„Gali būti, kad su manimi vėl bandys susidoroti. Gali nutikti taip, kad būsiu apkaltintas Vaido Milinio nužudymu, jis „padarytas“ trečiuoju pedofilu vardu Aidas, o mane ras pasikorusį kameroje“, - lrytas.lt žurnalistui sakė V. Keršis.
Anksčiau ištikimai prie Kedžių namų tvoros budėjęs vyras tikino turintis ko bijoti – pastaruoju metu pastebėjo, kad jį seka, o neseniai sužinojo, kad teismas nurodė policijai paskelbti jo paiešką.
V. Keršiui 50 parų arešto skirta už tai, kad teismo posėdyje jis įžeidė Generalinės prokuratūros prokurorą Justą Laucių, jam trukdė atlikti pareigas. Kadangi V. Keršis už tą patį nusikaltimą jau yra atlikęs teismo jam skirtą 30 parų administracinį areštą, grotuotoje patalpoje jam teks išbūti likusias 20 parų.
Savo kaltę kategoriškai neigiantis V. Keršis sako, kad jį norima padaryti atpirkimo ožiu, o ši byla iškelta siekiant susidoroti. Buvęs Garliavos aktyvistas sakė neabejojantis, kad Seimo nare tapusi Neringa Venckienė anksčiau turėjo ir dabar turi kai kurių Generalinės prokuratūros atstovų palaikymą.
- Kada sužinojote, kad policijos prašoma skelbti jūsų paiešką? - lrytas.lt paklausė V. Keršio.
- Tai man tapo žinoma vakar, kai nuvykau į teismą pasidaryti mano bylos kopijos. Vartau bylą ir žiūriu, paskutinis lapas – prašymas paskelbti mano paiešką. Nelabai suvokiu, kam reikėjo kreiptis į policiją prašant mane surasti, juk bylos medžiagoje yra pateiktas mano gyvenamosios vietos adresas. Kita vertus, pastebėjau, kad pastaruoju metu mane kažkas pradėjo sekti ir tai daroma per daug nesislapstant.
- Kaip pastebėjote, kad esate sekamas?
- Turiu šokios tokios karinės patirties, todėl pastebiu keistus sutapimus. Žmogus eina iš paskos, kartu sėda į troleibusą, kartu išlipa, iš paskos eina į tas pačias parduotuves. Iš pažiūros matosi, jog veidas „kriminalinis“, atsisuku ir demonstratyviai žiūriu, tada seklys dingsta.
Niekas nežinojo mano adreso. Pastebėjau ne vieną bandymą nustatyti butą, kuriame gyvenu. Po kurio laiko sekliams pavyko nustatyti laiptinę, tada ėmė ieškoti mano buto. Įsivaizduokite, išeidamas iš namų pastebiu prie laiptinės stovintį žmogų. Jis mane pamatęs apsimeta, jog skaito skelbimus.
Buvo ir daugiau keistų įvykių. Praėjusią žiemą po vienos televizijos laidos pastebėjau, kad po langais ištryptas sniegas, kažkas čia stovėjo ir laukė. O vieta - pakankamai atkampi, žmonės joje nevaikšto.
Po kurio laiko internete pasirodė komentarų, kuriuose tiksliai nurodomas mano nuomojamo buto adresas. Tai labai keista, nes jo nežino net mano draugai.
- Kaip manote, kas jus gali sekti? Gal Seimo nare tapusios N. Venckienės gerbėjai?
- Manau, kad arba N. Venckienės šalininkai, arba samdyti žmonės. Tokiu būdu daromas psichologinis spaudimas, galbūt norima, kad aš atsisakyčiau anksčiau pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotų parodymų apie Audronę Skučienę, kitus šeimos narius, apie tai, kaip buvo nurodyta sekti V. Milinį, kuris vėliau buvo nužudytas.
Tiesą sakant, dabar, kai teismas kreipėsi į policiją prašydamas paskelbti mano paiešką, tampa akivaizdu, jog kartojasi ta pati istorija, su manimi, ko gero, rengiamasi susidoroti.
- Gal galite patikslinti, kokia istorija kartojasi, kas buvo įvykę anksčiau?
- Kai mane policijos tyrėja išsikvietė į apklausą V. Milinio byloje, aš pateikiau viską – A. Skučienės ranka rašytą raštelį su pavardėmis žmonių, kuriuos buvo liepta sekti, pasakiau, kas man žinoma. Po to ėmė aiškėti, kad aš liksiu kaltu dėl V. Milinio nužudymo, šis liks trečiuoju pedofilu, o mane vėliau tardymo izoliatoriaus kameroje ar kitur ras pasikorusį kaip neatlaikiusį įtampos.
Prieš tai buvau nuteistas 30 parų arešto dėl istorijos su prokuroru J. Lauciumi. Man skambina iš policijos, klausia, kur esi. Jiems pasakiau, kad jokios paieškos neskelbtų, nes pats geranoriškai pas juos atvyksiu.
Po kelių minučių man skambina kriminalistai. Sako: „Apsisuki, grįžti ir dingsti iš to buto, kuriame esi.“ Man nurodė kitą rytą eiti pas tyrėją, kuri mane apklaus ir pasirūpins, kad saugiai būčiau nuvežtas į bausmės atlikimo vietą.
