Lietuvos vadovas su delegacija iš NATO viršūnių susitikimo Londone, skirto Aljanso 70-mečiui, grįžo tarsi senovės Romos imperatoriaus kariauna iš dar vieno pergalingo žygio. Bent jau oficialiai buvo pranešta, jog Lietuvos atstovų veiksmai nemažai lėmė, kad pavyko užglaistyti nesutarimus, kurie pastaruoju metu temdė NATO.
Iš tiesų, seniai matomos takoskyros galingiausios pasaulio karinės sąjungos viduje šio jubiliejinio viršūnių susitikimo išvakarėse buvo itin išryškėjusios.
Prancūzai, stengdamiesi maksimaliai išnaudoti pagrindinių konkurentų Europoje vokiečių politinį nuosmukį, dar labiau paaštrino toną Aljanso atžvilgiu. Be to, Prancūzijos vadovo E.Macrono teigimu, Rusija, su kuria jis puoselėja kurti vieningą Europą, nėra jokia grėsmė, nes pagrindinis NATO priešas – tarptautinis terorizmas.
JAV prezidentas D.Trumpas, kurį ir toliau galima įtarti tebeieškant būdų, kaip sumažinti Amerikos įsipareigojimus NATO arba net trauktis iš Aljanso, ir vėl konfliktavo su kitais pagrindinių šalių lyderiais.
Žibalo į ugnį įpylė Ankara, kuri paskelbė, jog vetuos NATO gynybos planų atnaujinimą Baltijos šalims ir Lenkijai, jei nebus panašaus plano Turkijai – tokio, kuriame Aljansas teroristais ir grėsme paskelbtų kurdus, prieš kuriuos Sirijoje dabar kariauja R.T.Erdoganas.
Bet susitikimas Londone, kuriame netrūko kibirkščių, kaip ir buvo galima tikėtis, baigėsi be didelių sukrėtimų ar griūčių.
D.Trumpas savo sąskaita pavaišino pietumis lyderius tų valstybių, kurios skiria gynybai finansuoti ne mažiau kaip 2 proc. bendrojo vidaus produkto.
Tarp nemokamai pietavusiųjų buvo ir Lietuvos prezidentas.
Baigiamojoje susitikimo deklaracijoje Rusija tradiciškai buvo paminėta kaip grėsmė, taip pat tikinant, kad Aljansas yra pasiryžęs dialogui su Maskva, kai tik ji pradės keisti savo agresyvų elgesį.
Matyt, ne iš piršto laužtos užkulisių kalbos, jog pagrindinės Europos valstybės linksta pasiduoti Maskvos vilionėms atnaujinti visaverčius NATO ryšius su Rusija.
Vis dėlto bene svarbiausia, kad R.T.Erdoganas sutiko nevetuoti Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planų, nors NATO ir nepuolė pripažinti kurdų savo priešais. Tiesa, kol kas nežinoma, ką mainais Turkijos prezidentas gavo iš su juo kalbėjusių D.Trumpo ir NATO vadovo J.Stoltenbergo.
Tuo metu Lietuvai buvo pranešta, jog R.T.Erdoganą paveikė su juo pasikalbėję G.Nausėda, Lenkijos, Latvijos ir Estijos vadovai, taip pat J.Stoltenbergas.
Negana to, anoniminiai diplomatai pasigyrė, jog daug lėmė surengta sėkminga specialioji operacija – esą lietuvių pastangomis nutekinus į viešumą turkų planus dėl veto, šie atsitraukė.
Taigi G.Nausėda lyg ir tvirtai jautėsi tarp pasaulio galingųjų, bet visai kitoks vaizdas žvelgiant į mūsų kaimiškąjį peizažą.
Antai pirmadienį grįžęs į darbą premjeras S.Skvernelis iškart atmetė praėjusią savaitę nuaidėjusį prezidento reikalavimą nedelsiant atleisti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovą J.Narkevičių iš susisiekimo ministro posto.
Reikalavimas buvo atmestas taip griežtai, jog susidarė įspūdis, kad S.Skvernelis jau anksčiau buvo nusprendęs neatiduoti ministro, o tai žinojęs ar nujautęs G.Nausėda nutarė pareikšti nepasitikėjimą J.Narkevičiumi nebelaukdamas grįžtant premjero į darbą ir šitaip užbėgdamas už akių pastarajam ir visiems kritikams, kurie abejoja prezidento ryžtingumu.
Bet kokiu atveju šiuo pirmuoju tokiu griežtu iššūkiu valdančiajai daugumai G.Nausėda ir save įvarė į kampą.
Atleisti susisiekimo ministrą atsisakius S.Skverneliui, ne mažiau karingais pareiškimais pasisvaidė ir valstiečių, ir LLRA-KŠS vadovai R.Karbauskis bei V.Tomaševskis – esą mažai patyręs G.Nausėda tiesiog pasidavė opozicijos sukeltam šaršalui.
Šie politikai, jau anksčiau atsikirtę prezidentui, prieš kelias dienas dar kategoriškiau tvirtino, jog J.Narkevičius nebus atstatydintas ne tik dabar, bet ir vėliau.
Aišku, R.Karbauskis su V.Tomaševskiu taip reagavo ir į viešumoje pasklidusias versijas, jog S.Skvernelis, užsiminęs, kad susisiekimo ministras poste tikrai liks iki tol, kol Seime bus patvirtintas kitų metų biudžetas, tarsi leido suprasti, kad vėliau vis dėlto gali būti simboliškai paaukotas dėl gerų santykių su Prezidentūra.
Tačiau jei premjeras ir planavo taip pasielgti, susidaro įspūdis, kad to neleis Seimo valstiečiai su koalicijos partneriais.
Apskritai stiprėja įspūdis, jog po J.Narkevičiaus istorijos, kaktomušos su prezidentu, tvyrančio chaoso dėl biudžeto, R.Karbauskis vėl stipriau prisirišo S.Skvernelį prie savęs, sumažino jo manevro galimybes prieš kitų metų Seimo rinkimus palikti valstiečių stovyklą.
Ko gero, dar vienas svarbus valstiečių vedlio tikslas – į Seimą grąžinti politinės galios centrą, kuris D.Grybauskaitės valdymo laikais buvo numigravęs į Prezidentūrą.
Juk netgi tuo atveju, jei visuomenėje prieštaringai vertinamas J.Narkevičius anksčiau ar vėliau netektų susisiekimo ministro posto, po šios savaitės atsakomųjų šūvių iš Seimo valdančiųjų stovyklos G.Nausėda nebeatrodo toks tvirtas kaip per rinkimų kampaniją ar pirmosiomis prezidentavimo savaitėmis.
Ko gero, neatsitiktinai dėl dabartinės padėties G.Nausėda apgailestavo per Maldos pusryčius Prezidentūroje: „Politiniame gyvenime bendrus tikslus vis dažniau užgožia beprasmė konkurencija, pyktis ir nepagarba vienas kitam. Tampame pažeidžiami kaip tauta, kaip valstybė, kaip bendruomenė. Ir kaip individai.“
Sunku pasakyti, ar tokie pagraudenimai padės prezidentui atitiesti.
