Viena dėžė – 1000 litų pelnas
Seniai praėjo tie laikai, kai lietuviai iš kaimyninės Baltarusijos nešdavo maisto produktus, sumažėjo ir degtinės kontrabanda. Neapsimoka. Daug naudingiau per sieną gabenti cigaretes. „Perneši dėžę ir kišenėje jau turi 1000 litų. Būna, kad žmogus, apsivyniojęs aplink save virvėmis, taip bando gabenti ir tris–keturias dėžes“, - pasakoja D. Martūnas.
Kontrabandininkų išmonė, pasak pasieniečių, beribė. Sukasi, kaip išmano - cigaretes slepia automobiliuose, neša po drabužiais, bando plukdyti ir net iš Baltarusijos į Lietuvą permeta virvėmis.
„Buvo atvejis, kai Baltarusijoje vieną virvės galą pririšo prie tilto ir cigaretes leido ja į Lietuvą, tiesiai į mikroautobusą. Lietuvoje buvusiam kontrabandininkui teliko jas gražiai sukrauti į automobilį“, - prisiminė Varėnos rinktinės vado pavaduotojas.
Kada per sieną bus gabenama kontrabanda, numatyti sunku. Kontrabandininkams tinka visi metų laikai ir bet koks oras.
„Kažko šiąnakt šunys labai loja“, - sustojus netoli vieno Baltarusijos kaimo, pastebėjo D. Martūnas. „Jei šunys loja, vadinasi, viskas gerai. Jei tylu būtų, reikėtų susirūpinti“, - antrino P. Česokas ir paaiškino, kad pasieniečiai pastebi, jog kaimiečiams ruošiantis kontrabandos perdavimui Lietuvoje esantiems bendrams, baltarusiai šunis suvaro į tvartus, matyt, galvoja - jei šie tylės, pasieniečiai nieko neįtars.
Palieka pėdsakus prisiminimui
Pernai per visus metus Purvėnų pasienio užkardoje buvo sulaikyta 10 sienos pažeidėjų, gabenusių kontrabandą. Šiemet - jau dvigubai daugiau – 20. „Nieko nuostabaus“, - teigia pasieniečiai.
Šios užkardos teritorijoje yra 44 kaimai. 11, kuriuose gyvena 724 žmonės, yra Varėnos rajone , 33 kaimai su 6492 gyventojais - Šalčininkų rajone, Eišiškių gyvenvietėje gyvena 3765 žmonės.
„Rajonas gana skurdus, yra kaimų, kur darbą turi tik vienas žmogus. Gyventi visiems reikia, todėl ir neša, veža, rizikuoja“, - sako vienai nakčiai lrytas.lt žurnalistų palydovais tapę pasieniečiai.
Vietiniai gyventojai pasieniečiams pridaro rūpesčių ne tik dėl kontrabandos gabenimo. Būna, kad jų, ypač uogavimo ir grybavimo metu, tenka ieškoti net su sraigtasparniu. Išėjo žmogus į mišką ir dingo, kaip į vandenį. Artimieji skundžiasi policijai, šie prašo pasieniečių ir kinologų pagalbos.
Kartais paklydėliai randami miškuose, pavargę, sušalę, išsigandę, kartais po kelių parų į namus sugrįžta patys – susitiko kur nors miške seną pažįstamą, nuėjo pas jį 5 svečius, užšventė porą dienų, o telefonas, lyg tyčia, arba išsikrovė, arba ryšio nerado.
Vietos gyventojai neretai sienos pažeidėjais tampa ir per savo žioplumą. „Gavo pašalpą ar pensiją, išgėrė ir staiga prisiminė, kad giminių Baltarusijoje turi, reikia juos aplankyti. Ir pirmyn per sieną. Arba moteris vaikus pasiima, keliauja pas giminaičius, o sulaikyta teisinasi, esą ji nieko blogo nedaro, juk giminės šalia, vos ne ranka pasiekiami“, - pasakojo D. Martūnas.
