Nuo 1993 iki 2000 metų siautėjusi nusikalstama grupuotė reketavo verslininkus, sprogdino jų valdas, plėšė pasiturinčius gyventojus, vogė automobilius, žiauriai kankino ir žudė nepaklusniuosius.
Daktarų bylą Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų teisėjų kolegija pradėjo nagrinėti pernai gegužę. Trečiadienį teisėjai paskelbė, kad byla baigta nagrinėti, liko tik išklausyti paskutinių teisiamųjų žodžių. Tai jie galės padaryti vasario viduryje. Teisėjų kolegija galutinį sprendimą turėtų paskelbti kovą arba balandį - įstatymas numato, kad tai turi būti padaryta per 45 dienas.
Trečiadienio posėdžio pabaigoje H. Daktaras išgirdo dar vieną sau nemalonią žinią - teismas nepatenkinto jo dukters Živilės prašymo leisti į pasimatymą su tėvu atvesti ir jo anūkę. Savo sprendimą teisėjai motyvavo tuo, kad penkiametei lankytis Lukiškių kalėjime - dar ne laikas. „Diedukas sėdi garde, kada jį išleis?“ - tokius mažametės anūkės žodžius perdavė H. Daktaro žmona Ramutė Daktarienė.
Daktarų laikmečiui atėjo galas?
H. Daktaras kaltinamas kartu su bendrais organizavęs ir dalyvavęs nužudant verslininką Rimantą Ganusauską, pravarde Mongolas, Vladimirą Seneckį, pravarde Turistas, Arvydą Mučinską, pravarde Mačialka, Robertą Borchertą, pravarde Karabasas, Sigitą Čiapą ir jo vairuotoją Vincą Varną, taip pat pasikėsinus nužudyti Raimundą Petraitį-Mondę, R. Ganusauską ir S. Čiapą. Pareikšti kaltinimai ir dar dėl keliolikos epizodų, tarp kurių - turto prievartavimo, sukčiavimo atvejai.
Daktarams inkriminuojama iš viso daugiau kaip 20 nusikalstamų veikų, tarp jų šeši nužudymai, taip pat plėšimai, vagystės, turto prievartavimas, neteisėtas disponavimas ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis. Iš viso teisiama 16 asmenų, nors gaujai priklausė ir daugiau. Tačiau devyniems asmenims, įtariamiems dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl jų mirties. Keturiems ikiteisminis tyrimas nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senačiai.
Teismui perduotoje byloje yra daugiau kaip 20 nusikalstamos veikos epizodų, dėl jų apklausta per 160 asmenų. Baudžiamąją bylą sudaro 73 tomai dokumentų.
„Lietuvos istorija verta pasididžiavimo, tačiau ji turi ir tamsiąją savo pusę – nusikalstamumą. Tikiuosi, kad šis teismo procesas leis mums užbaigti šį tamsųjį, vadinamąjį Daktarų laikmetį. Manau, kad šioje byloje ėjome teisingu keliu, tai turėtų parodyti ir priimtas nuosprendis“, - pradėdamas baigiamąją kalbą sakė prokuroras Zdislavas Tuliševskis.
Siekė įpainioti kitus
Pareigūnams pavyko surinkti pakankamai įrodymų, kad Kaune paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį viešpatavo Daktarų nusikalstamas susivienijimas, be kurio žinios nebuvo įmanoma užsiimti verslu.
Išnarplioti didžiulės apimties bylą pareigūnams labai padėjo kai kurie kaltinamieji, sutikę bendradarbiauti, taip tikėdamiesi švelnesnės bausmės. Kiti keitė parodymus, bandė klaidinti pareigūnus. Tai nė kiek nestebino bylos tyrėjų, nes grupuotės nariams buvo įkalta į galvą, kad išduoti bendrininkų nevalia. Visi žinojo, kas laukia tų, kurie pažeis nerašytus nusikalstamo susivienijimo įstatymus. Egzekucijose paprastai dalyvaudavo ir apie jas žinojo nemažai gaujos narių. Nustatyta, kad taip buvo elgiamasi tyčia, siekiant į nusikaltimą įtraukti kuo daugiau asmenų, taip įbauginti, o kartu ir padaryti bendrininkais.
„Būdavo, „chebra“ pasitaria, o H. Daktaras nusprendžia. Jis buvo vienvaldis lyderis, jo balsas buvo pagrindinis“, - teigė vienas iš liudytojų.
Paprašyti prisiminti beveik dvidešimties metų senumo įvykius, liudytojai painiojosi, kai kurie keitė anksčiau duotus parodymus ir tvirtino nieko nebeprisimenantys. Teismo iškviesti dar kartą duoti parodymus daugelis jautėsi nejaukiai – juos žvilgsniais varstė salėje sėdintys šešiolika kaltinamųjų.
Siekia įkalinti ilgam
Prokurorai gaujos vadeivą H. Daktarą ir jo dešiniąją ranką Egidijų Abarių siūlo įkalinti iki gyvos galvos. Kitiems gaujos nariams siūlomos švelnesnės bausmės – nuo 5 iki 16 metų nelaisvės.
„Kas aš – Al Capone, gangsteris, kad visus žudyčiau?“ – duodamas parodymus birželį gūžčiojo pečiais H. Daktaras.
Kaip ir tikėtasi, jis neigė viską, kuo yra kaltinamas. Už grotų bylos baigties laukiantis kaltinamasis prisipažino tik dėl vieno – kad prieš trejus metus Bulgarijoje gyveno su suklastotais asmens dokumentais. Aplinkiniams jis prisistatinėjo Kęstučio Šimkaus vardu, kurį jam, kaip pats teigė, pasiūlė naują pasą parūpinę latviai.
Vaidino auką
Henytė bandė įtikinti teismą, kad jį skandina buvę verslo partneriai, ilgam už grotų pasodinti esą trokšta ir teisėsaugos pareigūnai. „Jie vis kalbėjo, kad gerai būtų, jog nusižudyčiau, nes kitaip mane pasodins ilgam. Sakė – Gaidjurgį ir kitus jau pasodinome, likai tik tu, kaip nusikalstamo pasaulio simbolis“, - taip esą kalbėję kriminalinių nusikaltimų tyrėjai.
Ir pats Henytė, ir jo gynėjai teisme bandė įrodyti, kad H. Daktaras tapo auka – jį norima žūtbūt pasodinti, nors esą jo dalyvavimas organizuojant ir vykdant žmogžudystes – neįrodytas.
„Iš manęs monstrą padarė žurnalistai ir prokurorai. Vieni turi ką dirbti, kiti – ką rašyti“, - kaltųjų ieškojo H. Daktaras.
Tyrimo metu nustatyta, kad gaujos nariai kelerius metus susitikinėdavo kasdien, jiems dalyvavimas susivienijimo veikloje buvo ir darbas, ir laisvalaikis. Visus viliojo galimybė nesunkiai užsidirbti ir praturtėti.
Prokuroro manymu, iš kaltinamųjų giminių ir pažįstamų valstybės naudai turėtų būti konfiskuotas jų, kaip teigiama, neteisėtai įgytas turtas. Neabejojama, kad gaujos narių šeimų nariai pralobo iš nusikalstamos grupuotės veiklos. Esą neseniai iš įkalinimo įstaigų sugrįžę ir jokio legalaus darbo neturėję asmenys negalėjo taip staiga praturtėti. Nustatyta, kad gaujos nariai įsigytus sklypus, butus, namus, akcijas skubiai registravo savo giminaičių vardu. Ar tenkinti prokurorų prašymą, spręs teismas.
