Tai - Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) simbolis, kurį įtariamajam prieš sulaikymą privalo parodyti agentai. Tas ženklelis išneria iš kostiumo vidinės kišenės, dažnai įkandin jo neria ir antrankiai, paruošti svarbaus asmens riešams.
Merai, savivaldybių tarnautojai, lobistai, politikai, įvairaus rango pareigūnai. Prabangūs ir patogūs jų gyvenimai sudūžta akimirksniu. Tiesa, trafaretinę frazę „politinis susidorojimas“ agentai po tokių sulaikymų išgirsta kur kas dažniau nei prisipažinimus.
Su teisėsauga dirbantys žurnalistai žino: prakalbinti tuos agentus – daugiau nei sudėtinga, kalbėti apie tarnybą jie nelinkę, dalintis paslaptimis – tuo labiau. Todėl kai po ilgų derybų ir įtikinėjimų pavyko sutarti dėl interviu, iš šio pokalbio labai daug nesitikėjau.
Nuojauta iš dalies neapvylė. Atskleidęs įdomių detalių, pašnekovas sustodavo įdomiausiose vietose. Kai ką teko suprasti iš užuominų, daug kas dar liko nutylėta. Savaime suprantama, pašnekovų tapatybę viešinti buvo uždrausta.
- STT gerokai skiriasi nuo kitų teisėsaugos struktūrų. Jūsų atliekami tyrimai susiję su korupcija, dažniausiai tyrimo objektai – įvairaus rango pareigūnai. Kokie žmonės dirba jūsų tarnyboje, kokie reikalavimai keliami agentams?
- Tai žmogus, kuris gyvenimą supranta teisingai. Nepakantumas nusikaltimams yra ne darbo STT dalis, tai asmeninė žmogaus savybė. Čia dirba teisingi žmonės. Didžiulis dėmesys kreipiamas į žmogaus motyvaciją. Be to, čia siekiantis dirbti kandidatas ilgai ir kruopščiai tikrinamas – tai gana sudėtingas procesas.
- Ar STT yra ta tarnyba, kurioje žmonės gauna didesnius atlyginimus nei kitose teisėsaugos struktūrose?
- Dabar ne. Mūsų atlyginimai beveik nesiskiria, arba skiriasi labai nedaug. Taip, galima į tarnybą priimti labai gerus specialistus, kurie dirbtų už didesnį atlygį. Tačiau visada gali atsirasti, kas mokės daugiau. Tada toks specialistas dirbs tam, kas jam mokės daugiau.
Todėl atrankos metu ir vertinama žmogaus motyvacija. Jei žmogus viduje yra teisingas ir doras, tai pinigai jam nėra ta vertybė, kuri pakeistų jo sprendimus ar jo elgesį. Pas mus, manau, žmonės dirba daugiau, nei jie uždirba.
Dirbant šioje tarnyboje yra rizika patekti į politinių vėjų girnas. Kitaip tariant, į situacijas, kurias sukuriame ne mes, tačiau jos kyla dirbant. Jos nėra malonios. Bet kiek aš čia dirbu, mūsų vėliava plevėsuoja nepriklausomai nuo tų vėjų.
- Žmonės, su kuriais bendraujate ir pareiškiate įtarimus, dažnai visuomenėje užima tam tikrą padėtį, gyvena kokybišką gyvenimą. Ar niekada nepagalvojote, kodėl jie, turėdami, regis, viską, ima kyšius? - O kodėl milijonieriai dirba, nors turi milijonus? Žmogus nori turėti dar daugiau.
Tas pats ir su kyšiais. Vieni žmonės siekia užsidirbti teisėtai, kiti – ne. Matydami nuobaudų sistemos netobulumą, pasijutę nebaudžiamais jie tiesiog naudojasi proga gauti papildomų pajamų.
- Kodėl? Kas tai yra – pinigų magija? Kaip žmogus, priklausomas nuo narkotikų, negali jų nevartoti, taip kitas negali atsispirti kyšiams?
- Nežinau. Be to, magija – ne mano sritis. Įvairių situacijų būna. Vienas turi prasiskolinusį giminaitį, kitas nori prabangesnės mašinos. Trečias yra kažkaip susijęs su kokia nors organizacija, kuriai reikia pinigų. O kartais motyvo nežino ir pats žmogus. Gal tai įgimta savybė – turėti daugiau, neįdedant pastangų? - Sulaikydami įtariamuosius jiems ne tik prisistatote, tačiau privalote parodyti ir savo ženklelį – visai kaip amerikiečių filmuose. Ar jums pačiam šis ženklas – erelis su fakelu yra gražus?
- Taip. Šauniai padarytas ir jau neblogai žinomas kaip ir pati mūsų tarnyba. Tiesa, pradžioje, kuomet tik įsikūrėme, kitos institucijos, rašydamos sąskaitas už suteiktas įvairias paslaugas kažkodėl STT trumpinį iššifruodavo „Socialinių tyrimų tarnyba“.
- O su siuntų tarnyba SST jūsų nepainioja? Mat labai jau panašus trumpinys.
- Ne. Matyt visi supranta, kad STT niekada ant mikroautobuso nerašys savo organizacijos pavadinimo (juokiasi).
- Nuo to laiko, kai mes pradėjome kalbėtis, jūs pirmą kartą nusišypsojote. Nejau šypsotis darbe tenka taip retai?