Tačiau bene labiausiai pareigūnus erzina smalsūs miško gėrybių rinkėjai. Ateina iki sienos, praeina pro sustatytus pasienio stulpus, o priėję išartą žemės ruožą, būtinai turi palikti jame ir savo pėdsaką.
„Atsistoja, įspaudžia pėdą ir toliau savo keliais nueina, o mes tai jau turime traktuoti kaip sienos pažeidimą. Būna, kad tokius smalsuolius sulaikome, aiškina žmonės, kad buvo įsitikinę, jog valstybės siena baigiasi būtent ties išarta teritorija, nežino, kad praėję stulpus jie sieną jau kirto“, - kalbėjo Varėnos rinktinės vado pavaduotojas.
Sulaikomi ir Lietuvos gilumoje
Šiemet Purvėnų pasienio užkardos pasieniečiai jau sulaikė 20 nelegalių migrantų, net 19 iš jų yra Gruzijos piliečiai, vienas turėjo Rusijos pilietybę.
Anot pasieniečių, nelegalai dažniausia keliauja grupėmis, po 3-4, retai kuris pasiryžta sieną kirsti vienas. Matyt, grupėje ramiau ir drąsiau.
Daugiausia nelegalių migrantų Purvėnų užkardos teritorijoje sieną kerta vienoje vietoje – laukais tarp Eišiškių ir Purvėnų. Maždaug kilometro ruože šiemet buvo sulaikyti beveik visi nelegalūs migrantai.
Pasieniečiai įtaria, kad kažkas Baltarusijoje jiems nurodo šį kelią. „Matyt, atveža iki sienos ir paaiškina, žingsniuokite tiesiai, iš vienos pusės matysite Purvėnų šviesas, iš kitos - Eišiškių, nepasiklysite“, - spėjo D. Martūnas.
Į Lietuvos teritoriją įžengę nelegalai stengiasi kuo greičiau pasiekti kelią, o jei pasiekia sėkmingai, pasieniečių nepastebėti, autobusais arba susistabdytais automobiliais juda toliau – Vilniaus link ar prie Lenkijos sienos.
„Yra buvę, kad pas mus sieną kirtusius nelegalus kolegos sulaikė kituose Lietuvos miestuose. Matome, kad siena pažeista, šuo seka pėdsakais, ateina iki kelio, bet - viso gero, jau kažką susistabdė ir išvažiavo. Po to sulaikomi Vilniuje, Kaune, kituose miestuose“, - pasakojo P. Česokas.
Pasakoja apie meilę Lietuvai
Ne kartą tarp pasieniečių ir nelegalių migrantų vyko tikros gaudynės. „Dabar gerai, javai jau nukulti, nebėra kur jiems pasislėpti, o, būdavo, mes bandome juos sulaikyti, jie - į rugius, pasislepia, tupi, laukia, tikisi, kad jų nepastebėsime“, - pasakojo pasieniečiai.
Geriausiai nelegalus sustabdo tarnybiniai šunys. „Vos šiuos išvydę, žmonės sustoja, iškelia rankas ir net nebando sprukti“, - teigė D. Martūnas.
Anot jo, beveik visi sulaikyti nelegalai iškart pradeda suokti apie begalinę meilę mūsų šaliai ir tikina, kad ilgą kelią per Rusijos ir Baltarusijos teritorijas sukorė tik tam, kad pasiprašytų prieglobsčio pačioje pirmoje ES šalyje. Suprantama, vėliau kai kurie prasitaria, kad jie norėjo apsigyventi Vokietijoje ar net Ispanijoje.
Pasieniečiai teigia, kad nelegalai su savimi nešasi labai mažai daiktų – šiek tiek pinigų, maisto, drabužių persirengti ir būtinai mobiliuosius telefonus.
„Visi kaip vienas jie tikina, kad iš savo šalies turėjo sprukti dėl nežmoniškų gyvenimo sąlygų, esą ten yra persekiojami, žlugdomas jų verslas. Nors kartais pasižiūrėjus kad ir į tuos pačius mobiliuosius telefonus niekaip nepasakysi, kad jie yra tokie vargšeliai, kaip bando aiškinti“, - kalbėjo Varėnos rinktinės vado pavaduotojas.
