Lapkričio 16 d. teismui nepavyko atversti šios skandalingos bylos, nes net trys iš penkių teisiamųjų teismo salėje pasirodė be savo gynėjų.
Penktadienį situacija vėl pasikartojo.
Teisiamojo Vitalio Vitkovskio advokatas yra ligoninėje, todėl teisme dalyvauti negali. Posėdis ir vėl atidėtas.
Teismas yra gavęs J. Furmanavičiaus motinos Anelės Furmanavičienės prašymą pripažinti ją šioje byloje nukentėjusia. Teismas jos prašymą patenkino.
Kaltinimai šioje byloje yra pareikšti buvusim policijos generalinio komisaro pavaduotojui Visvaldui Račkauskui, buvusiam Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojui Tomui Ulpiui, to paties biuro Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkui Emilijui Damukaičiui bei operatyvininkams Dariušui Sinkevičiui ir Vitaliui Vitkovskiui.
Jie teisiami dėl tarnybos pareigų neatlikimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dokumento suklastojimo bei disponavimo juo.
Liudyti šioje byloje yra kviečiama nemažai aukštų pareigūnų, tarp jų - ir buvęs policijos vadovas Vizgirdas Telyčėnas, Kriminalinės policijos biuro viršininkas Algirdas Matonis, jo pavaduotas Algirdas Stončaitis, žurnalistas Virginijus Gaivenis, kuris savo laidoje pirmasis parodė itin svarbiu liudytoju tapusio Mindaugo Žalimo pasakojimą bei pats valstybės saugomas M. Žalimas.
„Tai susidorojimas su manimi“, - kaltu neprisipažįsta V. Račkauskas. Anot jo, susidoroti su juo nori tie, su kuriais jis daug metų kovojo, - nusikaltėliai.
Šių asmenų pavardes V. Račkauskas žada įvardyti teismo posėdyje.
Buvusiems ir esamiems pareigūnams gali grėsti laisvės atėmimas iki ketverių metų.
Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pernai lapkričio 4 d., po to, kai dviejų žmonių nužudymu įtariamo Drąsiaus Kedžio draugas M. Žalimas nusprendė prabilti apie tai, kas jam yra žinoma žudynių byloje bei kokia buvo aukštų pareigūnų reakcija į gautą informaciją, jog D. Kedys planuoja nusikaltimus.
Tyrimas buvo pradėtas Kauno rajono apylinkės prokuratūroje ir tuoj pat perduotas Generalinei prokuratūrai.
Tyrimą atliko pareigūnų grupė, sudaryta iš Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorų, Policijos departamento prie Imuniteto valdybos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrėjų.
M. Žalimas žurnalistams, o vėliau ir tyrėjams teigė, kad D. Kedys buvo suplanavęs nužudyti šešis žmones – buvusią savo sugyventinę Laimutę Stankūnaitę, jos seserį V. Naruševičienę, Kauno apygardos teismo teisėją J. Furmanavičių, verslininką Andrių Ūsą, tuometį Kauno apygardos teismo, kuriame dirbo jo sesuo Neringa Venckienė, pirmininką Albertą Milinį bei Kauno nusikalstamos Agurko grupuotės lyderį Saulių Velečką.
Keturis žmones planuota nužudyti tą pačią dieną, du - kiek vėliau, kai aistros dėl žmogžudysčių aprims.
Anot M. Žalimo, žudyti D. Kedį skatino jo sesuo N. Venckienė, o pasislėpimo planą garliaviškis kūrė kartu su geru draugu Raimundu Ivanausku bei jo sugyventine Egle Barauskaite.
„Tu ne žmones žudysi, o velnius, velnius“, - tokius tariamai N. Venckienės pasakytus žodžiui broliui citavo M. Žalimas.
Liudytojas teigia, kad apie D. Kedžio pasiruošimą žmogžudystėms jis informavo V. Račkauską ir T. Ulpį, tačiau šie nesiėmė reikiamų priemonių nusikaltimui užkirsti kelią.
Kad J. Furmanavičių ir V. Naruševičienę 2009 m. spalio 5 d. nužudė D. Kedys, prokurorai neabejoja, tačiau kadangi vyras pats buvo rastas negyvas 2010 m. balandžio 17 d., tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas.
Dėl padėjimo D. Kedžiui nužudyti du žmones prieš teismą stos tik R. Ivanauskas su savo gyvenimo drauge.
Liudytojo teigimu, R. Ivanausko vaidmuo šioje istorijoje nebuvo paprastas. Jis aktyviai dalyvavo kuriant planus ne tik dėl žmogžudysčių, bet ir dėl paties D. Kedžio slėpimo.
Anot M. Žalimo, po nužudymų D. Kedys ketino pasislėpti sodo namelyje netoli Vilniaus, į jį buvo pervežęs ir savo daiktų, tačiau vėliau kažkodėl pakeitė savo planus.
