Artimiausiu metu bus sprendžiamas klausimas dėl D. B. suėmimo.
Anksčiau neteistas ir su teisėsauga reikalų neturėjęs Kauno rajono gyventojas buvo sulaikytas penktadienį po pietų, Kauno rajono policijos komisariato kriminalistams tikrinant visas įmanomas bažnyčių padegimo versijas.
Lrytas.lt žiniomis, įtariamasis neneigia sudeginęs Kulautuvos bei Paštuvos bažnyčias. Jis taip pat prisipažino įvykdęs dar tris išpuolius prieš kitus maldos namus. Jam taip pat inkriminuojamas nusikaltimas, kuris buvo įvykdytas naktį iš pirmadienio į antradienį.
Ryte atėję žmonės pastebėjo, kad išdaužyti du Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčios langų stiklai, o lauke prie pagrindinių didžiųjų bažnyčios durų nuversta ir apgadinta baltos spalvos marmurinė skulptūra. Į bažnyčios vidų įsibrauta nebuvo.
Policijos sulaikytas įtariamasis nurodė priežastį, dėl ko niokojo katalikų maldos namus. Vaikinas tikino išpuolius rengęs dėl anksčiau patirtų asmeninių nuoskaudų, esą nusižudžius jo motinai, kunigai nenorėjo velionės palaidoti pagal katalikiškas apeigas.
Kai kurie sulaikytojo pasakojimai kelia pagrįstų abejonių jo psichikos būkle. Pareigūnai neatmeta galimybės kreiptis į teismo ekspertus ir prašyti, kad įtariamajam būtų skirta psichiatrijos ekspertizė.
Už tokį nusikaltimą Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse numatytas areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.
Bažnyčios išgelbėti nepavyko
Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą apie gaisrą Kulautuvoje gavo ketvirtadienį 4 val. 16 min.
Į įvykio vietą išsiųstos Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, apie gaisrą informuoti Kauno rajono policijos pareigūnai.
Gausios ugniagesių pajėgos - net 8 automobiliai į Kulautuvą gelbėti liepsnojančios medinės bažnyčios atvyko apie 4 val. 30 min., tačiau 1932 metais statytas pastatas jau degė atvira liepsna.
Pasak ugniagesių, gaisras lokalizuotas 5 val. 24 min., o likviduotas - 5 val. 52 min.Medinė liaudies architektūros formų koplyčia Kulautuvoje pradėjo veikti XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje.
Vėliau ji tapo Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia. Parapijoje kunigauja Šarūnas Petrauskas.
Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius prakalbo apie tai, kad gaisrais piktai mėgautis gali žmonės, nekenčiantys Katalikų bažnyčios.
Šiomis dienomis įvyko ir daugiau išpuolių prieš Kauno krašte įsikūrusias bažnyčias.
Panemunėje vandalai praėjusį savaitgalį suplėšė Šv.Kazimiero ir Jėzaus širdies paveikslus, šią savaitę akmenimis iškūlė Raudondvario bažnyčios langus, apgadino marmurinę skulptūrą.
Ketvirtadienio naktį prisiartinę prie Kulautuvos bažnyčios nusikaltėliai pasirinko beveik tą pačią vietą, kaip ir ankstų rugsėjo 24-osios rytą. Tada jų bandymas paversti pelenais 200 kvadratinių metrų ploto maldos namus buvo nesėkmingas.
Antrą kartą skysčiu buvo apšlakstyta ta pati šoninė siena, tik šįsyk – trimis metrais arčiau įėjimo. Šį kartą iš bažnyčios ir daugumos joje buvusių daiktų, šventųjų skulptūrų liko tik pajuodę nuodėguliai.
Kulautuvos klebonas 37 metų Šarūnas Petrauskas nuo žurnalistų atsitvėrė tylos siena.
Per abu gaisrus jis nenakvojo klebonijoje, esančioje prie pat bažnyčios.
Kone visi bažnyčioje buvę daiktai – knygos, šviestuvai, paveikslai, rūbai – virto pelenais arba buvo pernelyg smarkiai paliesti liepsnų, kad juos būtų galima naudoti. Iš viso supleškėjo apie 20 paveikslų, iš jų 14 – išdrožti iš medžio, vaizduojantys Kryžiaus kelią.
Ugnis persmelkė ąžuolinį altorių, pastato vidų puošusius medinius ornamentus, Marijos, Kristaus skulptūras, metalinį varpą. Tiesa, nė vienas kūrinys nebuvo įtrauktas į kultūros paveldą. Pavyko išgelbėti tik nedidelę dalį drabužių, drožinių, bažnyčios archyvo, kuriame buvo registruojami praėjusių kartų Kulautuvos gyventojai.
Liko sveika ir aukų dėžutė su pinigais. Nei bažnyčia, nei joje laikytas turtas nebuvo apdraustas.
Įskaitant istorinio pastato vertę ir viduje buvusias vertybes, nuostoliai gali sudaryti per 100 tūkstančių litų.
Šių metų gegužę sudegė vos 5 kilometrai nuo Kulautuvos stovėjusi medinė Paštuvos bažnyčia, kurios klebonas taip pat yra Š. Petrauskas.
Paštuvos bažnyčioje sudegė keturi kultūros vertybėmis paskelbti paveikslai, vertingiausias jų – XIX amžiaus pirmojoje pusėje nežinomo dailininko nutapyta „Švč. Trejybė”.