- Kriminalistai jus įspėjo kuo skubiau dingti iš buto, kuriame gyvenote, neklausyti Garliavos policininkų nurodymų atvykti pas juos. Kokios informacijos gavo jus įspėję pareigūnai?
- Apie N. Venckienės kaimyną, kuris dirba Garliavos policijos nuovadoje ir ten manęs jau laukė. Šis žmogus - N. Venckienės kaimynės Olios Girdauskienės, prieš kurią esu davęs parodymus, sūnus. Pas šį pareigūną ir turėjau būti nuvežtas (Garliavos policijos nuovadoje iš tiesų dirba tyrėjas Vytautas Girdauskas. – Red.).
Apie šią nuovadą susidariau savo nuomonę, kai juos pasiekdavo Laimutės Stankūnaitės rašyti skundai, jie viską žinodavo, tačiau nieko nedarydavo.
- Ar neprašėte policijos apsaugos?
- Prašiau, tačiau pareigūnai atsisako man ją skirti. Motyvuoja tuo, kad mano duoti parodymai nėra reikšmingi. Nors sulaukiau grasinimų nužudyti, man atsakoma, kad tai nėra susiję su sekimu.
- Esate davęs svarbių parodymų apie tai, kaip buvo sekama Milinių šeima. Ar prieš tai nebuvo bandymų jus paveikti, prašyti, kad policijos tyrėjams neatskleistumėte kai kurių faktų?
- Nenorėčiau atskleisti tų duomenų, kurie pateikti ikiteisminiam tyrimui. Galiu pasakyti, kad pačioje pradžioje N. Venckienės šalininkai kūrė strategiją, kurią poziciją užimti sužinojus tiesą apie sekimą ir kaukes Milinių byloje, kaip elgtis toliau.
Vos tik mane „uždarė“ 30-čiai parų arešto, tuojau prasidėjo šmeižtas, esą aš parsidavęs ir t. t. Imta ieškoti mano draugų, ant manęs piltos pamazgos, esą gaunu pinigus iš pedofilų klano ir t. t.
Esu sulaukęs Laimutės Kedienės ir jos kaimynės Olios Girdauskienės perspėjimo, kad turiu saugotis. Ketinau važiuoti saugoti renginio, L. Kedienė man sako: „Vaikeli, tu būk atsargus. Juozą pakorė, man atrodo, kad tu būsi kitas.“
(Klonio gatvėje rinkęsi žmonės Juozu vadino vieną ištikimiausių aktyvistų Josifą Stankevičių. Iš gyvenimo jis pasitraukė 2011 metų liepos pabaigoje, prieš tai apkaltinus, esą jis pasisavino paaukotus pinigus. - Red.).
Mes žinome, kad prieš mirtį Juozas kažką svarbaus sužinojo ir ieškojo fotoaparato, kad kažką užfiksuotų.
Kartojosi ta pati istorija, kaip ir su Juozu, buvo intensyviai kalbama, kad aš atėjau pas L. Kedienę, prašiau parduoti namelį (priekabą, kurioje gyvendavo V. Keršis bei kiti Klonio gatvės aktyvistai. – Red.), o pinigus atiduoti man. Banke turiu paėmęs visus išrašus apie tai, kas ir kokias sumas man yra pervedęs.
- Kas vadovavo šioms intrigoms Kedžių šeimos atstovai ar šalia jų namų besirinkusios minios aktyvistai?
- Viskas buvo daroma, kad žmonės kuo mažiau lįstų prie šeimos ir neieškotų konkrečių faktų. A. Skučienė judėjimo „Drąsiaus kelias“ atstovams šnekėjo viena, per pusę skilusiai mūsų kompanijos daliai – kita, o mums – visiškas nesąmones. Kad mes susirietume tarpusavyje ir nekreiptume dėmesio į smulkmenas.
Man keista, kad ta pati N. Venckienė aiškina, kad nei manęs, nei Mariaus Kuprevičiaus (buvusio Klonio gatvės aktyvisto. – Red.) nepažįsta, nėra mačiusi.
- Ką ketinate daryti toliau?
- Greičiausiai teismo prašymas paskelbti mano paiešką išduotas tam, kad mane bet kur galima būtų sulaikyti ir nuvežti ten, kur bus liepta. Matyt, „neišdegė“ planas tada, kai norėjo nusivežti į Garliavos nuovadą, o vėliau manęs jie laukė Kauno Tardymo izoliatoriuje, tai bandoma pakartoti dar kartą.
Akivaizdu, kad kažkas iš Generalinės prokuratūros padeda N. Venckienei. Pamenu, vos tik V. Milinio nužudymo byla iš Kauno buvo atiduota Generalinei prokuratūrai, vienas Klonio gatvės aktyvistų, kuris gaudavo informacijos iš A. Skučienės, internete skubiai paskelbė kai kuriuos bylos duomenis. Kaip atrodo, iš kur ta informacija galėjo nutekėti?
Teismo sprendimą man skirti 20 parų arešto aš būtinai apskųsiu, kovosiu iki galo, nes nesijaučiu kaltas. Be to, byloje nėra duomenų, kad būtent aš teismo posėdyje būčiau įžeidinėjęs prokurorą J. Laucių ar grasinęs jam. Garso įrašuose užfiksuotas moteriškas balsas, ko gero, man priskiriamus žodžius pasakė Nijolė Sadūnaitė. Tačiau kažkodėl tai niekam neįdomu, mane, regis, norima paversti atpirkimo ožiu.