Dauguma nelegalų, vos tik supratę, kad bus sulaikyti, išmeta savo dokumentus arba bando juos sunaikinti. Priežastis tokio elgesio paprasta. Be asmens dokumentų sulaikyto sienos pažeidėjo pasieniečiai negali vesti į teismą ir prašyti leidimo išsiųsti jį iš Lietuvos.
Toks asmuo apgyvendinamas užsieniečių registracijos centre Pabradėje, kaip ir prieglobsčio prašytojai, kol bus nustatyta jo tapatybė. Pabradėje geriau nei areštinėje, be to, jos gyventojai gali išeiti iš centro.
„Išeina ir dingsta. Vienų daugiau niekada nematome, kiti būna sulaikyti kitur, kartais ir vėl bandantys nelegaliai kirsti sieną“, - kalbėjo pasieniečiai.
Pastebėti trys galimi pažeidėjai
Savo kelionę po Purvėnų užkardą pradėjome apie 21 val. Nuvykome į Eišiškių pasienio punktą. Jis dirba tik nuo 8 iki 20 val., tačiau pareigūnai jame budi visą parą, mat čia įrengtas stebėjimo punktas, budėtojai žiūri, ar neatsiras norinčiųjų nelegaliai kirsti sieną, ar neužklys koks drąsus kontrabandininkas, kuris pabandys per tvorą permesti cigarečių krovinį.
Pasak D. Martūno, tokie pasienio punktai taip pat populiarūs tarp pažeidėjų. Jie žino, kad eidamas palei tvorą jis vis tiek ras neaptvertą plotą ir per jį paklius į Lietuvos teritoriją.
Pažeidėjų nesimatė, todėl judėjome toliau. Per radijo ryšį vis pasigirsdavo apie suveikusius daviklius, tačiau netrukus paaiškėjo, kad jie suveikė ne nuo žmogaus judesių, o dėl pro šalį pralekiančių gyvūnų, kartą - nuo pro šalį ėjusio pasieniečio.
Maždaug po valandos išgirdome pranešimą – Baltarusijos teritorijoje pastebėtas sunkvežimis, iš kurio išlipo trys žmonės. Po kiek laiko toks pats pranešimas atskriejo jau iš kito stebėjimo punkto. Supratome, kad Baltarusijos pasieniečiai keitė pamainą.
Apie 23 val. per radijo stotelę pasigirdo dar vienas pranešimas – per termovizorių pastebėta, kad maždaug už puskilometrio nuo pasienio į Lietuvos pusę juda trys asmenys.
Budintys pasieniečiai juos stebėjo toliau, o Purvėnų užkardos vadas P. Česokas pradėjo ruoštis galimam nelegalių migrantų sulaikymui.
Žmonės pradingo rūke
Sąlygos kirsti sieną nelegalams, kaip ir sakė P. Česokas bei D. Martūnas, idealios – mėnulio šviesa apšvietė kelią po kojomis, o dauboje tarp Eišiškių ir Purvėnų vis tirštėjo rūkas.
Netrukus išgirdome – galimi pažeidėjai dingo iš termovizoriaus ekrano. Esant tokioms oro sąlygoms ši stebėjimo priemonė mažai naudinga.
P. Česokas daliai pasieniečių liepė atvykti arčiau galimos sienos kirtimo vietos ir stebėti teritoriją per naktinio matymo žiūronus. Nurodyta susisiekti ir su Baltarusijos pasieniečiais - gal jie nelegalus jau sulaikė, o gal pastebėti asmenys buvo jų pareigūnai?
