Panevėžiečiams gerai žinomas, miesto kriminaliniu autoritetu anksčiau laikytas S. Vidugiris nuosprendžio išklausyti nepanoro. Už mokesčių mokėtojų pinigus iš tardymo izoliatoriaus į Panevėžį etapuotas teisiamasis penktadienio rytą parašė pareiškimą, kad atsisako iš areštinės vykti į miesto apylinkės teismą. „Papramogavo vežiojamas po Lietuvą ir tiek“, – sakė pareigūnai.
Dar kartą teisiamųjų suole S. Vidugiris atsidūrė už 2011 metų vasarą Lenkijoje įvykdytą įžūlų nusikaltimą.
2011 liepos pradžioje iš Vokietijos namo per Lenkiją automobiliu „Mercedes-Benz 4100“ su vežamu ant tralo kitu automobiliu „Toyota Rav 4“ vyko raseiniškis Regimantas Šimkus. Jau kirtus Vokietijos-Lenkijos sieną, aikštelėje jį užkalbinęs tautietis paprašė parvežti į Lietuvą.
Nieko blogo neįtaręs, vairuotojas sutiko pavežti nepažįstamąjį – S. Vidugirį. Iš pradžių jokių įtarimų nesukėlęs pakeleivis netoli Suvalkų paprašė trumpam stabtelėti. Grįžęs atgal į automobilį, jis iš už nugaros puolė vairuotoją smaugti. Šiam jau buvo aptemusi sąmonė, tačiau užpuolikui atpalaidavus gniaužtus, R. Šimkus atsipeikėjo, šoko iš automobilio ir pabėgo.
Kadangi vairuotojo mobiliojo ryšio telefonas, kaip ir visi asmeniniai daiktai, dokumentai, liko automobilyje, kuriuos nuvažiavo užpuolikas, raseiniškis apie apiplėšimą pranešė tik pasiekęs artimiausią degalinę. Lenkų policija pradėjo tyrimą.
Užpultasis R. Šimkus tebuvo tik samdomas vairuotojas, įmonės automobiliu gabenęs Vokietijoje pirktą visureigį. Šio turto savininkams po dviejų dienų paskambinęs asmuo už plėšimo metu pagrobtų automobilių ir daiktų sugrąžinimą pareikalavo perduoti 4 tūkst. eurų (13 tūkst. 800 litų). Pinigus buvo nurodyta pervesti į vieną sąskaitą užsienyje.
Netrukus S. Vidugiris, turintis svetimus asmens tapatybės dokumentus, į pareigūnų rankas įkliuvo ir buvo grąžintas į Lietuvą. Buvo surasti ir jo pagrobti automobiliai, tačiau be jokių dokumentų. Todėl į Lietuvą gabento visureigio savininkas pakliuvo į keblią padėtį – iki šiol automobilio jis negali nei parduoti, nei juo naudotis, jis tiesiog stovi ir kasdien vis labiau nuvertėja.
Panevėžio miesto apylinkės teismas S. Vidugirį pripažino kaltu ir skyrė jam 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Jo užpultam vairuotojui nuteistasis turės atlyginti 440 litų turtinę ir 5 tūkst. litų neturtinę žalą. Verslininkai, kurių automobilius ir kitą turtą užpuolimo metu S. Vidugiris pasisavino, dėl nuostolių atlyginimo turės kreiptis į teismą civiline tvarka.
Pasak pareigūnų, beveik neabejojama, kad iš S. Vidugirio gniaužtų pabėgęs vairuotojas R. Šimkus tik per plauką išvengė mirties. „Žinant ankstesnius teisiamojo nusikaltimus beveik nekyla abejonių, kad nusikaltimo liudininko jis gyvo nebūtų palikęs. Būtų dingęs be žinios vairuotojas ir tiek“, – įsitikinę Panevėžio teisėtvarkininkai, žinantys S. Vidugirio kriminalinę praeitį.
Pasibaisėjo net ekspertai
S. Vidugiris kadaise buvo laikomas Vitalijaus Tuzovo, pravarde „Psichas“ (su dar trimis nusikaltėlių pasaulio atstovais 1994 metais per Kūčias nušautas „Svainijos“ parduotuvėje – red. ) asmens sargybiniu ir siejamas su žiauria „psichinių“ grupuote. Vėliau jis ne kartą buvo sulaikytas įtariant įvairiais nusikaltimais, tačiau bausmės vis išvengdavo.
