemokratų, nei konservatorių. Juokaujant – čia dar reikėtų pasverti, kur daugiau problemų. Visi mėgsta atsiprašymus, bet šitoje vietoje to neužtenka“, – įsitikinęs A.Kubilius.
Tiesa, paprašytas įvardinti ir savo paties politines ambicijas, konservatorius su Lietuvos vidaus politika kol kas savęs nesieja – tikino, kad ir toliau matytų save Europos Parlamente.
„Matyčiau čia savo veiklos tęstinumą – mūsų pradėti darbai yra matomi ir žinomi. Aš matau poreikį toliau tęsti darbus tiek dėl Ukrainos, tiek dėl Rusijos transformacijų. Bet kaip bus – pamatysime. Tai nuspręs rinkėjai“, – teigė A.Kubilius.