Po skambučio kaimynams atsakymo į šiuos klausimus nesulaukėme. Baltarusiai nieko nei patvirtino, nei paneigė. „Jie yra gana paslaptingi. Nieko nekalba apie savo darbą, pasieniečių išsidėstymą. Nelabai suprantame, kodėl jie taip elgiasi. Jau ne kartą yra buvę, kad guli mūsų pasieniečiai rugiuose, stebi galimus pažeidėjus, o vėliau paaiškėja, kad mes žiūrime į baltarusių pasieniečius, o jie į mūsiškius. O juk būtų galima išsidėstyti plačiau ir stebėti kur kas didesnę teritoriją. Deja, bendravimo iš jų pusės pasigendame“, - laukiant galbūt sieną kirtusių pažeidėjų, tyliai pasakojo Varėnos rinktinės vado pavaduotojas.
Per naktinio matymo žiūronus stebėjome rūke skendinčius laukus. Niekas iš jų neišlindo. Buvo drėgna, darėsi nebe juokais šalta, tačiau kaip nieko nebuvo, taip nebuvo. Termovizorius nieko neužfiksavo, nieko nesimatė ir per žiūronus.
Kur žmonės važiuoja vidurnaktį?
Netikėtai tolumoje sužibėjo automobilio šviesos. Jos artėjo link mūsų, pasieniečiai pasiruošė automobilį patikrinti. Sustabdėme. Vairuotojas blaivus, du jo palydovai gerokai įkaušę, tačiau dokumentai tvarkingi, jokio pažeidimo nėra. Pasieniečius šiek tiek nustebino tik automobilio bagažinės turinys – keli tušti benzino bakeliai.
Gali būti, kad jaunimas vyko ne visai gražių kėslų turėdami, tačiau, kaip sakoma, nepagautas - ne vagis, teko juos paleisti.
Po keliolikos minučių vėl išvydome automobilio šviesas. Istorija kartojosi. Važiavo vyras su mergina. Jokių pažeidimų, viskas gerai. Kai už kalnelio išvydome trečią atvažiuojantį automobilį, nustebome ir mes, ir pasieniečiai - kur galima važiuoti pasienio zonoje 1 val. nakties?
Šįkart - vienas vyras. Ir vėl jokių pažeidimų. „Gal vietiniai turi tokį įprotį - sulaukia 1 val. ir išvažiuoja pasivažinėti?“ - bandėme juokauti.
Praėjus dar pusvalandžiui supratome - šiąnakt nelegalų mums sulaikyti nepavyks. Išartą juostą patikrinę pasieniečiai nerado jokių įsibrovimo į Lietuvos teritoriją pėdsakų. Kas buvo tie trys pastebėti asmenys ir kur jie dingo, beliko tik spėlioti: gal vis dėlto baltarusių pasieniečiai, gal žvalgai, o gal ir nelegalai, kurie beeidami patys pasiklydo rūke.
„Likusi nakties dalis bus rami. Jei kas ką ir planavo, mes juos išgąsdinome“, - paaiškino D. Martūnas. Ir jis buvo teisus.
Daugiausia keliauja gruzinai
Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, šiemet Lietuvoje jau sulaikytas 231 nelegaliai Lietuvoje atsidūręs Gruzijos pilietis, 142 jų sulaikyti pasienyje su Baltarusija, 1 – oro uoste, 88 – kitose Lietuvos vietose.
Iš viso pasieniečiai jau sulaikė 401 sienos pažeidėją, 255 jų - prie sienos su Baltarusija.
Pasak D. Martūno ir P. Česoko, atėjus šalčiams nelegalų srautas į Lietuvą sumažės. Dabar į ES labiausiai veržiasi gruzinai, vienas kitas Rusijos pilietis.
Prieš keliolika metų į Lietuvą plūdę afganistaniečiai, irakiečiai, indai, pakistaniečiai ir kitų panašių šalių atstovai dabar jau retenybė.
P. Česokas sako, kad paskutinį kartą nelegalai iš Afganistano sieną Purvėnų užkardos teritorijoje kirto pernai vėlų rudenį. „Jau sniego buvo, o jie beveik basi, sušalę, su mažais vaikais. Net žiūrėti į juos gaila buvo“, - prisiminė Purvėnų užkardos vadas.
