Šiuo metu įtarimai sukčiavimu ir apgaulingu apskaitos tvarkymu pareikšti galimai organizuotos grupės organizatoriams 62-ejų kauniečiui V. A. ir 53 metų Latvijos gyventojui, akademikui ir tiksliųjų mokslų daktarui M. S.
Be to, įtarimai pareikšti 2 apskaitininkėms ir 10 padėjėjų, iš kurių net 4 – nuolatinės gyvenamosios vietos neturintys Visagino miesto gyventojai. Kitiems galimai organizuotos grupės nariams įtarimai bus pareikšti artimiausiu metu. FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai, bendradarbiaudami su Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistais, išaiškino, kad į tarptautinę sukčiavimo schemą, kaip įtariama, buvo įtraukta 11 Lietuvoje ir 4 Latvijoje veikiančios bendrovės.
Pasak Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimo ir korupcijos tyrimo skyriaus (ONKT) prokuroro Mariaus Venskūno, grupuotė vykdė legalų verslą - į Lietuvą iš Lenkijos bei Čekijos importuodavo cukrų.
Nors prekyba cukrumi Lietuvoje vyko legaliai, tačiau verteivos vengė mokėti pridėtinės vertės mokestį. Jie steigė fiktyvias firmas, atlikdavo milijoninius programinės įrangos pirkimo-pardavimo sandorius, o vėliau deklaruodavo esą ši įranga eksportuota į Latviją. Taip būdavo išvengiama privalomo mokėti pridėtinės vertės mokesčio. Vienas iš gaujos vadovų, akademikas, 53 metų tiksliųjų mokslų daktaras iš Latvijos.
FNTT Kauno apygardos valdybos pareigūnai nustatė, kad įtariamųjų valdomų bendrovių metinės apyvartos iš prekybos cukrumi siekė apie 100 milijonų litų. Didelės bendrovių apyvartos sukaupdavo milijonines mokėtino pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sumas.
Kaip atskleista, vengiant jį mokėti, įtariamųjų valdomos Lietuvoje registruotos bendrovės sudarydavo galimai fiktyvias kompiuterinės programinės įrangos pardavimo Latvijos bendrovėms, kurioms taip pat vadovavo tos pačios nusikalstamos grupės nariai, sutartis.
Pasak prokuroro M. Venskūno, visi įtariamieji tarpusavyje pažįstami, anksčiau užėmę įvairias vadovaujančias pareigas ir veikė gerai koordinuotoje bei organizuotoje grupėje.
Lietuvoje buvo įsteigta daugybė įmonių, kai kurios jų realiai vykdė veiklą, kitos atliko tarpininko vaidmenį pasisavinant pridėtinės vertės mokestį.
Į teisėsaugininkų akiratį pateko šios jų įsteigtos bendrovės: „Beita“, „Ovis“, „Kernita“, „Donis“, Risa LT“, „Eurana“, „Selisa“, „Orange System“, „Oberta“, „Latvita“. Gaujos branduolį sudarė apie 10 lietuvių, visi jie įgiję aukštąjį išsilavinimą tiksliųjų mokslių srityje.
Paaiškėjo, kad tokių bendrovių formalūs vadovai buvo asocialūs asmenys iš Visagino, už galimai fiktyvių sutarčių pasirašymą jiems buvo mokamas nuo 100 iki 300 litų mėnesio atlyginimas.
Už galimai fiktyviai parduodamą kompiuterinę programinę įrangą, įvertintą ne vienu milijonu litų, buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais, per keletą kartų paimant iš įmonių kasų. Informacinių technologijų specialistų vertinimu, milijonais litų fiktyvių sandorių dokumentuose įvertinta kompiuterinė programinė įranga yra bevertė. Preliminariai paskaičiuota, kad galimai organizuotos grupės nariai fiktyviais sandoriais pasisavino beveik 10 milijonų litų.
FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai, atlikdami kratas įtariamųjų valdomose bendrovėse bei jų gyvenamosiose vietose, rado ir paėmė apie 300 tūkst. litų grynaisiais pinigais, buhalterinės apskaitos ir kitokių dokumentų, turinčių reikšmės atliekamam ikiteisminiam tyrimui.
Vykdant ikiteisminį tyrimą 6 įtariamieji šiuo metu yra suimti. Jiems skirtos kardomosios priemonės – suėmimas nuo 10 dienų iki 2 mėnesių. Kauno apygardos prokuratūros prokuroro spendimu, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, įtariamųjų turtui pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, kurio vertė 1,5 milijono litų.
Verteivų veiklą koordinavo Latvijos gyventojas, jokios pilietybės neturintis akademikas, tiksliųjų mokslų daktaras bei jo draugė, Latvijos pilietė. Per tyrimą nustatyta, kad akademikas iš Latvijos reguliariai, dažniausia ketvirtadieniais ar penktadieniais atvykdavo į Lietuvą, kur vieno įtariamųjų namuose vykdavo susirinkimai. Jų metu verteivos aptardavo verslą, gaudavo nurodymus, kokias finansines operacijas jie privalo atlikti.
Visagine gyvenantis grupuotės narys buvo atsakingas už „direktorių“ paiešką. Nusikalstama grupuotė dažniausiai pasitelkdavo asocialius asmenis, kurie ne tik „vadovaudavo“ įsteigtoms įmonėms, jų vardu būdavo forminamas fiktyvus „skandinamų“ įmonių akcijų pardavimas.
„Nors dokumentaliai buvo vaizduojama sandorio vertė milijonais litų, mums pavyko gauti šią programinę įrangą, kuria prekiauta. Dažniausiai tai nemokamai platinama programinė įranga, kurią galima laisvai rasti internete“, - sakė prokuroras M. Venslauskas.
„Didžioji dalis importuoto cukraus buvo skiriama ne prekybos centrams, bet gamintojams. Įvairioms kepykloms ir pan.“, - sakė Alvydas Packevičius, FNTT Kauno apygardos valdybos viršininkas.
Teisėsaugininkų duomenimis, gautą pelną grupuotė dalindavosi tarpusavyje, o didžiąją dalį investuodavo į cukraus prekybos verslą, taip pat Latvijoje ir Rusijoje.