Tautietį Lenkijoje S. Vidugiris užpuolė jau slapstydamasis nuo teisingumo, tuo metu jau buvo paskelbta jo tarptautinė paieška už žiaurų nusikaltimą – dvigubą dviejų jaunuolių nužudymą. Pernai rugsėjį Panevėžio apygardos teisme S. Vidugiris bei dar trys jo bendrininkai buvo pripažinti kaltais dėl menkniekio kilusio konflikto metu nužudę du jaunus vyrus.
Net visko matę ekspertai bei pareigūnai tvirtino niekada nematę taip žiauriai sumuštų žmonių. Vėliau paaiškėjo, kad egzekucija tęsėsi ne vieną valandą, o aukos buvo daužomos net kastuvu. Atlikus teismo medicinos ekspertizę paaiškėjo, kad vienas iš žiauriai sumuštų vyrų miške buvo užkastas dar gyvas.
Pagalba pareigūnams neišgelbėjo
S. Vidugiriui teismas skyrė griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Tačiau ypač žiauriai su aukomis besielgusiam 26 metų Artūrui Kavaliauskui skirta 19 metų ir 1 mėnuo nelaisvės, nors prokuroras prašė tokios pat bausmės, kaip S. Vidugiriui.
Jų bendrininkui, 23 metų Edvinui Stankevičiui vietoj valstybės kaltintojo siūlytų 20 metų laisvės atėmimo paskirta pusmečiu trumpesnė bausmė.
Tuo tarpu viso teismo proceso metu kaukėtų apsaugininkų saugotas 21 metų kaltinamasis Artūras Paspiešinskas išgirdo gerokai griežtesnį nuosprendį, nei tikėjosi. Prokuroras su teisėsauga sutikusiam bendradarbiauti jauniausiam dvigubos žmogžudystės dalyviui prašė skirti 2 metų laisvės apribojimo bausmę. Tačiau teismas jam skyrė 5 metus realaus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kai kurie teisėsaugos pareigūnai, išgirdę, kokia bausmė skirta itin žiaurų nusikaltimą padėjusiam atskleisti jaunuoliui, susiėmė už galvų. „Tai beveik garantuotas mirties nuosprendis vaikinui. Pataisos namuose tokie nuteistieji atsiduria žemiausioje kastoje. Po tokių istorijų prikalbinti bendradarbiauti su pareigūnais įtariamuosius bus dar sunkiau“, – sakė ilgamečiai policijos darbuotojai.
Įžeidė sutampanti pavardė
Bendraamžiai, 26 metų panevėžietis Mindaugas Diržinauskas ir šešis kartus teistas palangiškis Tadas Lukaitis buvo nužudyti 2010-ųjų birželio 27-osios naktį Panevėžio rajono Bobkalnio kaime esančiame miške.
Kartu su kaltinamaisiais šie abu vyrai iš pradžių gėrė V. Vidugirio išsinuomotame bute Nemuno gatvės bendrabutyje. Konfliktas kilo dėl mažmožio – T. Lukaitis pasakė, kad jo motinos mergautinė pavardė – Vidugirytė, o tai kažkodėl labai supykdė S. Vidugirį.
T. Lukaitį ir kartu atėjusį jo draugą M. Diržinauską kompanija ėmė žiauriai mušti. Nors vyrai buvo mušami ne tik bute, tačiau ir koridoriuje, o vėliau leisgyviai kurį laiką buvo palikti gulėti bendrabučio kieme, niekas iš aplinkinių gyventojų policijai apie muštynes nepranešė. Niekas taip pat neva nematė, kaip abu sumuštieji buvo įgrūsti į automobilio bagažinę ir išvežti.
Tuomet abi aukas egzekucijos dalyviai nuvežė į mišką prie Bobkalnio kaime – netoliese S. Vidugiris turėjo sodybą. Ten abu vyrai vėl buvo mušami, daužomi kastuvu. Tai atgaunantys sąmonę, tai vėl ją prarandantys M. Diržinauskas ir T. Lukaitis, pamatę kasamą duobę, maldavo palikti juos gyvus, bet veltui. Jie vėl sulaukė smūgių, buvo daužomi kastuvu. Vėliau vieno jų plaučiuose buvo rasta žemės, todėl manoma, kad vyras buvo užkastas dar gyvas.
Ikiteisminį tyrimą apsunkino tai, kad du įtariamieji – S. Vidugiris ir E. Stankevičius buvo pasislėpę užsienyje. Prieš tai buvo stengtasi sunaikinti ir paslėpti nusikaltimo pėdsakus – padegtas automobilis, kuriuo buvo vežami sumušti vaikinai, į kitą vietą perkelti nužudytųjų lavonai.
Teisme savo kaltę pripažino ir išsamius parodymus davė tik A. Paspiešinskas. Likę trys teisiamieji savo kaltę neigė.