- Kodėl? Tenka. Ypač klausantis įtariamųjų parodymų.
- Būna juokinga?
- Kartais jie seka pasakas. Bet kiekvienoje pasakoje yra dalis tiesos. Klausydamasis tokių pasakų gali užčiuopti, kur yra tiesa. Kartais žmogus pasiklysta savo žodžiuose, ima painioti faktus.
- Žmonės moka meluoti?
- Meluoja. Ikiteisminiai tyrimai, kuriuos atlieka STT, labai skiriasi nuo tų, kuriuos dėl smurtinių nusikaltimų atlieka policijos pareigūnai. Tiriant smurtinius nusikaltimus rasti motyvų, kurie priverstų žmogų prisipažinti, yra lengviau. Juk jei žmogus kažką nužudė, pasąmonėje tai gula ant jo sąžinės. Tuo tarpu imantys kyšius žmonės kalti nesijaučia. Tokiam žmogui morališkai nėra sunku.
- Yra žmonių, kurie prisipažįsta ikiteisminio tyrimo metu? Ar dažniausiai savo kaltę neigia iki pat teismo?
- Visaip būna. Kartais apsispręsti padeda advokatai, žinantys mūsų darbo kokybę. Prisipažinimas – greitesnis ir lengvesnis kelias iki bylos baigties.
- Skirtingai nuo kriminalinės policijos tyrėjų, atlikdami kratas, jūs neieškote kruvinų įkalčių. Jūsų pirštinės kratų metu būna švarios, o ieškomi įkalčiai – dokumentai, informacija, esanti kompiuteriuose?
- Taip. Ir žurnalų su merginų nuotraukomis taip pat neieškome (juokiasi).
- Jūs klausotės ir telefoninių pokalbių?
- Taip, yra tokia tyrimo priemonė.
- Ar tiesa, kad žmogus, padaręs nusikaltimą, tačiau viską neigęs, staiga ima ir prisipažįsta todėl, kad jam tiesiog būna gėda. Jei jis neprisipažins, o jūs jo šeimai paviešinsite pokalbius, dėl kurių jis, švelniai tariant, tiesiog pasijus nepatogiai, jam bus gėda, galbūt jis neteks šeimos? Tada į kampą įspraustas žmogus renkasi, jo manymu, mažesnę blogybę – prisipažinimą.
- Dėl daugelio pokalbių įtariamiesiems būna gėda. Kartais žmogus, pažvelgęs į save iš šalies, stebisi – nejau tai jis? Gėda būna dėl keiksmažodžių.
Skaitydamas savo paties pokalbių išklotinę, žmogus stebisi – negi aš tiek keikiuosi? Juokinga būna ir keiksmažodžių rašyba. Juk jų rašyba lietuvių kalboje nėra nustatyta, todėl jie surašomi taip, kaip tariasi.
- Grįžkime prie rimtų dalykų. Ar korupcija pas mus išties didesnė nei kitose šalyse?
- Palyginti su kitomis Europos šalimis, mes pernelyg neišsiskiriame. Mūsų tarnyba ne tik atlieka ikiteisminius tyrimus, tačiau ir vertina įvairius teisės aktus korupciniu požiūriu: ar teisės akte, įstatyme yra landų, galimybių korupcijai. Be to, vykdo ir antikorupcinį visuomenės švietimą.
Svarbiausia užtikrinti, kad kuriami įstatymai nesudarytų piktnaudžiavimo galimybių. Taigi korupcijos prevencija, tai yra galimų korupcijos atsiradimo priežasčių panaikinimas, yra ne ką mažiau reikšmingesnis darbas, nei pagauti konkretų asmenį, darantį nusikaltimą.
- Tiriate ne tik didelės apimties bylas, tačiau ir tas, kurioje policininkas įtariamas paėmęs šimto litų kyšį?
- Reaguojame į visus pranešimus apie korupcinio pobūdžio nusikaltimus. Tačiau dabar policijoje įsteigta jų vidinė tarnyba, kovojanti su nesąžiningais pareigūnais.
Todėl su smulkesniais pažeidimais jie tvarkosi patys. Mūsų prioritetai – sudėtingų, didelės apimties nusikalstamų veikų tyrimai.
- Kitaip tariant, jie dirba sanitaro darbą, o jūs – chirurgai?
- Taip vaizdžiai būtų galima apibūdinti kompetencijų pasiskirstymą. Policijai ir kitoms teisėsaugos institucijoms tiriant jų darbuotojų padarytus nesudėtingus korupcinio pobūdžio nusikaltimus, STT daugiau resursų ir laiko gali skirti sudėtingų korupcinių nusikaltimų atskleidimui. - Negaliu nepaklausti ir dar apie vieną detalę. Atlikdami operatyvinius veiksmus jūs ne tik klausotės pokalbių, tačiau greičiausiai įmontuojate ir pasiklausymo įrangą valdininkų kabinetuose. Žinau, kad negalite sakyti, todėl neprašau nei patvirtinti, nei paneigti. Tačiau įdomiausia būtų išgirsti, kaip jūs ten patenkate ir jūsų niekas nemato? Ar kaip Kalėdų Senelis įsliuogiate per kaminą?
- Vienoje pramoginėje televizijos laidoje nuolat primenama, kad mes turime nindzių padalinį (šypsosi).
