Tačiau kartu su šiuo pareigūnu konferencijoje apie telefoninius sukčius dalyvavusi „Swedbank“ atstovė prisipažino, kad pati vos per plauką netapo internetinių sukčių auka, nors puikiai žino nusikaltėlių metodus.
Kortelė – tarsi seifo raktas
Sukviesti į konferenciją Panevėžio krašto žurnalistus policijos ir banko atstovai nutarė paskatinti apskrityje daugėjančių telefoninio sukčiavimo atvejų.
Per 9 šių metų mėnesius Panevėžio apskrityje užfiksuoti 177 sukčiavimų atvejai, kai pernai per visus metus jų kiekis siekė 156. Daugumą tokių nusikaltimų įvykdo telefoniniai sukčiai, dažniausiai išviliojantys iš gyventojų prisijungimo prie interneto banko duomenis.
„Mes privalome priminti, kad prisijungimo prie interneto banko duomenys – kodai ir slaptažodis – yra daugiau, nei raktas nuo namų. Turėdamas raktą, gali tik įeiti ir pasiimti turtą, o prisijungęs prie interneto banko, gali ir ištuštinti jo sąskaitas, ir pasiėmęs to žmogaus vardu SMS kreditą palikti jį skolose“, – sakė spaudos konferencijoje dalyvavusi „Swedbank“ Elektroninių kanalų skyriaus vadovė Lina Žemaitytė.
Atsitokėjo paskutinę minutę
L.Žemaitytė įspėja, kad žmonės būtų itin budrūs ir negalvotų, jog sukčių aukomis gali tapti tik kiti, o ne jie patys. Banko atstovė prisipažino prieš kurį laiką ir pati vos netapusi internetinių sukčių auka. Moteris gavo elektroninį laišką iš savo banko, kuriame buvo primenama, kad ji seniai besinaudojo savo elektronine bankininkyste, o ten jai yra atsiųsta svarbi žinutė iš banko.
Iškart pradėjusi galvoti, kas toje žinutėje gali būti rašoma, L. Žemaitytė pasinaudojo laiške paslaugiai nurodyta nuoroda prisijungti prie savo elektroninės bankininkystės. Tačiau jau įvedusios atpažinimo kodą ir pradėjusios rašyti slaptažodį moters galvoje užsidegė raudona pavojaus lemputė. Ji prisiminė, kad bankas jos elektroninio adreso neturi.
Tuomet pradėjusi atidžiau studijuoti tariamą banko puslapį, kuriame ji turėjo parašyti savo slaptažodžius, L. Žemaitytė pastebėjo, kad užrašytas ne toks banko elektroninis adresas.
Jei moteriai nebūtų kilę įtarimų, vos jai suvedus prisijungimo duomenis, jais būtų pasinaudoję internetiniai įsilaužėliai ir sėkmingai ištuštinę jos sąskaitą.
Aukas vadina „žąsimis“
Vis dėl to L. Žemaitytę bandė apgauti aukštesnio lygio, puikiai informatiką išmanantys sukčiai, o tokių nusikaltimų Lietuvoje užfiksuojama nedaug. Didžiausią grėsmę kelia primityviau dirbantys telefoniniai sukčiai – jų atakų visoje Lietuvoje daugėja, o metodai – įžūlėja. Keisčiausia, kad žmonių patiklumas vis tiek nemažėja.
Pasak Panevėžio apskrities VPK ENTS viršininko N. Kurkliečio, yra atvejų, kai tie patys žmonės nuo telefoninių sukčių nukenčia ir du kartus – praėjus metams ar daugiau, jie vėl atiduoda santaupas tai pačiai ar kitai sukčių grupuotei.
Beje, patys telefoniniai sukčiai, dažniausiai apgavystes organizuodami iš įkalinimo įstaigų, savo aukas paniekinamai vadina „žąsimis“ ir net už grotų rengia savotiškus totalizatorius – lažinasi, kam pavyks apgauti daugiau žmonių ir išvilioti iš jų daugiau pinigų.
Gąsdina sąmokslo teorijomis
Nusikaltėliai keičia savo taktiką. Jei anksčiau tarp jų buvo populiariausia pranešti apie patekusius į bėdą artimuosius, tai dabar sukčiai dažniausiai prisistato pareigūnais, tiriančiais kokį nors finansinį nusikaltimą. Pavyzdžiui, tariamas pareigūnas, paskambinęs telefonu, praneša, kad per šio žmogaus sąskaitą plaunami pinigai arba dar tik ketinama tai daryti. Negana to, neretai dar įspėjama, kad į šitą nusikaltimą yra įsipainioję ir banko darbuotojai, todėl kol vyksta itin slaptas tyrimas, negalima niekam pranešti.
N. Kurklietis papasakojo atvejį, kaip pagal šią schemą buvo apgauta viena moteris. Jai paskambinęs tariamas finansinius nusikaltimus tiriantis pareigūnas įspėjo apie iš jos sąskaitos vagiamus pinigus ir paprašė pasakyti elektroninės bankininkystės duomenis. Kai auka paaiškino tokia paslauga nesinaudojanti, sukčius ją įtikino nueiti į banką ir gauti elektroninės bankininkystės kortelę.
Negana to, nusikaltėlis, paaiškinęs, kad tarp įtariamųjų yra ir banko darbuotojų, liepė jokiu būdu neaiškinti, kam jai reikalinga elektroninės bankininkystės kortelė, taip pat būtinai užsirašyti ją aptarnavusios darbuotojos vardą, pavardę.
Kai moteris įvykdė sukčiaus reikalavimus ir padiktavo prisijungimo duomenis, jos sąskaita buvo iššluota.
