Praėjusią savaitę tūkstantinių nuostolių patyrė viena Ruklos parduotuvė. Išdaužus skylę, pro kurią galėtų tilpti arba didelis šuo, arba nedidelis vaikas, išnešta pinigų, alkoholio ir cigarečių.
Prieš porą mėnesių panašiai apvogta dar viena Jonavos parduotuvė.
Rukloje susibūrusi 10–12 metų vaikų grupuotė tapo dideliu galvos skausmu verslininkams, policijai, kitų tarnybų atstovams.
Kaip suvaldyti nieko nebijančius vaikus, pareigūnai sako nežinantys. Teisiniai svertai jiems negalioja, nubausti jų negalima.
Ateitis – dar liūdnesnė. Nusikaltimų universitetus išėję vaikai po kelerių metų, ko gero, pradės apiplėšinėti arba net žudyti žmones.
Dešimtmečių ir dvylikamečių vaikų grupuotė jau dabar yra sunkiai suvaldoma.
Jų nedomima tradicinės vaikų pramogos. Jie – vagys: iš vaikiško amžiaus gerokai per anksti išaugę nepilnamečiai dirba kaip gerai įgudę nusikaltėliai.
Kaip gintis nuo mažamečių?
Maždaug dešimties vaikų grupė Rukloje kelia rūpesčių ne tik policijai, bet ir vietos gyventojams, verslininkams.
Šie sako, kad apsiginti nuo suaugusių vagių kur kas lengviau – juos įmanoma sučiupti, įkišti į areštinę ir nuteisti. O įžūlūs ir nebaudžiami vaikai jau yra įvykdę keliasdešimt vagysčių iš namų, gatvėje ar iš parduotuvių.
Įstatymas numato, kad tokiam vaikui galima skirti tik auklėjamąsias poveikio priemones. Kitaip tariant – pagrūmoti pirštu. Nieko daugiau.
Vaikams vagystės – pramoga, už kurią jų niekas nebaudžia. Nors už vaikų prasižengimus galima skirti baudas tėvams, šie baudų tiesiog nemoka, o laisvą laiką skiria ne atžaloms, o alkoholiui.
Norėtų paslėpti po kupolu
„Auga nauja nusikaltėlių karta. Man žmonės sako – ką nors darykite. O ką galiu padaryti dvylikos metų vaikui?
Jei turėčiau didelį kupolą, paslėpčiau po juo visus tokius vaikus, atitverčiau juos. Bet neturiu”, – „Lietuvos rytui” sakė Jonavos policijos komisariato nepilnamečių inspektorė Larisa Paklina.
Penkiolika metų su vaikais ir paaugliais dirbanti pareigūnė prisipažįsta – to, kad nusikaltimus nuolat vykdytų į grupes susibūrę 10–12 metų vaikai, dar nėra buvę.
„Mane pribloškė tai, kad tokio amžiaus vaikas bandė ardyti didelio prekybos centro stogą ir įsibrauti į vidų.
Net susapnuoti to negalėčiau”, – stebėjosi L. Paklina.
Įsibrovė į parduotuvę
„Kai einu į parduotuvę, vaikai manęs prašo pinigų. Ir privalau jų duoti. Jeigu neduosiu, kitą kartą, kai eisiu išgėręs, jie mane sumuš”, – skundėsi vienas Ruklos gyventojas.
Bet, pajutę pinigų skonį, vaikai jų prašinėja vis rečiau. Kur kas paprasčiau jiems atrodo įsibrauti į parduotuvę ir ją apvogti.
Patirtus nuostolius dar dabar skaičiuoja viena Ruklos parduotuvė. Pasak prekybininkų, nors tikslūs nuostoliai dar nežinomi, tačiau jie – dideli.
Prekybininkai įtaria, kad tai – Ruklos vaikų darbas, bet, pasak prekybininkų, įtariamų vaikų tėvai uždraudė policijos pareigūnams juos net apklausti.
Po vagystės – naujas dviratis
„Gyvename kankinami nuolatinės įtampos. Tai – jau ne pirma vagystė. Kartais netgi sužinome, kur mūsų prekės parduodamos, tačiau nieko negalime padaryti.
Mes net pasikalbėti su tais vaikais negalime, nes jų tėvai mus apkaltina nebūtais dalykais, savavaldžiavimu.
Žinome, kad vienas vaikas po vagystės iš parduotuvės netrukus įsigijo naują dviratį. Ir kas iš to? Mums rankos surištos, o policija nelabai ką ir daro”, – guodėsi Ruklos prekybininkai.
Įtarimus, kad parduotuvę apvogti galėjo vaikai, patvirtina nedidelė lange išmušta skylė: joks suaugęs žmogus per ją neįlįstų.
Prekybininkams sunku patikėti, kad šia veikla užsiima vieni vaikai: greičiausiai kažkas jų pavogtas prekes parduoda.
Gyvenimo būdas – vogti
Anot Ruklos seniūno Ginto Jasiulionio, galima tik nujausti, kad dar po kelerių metų dabartiniai dešimtmečiai ir dvylikamečiai ne tik užsiims vagystėmis, bet ir darys daug rimtesnius nusikaltimus.
„Jie vagiliauja ne vien Rukloje. Į Jonavą, Kauną, kitus miestus vaikai nuvažiuoja autostopu.
Dvylikametis, kuris ir buvo sučiuptas ardantis prekybos centro stogą Kaune, dažną rytą stovi pakelėje ir stabdo automobilius. Geri žmonės jį ne tik paveža, bet ir duoda pinigų. O jį pavėžėti reikėtų ne į Jonavą ar Kauną, o iki policijos arba namo”, – sakė G. Jasiulionis.
Gerai žino savo teises
Seniūnas pasakojo, kad pakeleivingus automobilius berniukas stabdo pamaldžiai suglaudęs delnus – lyg melsdamasis. Kartais jis rankoje laiko aptrupėjusią bandelę.
„Vaikai bando sukelti gailestį, meluoja, jog neturi ko valgyti, prisistato ne savu vardu ir pavarde”, – pasakojo G. Jasiulionis.
Seniūno nuomone, mažų mažiausiai keista ir bausmių sistema. Kol vaikui nesukako keturiolika metų, jis nebaudžiamas, jo negalima išsiųsti į jokį vaikų socializacijos centrą.
Nelengva to padaryti ir tuomet, kai vaikui jau yra keturiolika metų. Griežtesnėms poveikio priemonėms skirti reikia surašyti tonas dokumentų, kone šimtus kartų apsilankyti tokio vaiko namuose ir bandyti jį perauklėti.
Bet tokios poveikio priemonės, akivaizdu, nieko vertos: nusikalstančių vaikų amžius jaunėja, o dešimties ir dvylikos metų vaikai savo teises ir įstatymus išmano kur kas geriau nei vaikiškų animacinių filmų siužetus.
Policijos akiratyje – nepilnamečiai
* Pernai Lietuvoje nusikalto 329 vaikai, kurių amžius – iki 13 metų, ir 202 vaikai, kurių amžius – 14–15 metų.
* Iš viso 2011 metais Lietuvoje buvo ištirtos 3296 nusikalstamos veikos, kurias padarę įtariami ar kaltinami nepilnamečiai.
* 2011 metais 100 tūkst. gyventojų vidutiniškai teko 102,4 nusikalstamos veikos, kurias padarė nepilnamečiai.
