Tai paaiškėjo valdžios institucijoms pradėjus derinti Sveikatos apsaugos ministerijos parengtus Alkoholio ir tabako kontrolės programos 2013–2015 metų įgyvendinimo planus.
Vienas Vyriausybės patvirtintos programos punktų numatė, kad kitąmet ministerija privalo nustatyti nelegalaus alkoholio ir tabako gaminių Lietuvoje vartojimo mastą.
Tačiau programos įgyvendinimo planą rengę ministerijos specialistai šį darbą nutarė užkrauti Statistikos departamentui. Jo vadovybė tam iš karto ėmė priešintis.
Departamento direktoriaus funkcijas atliekanti Aldona Gibaitė-Kudžmienė ministerijai oficialiai atsakė, kad statistikai tokiam darbui nėra pasirengę: „Statistikos departamentas neturi žmogiškųjų išteklių nelegalaus alkoholio ir tabako vartojimo tyrimui atlikti.”
Pasak departamento direktoriaus pavaduotojos, tam reikalingi darbuotojai, kurie galėtų parengti nelegalaus alkoholio ir tabako vartojimo įvertinimo metodiką bei modelį, o vėliau – periodiškai vykdyti tyrimus: „Tačiau departamento 2013–2015 metų strateginio plano projekte tokia priemonė nenumatyta.”
Be to, statistikė kritikuoja užmojus detalizuoti informaciją apie nelegalaus alkoholio ir tabako vartojimą pagal savivaldybes.
A. Gibaitės-Kudžmienės teigimu, to padaryti neįmanoma: „Siekiant parengti statistinę informaciją apie alkoholio ir tabako vartojimą pagal savivaldybes reikėtų didinti tiriamų respondentų skaičių, gerokai padidėtų tyrimų sąnaudos ir našta respondentams.”
Remdamasis mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonių statistinio tyrimo duomenimis, Statistikos departamentas ir toliau planuoja rengti ir skelbti statistinę informaciją tik apie legalaus alkoholio ir tabako vartojimą, tačiau ne pagal savivaldybes.
Tokia departamento pozicija papiktino Sveikatos apsaugos ministeriją.
Viceministras Audrius Klišonis „Lietuvos rytui” pareiškė, jog bus mėginama įtikinti departamento vadovybę pakeisti savo poziciją: „Tai specializuota institucija ir ji, o ne kas nors kitas turi atlikti šį darbą.
Pasakymai, kad jie tam neturi nei žmonių, nei lėšų, mano supratimu, yra atsirašinėjimas. Jokia kita speciali institucija tam nebus kuriama.”
A.K lišonis pripažino, kad neturint tikslesnės informacijos, koks Lietuvoje yra nelegalaus alkoholio ir tabako vartojimo mastas, ore pakimba ir visa Alkoholio bei tabako kontrolės programa bei jos įgyvendinimo priemonių planas.
„Kai nežinai, su kokia problema susiduri, nežinosi, ar pasiekei rezultatą. Juk kai nežinai, į kurią pusę plaukti, kiekvienas vėjas – blogas”, – palygino viceministras.
Alkoholio vartojimas vėl pradėjo didėti
* Statistikos departamento duomenimis, 2011 metais dėl alkoholio vartojimo mirė 927 asmenys. Tai yra 46,8 proc. mažiau nei 2007 metais (1741). 2010 metais mirė 962 asmenys, 2009 metais – 1019 asmenų, o 2008 metais – 1475 asmenys.
* 2011 metais dažniausia tokių mirčių priežastis buvo alkoholinė kepenų liga (454 atvejai, 49 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (308 atvejai, 33,2 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (118 atvejų, 12,7 proc.).
* Nuo 1999 metų nuolat didėjęs alkoholinių gėrimų (tik legalių) suvartojimas 2008 metais stabilizavosi, o 2009 metais netgi sumažėjo, tačiau 2010 metais pradėjęs augti suvartojimas 2011 metais dar labiau paspartėjo.
* Per 2011 metus ir taip didelis alkoholio suvartojimas išaugo net 9,2 proc.: 1999 metais vienam Lietuvos gyventojui teko 9,3 litro absoliutaus – 100 proc. alkoholio, 2007 ir 2008 metais – po 11,2 litro, 2009 metais – 10,6 litro, 2010 metais – 10,9 litro, o 2011 metais – 11,9 litro.
* Policijos departamento duomenimis, 2011 metais užregistruoti 505 kelių eismo įvykiai, sukelti neblaivių asmenų. Juose žuvo 67 asmenys, sužeisti 785 asmenys. 2010 metais buvo užregistruoti 528 (2009 m. – 428, 2008 m. – 674, 2007 m. – 1013) kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės.
* Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, pastaruoju metu sumažėjo užregistruotų mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe, kai asmenys buvo neblaivūs: nuo 29 atvejų 2007 metais iki 6 atvejų 2011 metais.
* Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atliktų suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimų duomenimis, iki 2000 metų rūkymo paplitimas didėjo visoje populiacijoje, tarp moterų išaugdamas 2,3 karto. Vėlesniais metais rūkančių vyrų dalis sumažėjo 1,5 karto, o moterų nepasikeitė.
* 1994 metais kasdien rūkė 44 proc. 20–64 metų vyrų ir 7 proc. 20–64 metų moterų, 2000 metais – atitinkamai 52 proc. ir 16 proc., 2010 metais – 34 proc. ir 15 proc.
