Antradienį Kėdainių rajono Pernaravos seniūniją sukrėtė žiauri tragedija – nuošaliame Gožių kaimo vienkiemyje rasta nužudyta 68 metų Aldona Dumčiuvienė. Dėl jos sutuoktinio gyvybės vakar kovojo medikai.
Žinia apie kraupią nelaimę pasklido užvakar apie 13 val., kai vienkiemyje, kur įvyko tragedija, apsilankė vienas to paties kaimo gyventojas.
Kaimynas išvydo baisų vaizdą
„Apie nelaimę būčiau pirma sužinojusi, nes kiekvieną rytą eidavau pas kaimynus nusipirkti pieno.
Antradienį apsižiūrėjau, kad pieno dar turiu, tad niekur ir nėjau. Prieš pietus pas mane atėjo vienas kaimo senbernis, kurį vadiname Uliuku.
Mudu pasišnekėjom, o po to jis išėjo pas netoliese gyvenančius kaimynus – nunešė jiems laikraščių. Po kelių minučių Uliukas parlėkė rėkdamas: „Skambink policijai! Kaimynai užmušti!”
Taip išsigandau, kad net policijos numerio neprisiminiau, tad paskambinau į Pernaravos seniūniją ir papasakojau, kas atsitiko”, – kalbėjo pamiškėje besiglaudžiančio Gožių kaimo gyventoja Zuzana Kilčiauskienė.
Neaišku, ar liks gyvas
Namo prieangyje surastas sumuštas surištomis rankomis 77 metų Leonas Dumčius vos kvėpavo. Sunkų galvos sužalojimą patyręs vyriškis šiuo metu gydomas Kauno klinikose ir saugomas.
„Jis turbūt neturėjo likti gyvas”, – mano nusikaltimo aplinkybes narpliojantys Kėdainių rajono policijos komisariato kriminalistai.
Sunkiai sužaloto pensininko liudijimas labai praverstų tiriant žiaurų nusikaltimą, tačiau jo negalima apklausti. Medikai mano, kad žmogui gali būti skilusi kaukolė.
Pora garsėjo darbštumu
Gožių kaimas įsikūręs visai netoli Raseinių rajono ribos, o jam priklauso vos 12 namų. Nors pensininkų namas stovi visai netoli kaimynų būstų, galimų užpuolikų niekas nematė.
Didžiausia tikimybė, kad jie sutuoktinius užpuolė antradienio naktį.
„Labai padorūs ir darbštūs žmonės”, – apie juos kalbėjo Pernaravos seniūnas Artūras Gustas. Anot kaimynų, sutuoktiniai visą gyvenimą sunkiai dirbo.
Ilgus metus jie ūkininkavo, o kai jėgos ėmė sekti, ūkį sumažino.
Pastaruoju metu sutuoktiniai augino porą karvių, arklį, o trečiadienį ketino skersti nupenėtą kiaulę.
Darbštūs žmonės ne tik patys vertėsi iš žemės ūkio, bet ir kaimynams pagelbėdavo. Vyras arkliu jiems apardavo bulves, jei reikėdavo, suardavo ir suakėdavo žemę, iš miško parveždavo malkų.
Mainė arklius su čigonais
„Tie kaimynai labai geri žmonės, tik turėjo vieną keistenybę – vyras nuolat mainydavo arklius su čigonais.
Per vieną savaitę kartais net po du arklius pakeisdavo. Čigonai atvažiuodavo į Gožius iš Vilkijos. Jaučiu, kad ir mano arklio vagystė bus su jais susijusi”, – pasakojo Z. Kilčiauskienė.
Ji tikino, kad kaimynas retkarčiais išgerdavo, bet niekas dėl to problemų neturėdavo. Apsvaigęs jis eidavo miegoti, o štai žmona, kurią nužudė nusikaltėliai, alkoholio neragaudavo nė lašo.
Z. Kilčiauskienė tikino, kad ją taip išgąsdino kaimynų namuose įvykusi nelaimė, kad nuo šiol užsirakina duris, nors dieną visuomet jas palikdavo atlapas: „Ir naktį buvo labai baisu miegoti. Net šunį iš lauko atsivedžiau.”