Siūlė neišeitinę pašalpą iš Europos sąjungos
Be jau klasika tapusios sukčių giesmės „mama, patekau į bėdą“, puikiai veikia visokių prizų ir kitokių veltui duodamų gėrybių siūlymas. N. Kurklietis pasakoja, kaip vienai moteriai telefonu paskambinęs sukčius pranešė, kad ši turi teisę gauti vienkartinę neišeitinę pašalpą iš Europos Sąjungos. Tereikia smulkmenos – iš pradžių sumokėti PVM. Pokalbio metu išsiaiškinęs, kad moteris turi sutuoktinį, apgavikas pradžiugino, kad pašalpa priklauso ir jam.
Moteris už būsimas judviejų pašalpas sumokėjo apvalią sumą „pridėtinės vertės mokesčio“ į namus netrukus atvykusiam „vadybininkui“. Pastarasis atvyko girtas, todėl šeimininkė suabejojo jo patikimumu ir paskambino sukčiui. Šis nepasimetė ir paaiškino, kad išvakarėse vadybininkas šventė gimtadienį, bet koks geras darbuotojas – net pagirių kamuojamas vyksta padėti žmonėms, ES pinigus dalina. Ir auka patikėjo..
Jaunimas nesaugo savo informacijos
Jei iš vyresnio amžiaus žmonių reikiamą informaciją sukčiai neretai sugeba išgauti telefoninio pokalbio metu, tai jaunimas nukenčia pernelyg atvirai bendraudamas socialiniuose tinkluose. Neretai būtent internete sukčiai gali sužinoti visą juos dominančią informaciją – kur potenciali auka gyvena, jos draugų, artimųjų vardus, ką žmogus veikia gyvenime.
Visi tie duomenys, kuriuos vėliau telefonu paskambinęs sukčius panaudoja pokalbio metu, padaro rimtą įspūdį aukai ir leidžia ją lengviau apmulkinti.
Jauni žmonės nukenčia ir dėl pernelyg didelio pasitikėjimo žmonėmis, su kuriais bendrauja virtualiai – keičiasi intymiomis nuotraukomis, išsipasakoja savo paslaptis. Būna atvejų, kad vėliau toks internetinis „draugas“ ima šantažuoti paviešinsiąs kompromituojančią medžiagą, ir už tylą pareikalauja, pavyzdžiui, padiktuoti savo internetinės bankininkystės kodus.
Neteko beveik 60 tūkst. litų
Nukentėjus nuo sukčių itin svarbu kuo greičiau apie tai pranešti policijai ir bankui. Užtenka vos 5-15 minučių, kad apgautas žmogus netektų santaupų ir dar įsiskolintų greitųjų kreditų bendrovėms.
Vos gavęs reikiamus asmens duomenis, sukčius užtrunka maždaug 1 min. persiųsdamas juos mobiliuoju telefonu bendrininkui, turinčiam prieigą prie interneto. Pastarasis per 3 minutes ištuština aukos banko sąskaitą ar pasiima kreditą ir perveda pinigus į kitas sąskaitas. Per 5 minutes nusikaltėliai gali nutraukti indėlių sutartį ir pervesti pinigus į kitas sąskaitas. Per maždaug 10-20 min. naudojantis aukos duomenimis paimamas SMS kreditas.
Kol vyksta visas šis geras suplanuotas „darbas“, sukčius stengiasi nieko neįtariančiam žmogui užkalbinti dantis, kad tik jis neatsitokėtų ir neužblokuotų sąskaitos.
Ypač nepasiseka tiems nukentėjusiems, kurie susipranta buvę apgauti tik po kelių dienų. Per tą laiką sukčiai nevaržomi ištuština visą sąskaitą ir gali pasiimti ne vieną greitąjį kreditą.
Paprastai sukčių grobis būna 2-4 tūkst. litų. Tačiau išviliojamos ir gerokai didesnės sumos. Pastarųjų metų liūdna rekordininkė – kaunietė, kuriai telefoniniai apgavikai padarė 57 tūkst. litų nuostolį.
Padėjėjai netenka pašalpų
Pasak pareigūnų, iš įkalinimo įstaigų apgavystes organizuojantys telefoniniai sukčiai naudojasi išankstinėmis mobiliojo ryšio sąskaitų papildymo kortelėmis, kurias įsigyjant, skirtingai nei daugelyje šalių, Lietuvoje nėra užfiksuojami pirkėjo asmens duomenys.
Likusias finansines operacijas internetu atlieka arba laisvėje esantys grupuotės nariai, arba patys nuteistieji, neteisėtai naudodamiesi internetu. Pasak pareigūnų, turėti asmeninius kompiuterius nuteistiesiems nedraudžiama, jiems artimieji negali perduoti tik mobiliojo interneto modemų. Tačiau pasitaiko, kad į „zoną“ atkeliauja auksarankių meistrų patobulinti kompiuteriai su visuje jau slapta įmontuotu modemu, kurio specialistų pagalbos pareigūnai nesuranda.
Nors tirdami telefoninius sukčiavimus policijos pareigūnai nesunkiai nustato, į kokią sąskaitą buvo pervesti aukos pinigai, dažniausiai paaiškėja, kad ši sąskaita atidaryta kokio nors asocialaus asmens vardu, padariusio paslaugą už butelį.
Pasak „Swedbank“ atstovės L. Žemaitytės, patikliai leisdami pasinaudotti jų banko sąskaita žmonės rizikuoja netekti socialinių išmokų. Bet kokios į jų banko sąskaitą įplaukiančios sumos skaičiuojamos kaip gautos pajamos ir dėl išaugusių pajamų jie netenka teisės į socialines pašalpas. „Dėl kelių litų užmokesčio sukčių padėjėjai rizikuoja netekti pašalpų“, – įspėja banko atstovė.
