„L. Stankūnaitė neleido jiems pasimatyti. Todėl aš birželio mėnesį tėvams surašiau ieškinį dėl vaiko bendravimo su seneliais tvarkos. Birželio mėnesį užvesta byla. Iki šiol nėra buvę nei vieno posėdžio. Raseinių rajono apylinkės teismas neva nagrinėja bylą, tačiau per tris mėnesius nesugebėjo nei karto tos bylos posėdžio paskirti.
Manau, daroma viskas, kad vilkinti bylos nagrinėjimą. Kai buvo užvesta byla, mano tėvams iškart pareikšti įtarimai neva jie mergaitę sužalojo, vienu žodžiu, dėl teismo sprendimo nevykdymo“, - aiškino N. Venckienė.
„Teismo data dar nepaskirta“, - portalui lrytas.lt patvirtino Raseinių rajono apylinkės teismo atstovai. Tačiau, pasak jų, pradėti nagrinėti Kedžių ieškinio negalima ne dėl teismo, o dėl pačių pareiškėjų kaltės.
Liepos pradžioje Lietuvos apeliaciniam teismui nusprendus, kad Kedžių pretenzijas dėl susitikimų su anūke turės nagrinėti Raseinių rajono apylinkės teismas, šį teismą netrukus pasiekė ir N. Venckienės tėvų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Kedžiai prašė stabdyti Kėdainių rajono apylinkės teismo pernai metų gruodžio 16 dieną sprendimą grąžinti dukrą mamai ir mergaitę iš L. Stankūnaitės atimti, kol nebus išnagrinėtas jų skundas ir N. Venckienės kasacinis skundas, kurį priėmė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Teismui šį prašymą atmetus, Kedžiai jį apskundė aukštesnės instancijos teismui. „Netrukus bylą perduosime Šiaulių apygardos teismui skundo nagrinėjimui. Kol jis neišnagrinėtas negalime paskirti posėdžio dėl senelių pasimatymų su anūke datos“, - portalui lrytas.lt sakė teismo atstovai.
Savo skunde Kedžiai reikalauja savo sūnaus ir L. Stankūnaitės dukrą matyti kartą per savaitę po keturias valandas.
„Prašome nustatyti mūsų, senelių - Laimutės Kedienės ir Vytauto Andriaus Kedžio, - bendravimo su anūke tvarką, t. y. leidžiant mums, seneliams, matytis ir bendrauti su anūke, Kauno miesto VPK (Vyriausiojo policijos komisariato. - Red.) patalpose, dalyvaujant Kauno m. savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojui, kiekvieną pirmadienį nuo 13 iki 17 val.“, - rašoma Kedžių prašyme teismui.
D. Kedžio tėvai aiškina, kad anūkė su jais gyveno septynerius metus, kad L. Stankūnaitė dukrą augino labai trumpai ir esą anūkė prie jų yra labai prisirišusi. „Šiuo metu neleidžiant susitikti su mumis pažeidžiami vaiko interesai. Neleidžiant jai bendrauti su mumis, tiek mergaitei, tiek mums daroma žala“, - rašoma Kedžių prašyme.
Tai jau ne pirmas Kedžių bandymas susitikti su gegužės 17 dieną iš jų namų paimta anūke. Dėl pasimatymų jie buvo parašę prašymus Kauno miesto ir rajono vaiko teisių apsaugos skyriaus vadovėms, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo.
Ar leisti matytis seneliams su jos dukra, sprendžia L. Stankūnaitė. Ji neatmeta galimybės, kad ateityje mergaitė galės matytis su Kedžiais, tačiau tik po to, kai bus baigtas jų atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl trukdymo antstolei vykdyti savo pareigas.
Kol kas vaikui bendrauti su ankstesnės aplinkos žmonėmis nepataria ir mergaitę lankanti psichologė.
Kedžiai su anūke kol kas bendrauja tik laiškais. N. Venckienės teigimu, jos tėvai mergaitei gali parašyti po vieną elektroninį laišką per savaitę, tačiau jame negali užduoti jokių klausimų.
Kedžius ir N. Venckienę šis draudimas piktina, tačiau L. Stankūnaitės advokatas Gintaras Černiauskas sako, jog toks draudimas atsirado neatsitiktinai, mat Kedžiai savo laiškuose nuolat bando mergaitės išklausinėti, kur ji dabar gyvena.
Pasimatymų su mergaite prašė ir buvusi jos globėja N. Venckienė, tačiau jos prašymas nebuvo nagrinėtas. Pagal įstatymus ji nėra artima giminaitė, todėl ar iš viso kada nors pamatys mergaitę, priklausys tik nuo jos mamos geros valios.
