Prieš savaitę į Kauno centro policijos komisariatą kreipėsi 73-ejų Italijos pilietis. Jis skundėsi, kad buvo apvogtas Vilniaus gatvės naktiniame klube. Kažkas pasinaudojo jo banko mokėjimo kortele. Italas patyrė daugiau kaip 20 tūkst. litų nuostolį.
Užsieniečių patiklumu pasinaudoja ne tik apsukrios kaunietės, bet ir ilgapirščiai, kurie miesto svečią apšvarina tiesiog jo viešbučio kambaryje. Kaune vis pasakojama ne viena istorija, kaip užsieniečiai susipažįsta su žaviomis lietuvėmis, praleidžia su jomis romantišką vakarą, o ryte neranda nei žavios šviesiaplaukės ar brunetės, nei pinigų.
Policijos departamento duomenimis, pernai Kauno apskrityje per sausį-rugpjūtį nukentėjo 62 užsieniečiai, šiemet per tą patį laikotarpį – 48. Vien Kaune pernai nukentėjo 42 kitos šalies pilietybę turintys žmonės, šiemet – 32. Daugiausia skundų fiksavo Centro policijos komisariatas.
Ko Kaune turėtų bijoti užsienietis?
Kauno savivaldybė savo interneto svetainėje publikuoja patarimus mieste viešintiems užsieniečiams. Jie raginami vengti nuošalių vietų tamsiuoju paros metu, būti atsargiems stotyse, važiuojant visuomeniniu transportu.
Dideliuose žmonių susibūrimuose užsieniečiams patariama saugoti pinigus, dokumentus ir asmeninius daiktus.
Kaune užsieniečiai turėtų vengti gatvėje stabdančių įtartinų žmonių, kurie pasakoja gudrias istorijas ir prašo pinigų.
Miesto svečiai neturėtų palikti savo mašinų neuždarytais langais ar neužrakintomis durimis. „Nepalikite automobilyje vertingų daiktų, dokumentų ir pinigų. Įjunkite automobilio apsaugos sistemą. Patariame savo automobilį palikti saugojamoje automobilių stovėjimo aikštelėje“, - rašoma tinklapyje.
Kauno vairuotojai - nemandagūs
Dažnas užsienietis Kaune tik pečiais kraipo: vairavimo sąlygos kartais primena Kairą, kur vienintelis pirmumo ženklas – garso signalas.
Laikinojoje sostinėje užsieniečiui geriau nevairuoti, o jeigu jis jau pasiryžo, tai neturėtų užsimiršti kur esąs: savivaldybė savo miesto vairuotojus apibūdina kaip mėgstančius vienas kitą aplenkti ir visada skubėti.
Dviratininkai šiame mieste taip pat turi būti atsargūs: nors Kaune važiuojančiųjų dviračiais daugėja, vairuotojai prie to dar nėra pripratę.
„Taksi išsikvieskite telefonu: tuomet už paslaugas mokėsite gerokai mažiau. Įsėdus į gatvėje sustabdytą arba prie oro uosto ir stočių stovintį taksi, mokestis yra didesnis. Kiekviename taksi automobilyje yra skaitiklis, parodantis, kiek klientas turi mokėti. Už vieną nuvažiuotą kilometrą paprastai mokama apie 2 litus“, - svečius moko miesto valdžia.
Domisi ir rusai, ir norvegai
Kauno turizmo informacijos centro statistika rodo, kad daugiausia turistų Kaunu domėjosi liepos mėnesį: į centrą užėjo, skambino ar siuntė elektronines užklausas daugiau kaip 23 tūkst. užsieniečių, birželį šis skaičius buvo keliais šimtais mažesnis, rugpjūtį susidomėjimas laikinąja Lietuvos sostine šiek tiek atslūgo.
Į Kauną šią vasarą atvyko daugiausia turistų iš Vokietijos, antrąją vietą užėmė suomiai, trečiąją – rusai. Po lankytinas Kauno vietas mielai dairėsi ir britai bei norvegai.
