Sukčiai telefonu išvilioja ir valstybės pinigus

Tūkstančius lengvatikių aplink pirštą apvynioję telefoniniai sukčiai ryžosi plaukti į platesnius vandenis – jų taikiklyje atsidūrė valdiški pinigai. Apsimetę tyrėjais aferistai be pinigų – 40 900 litų – paliko Ukmergės švietimo centrą.

Norint apvogti valstybę nusikaltėliams nebūtina plėšti ar atrakinti seifus. Pinigai jiems tiesiog atiduodami.<br>R. Neverbicko asociatyvi nuotrauka
Norint apvogti valstybę nusikaltėliams nebūtina plėšti ar atrakinti seifus. Pinigai jiems tiesiog atiduodami.<br>R. Neverbicko asociatyvi nuotrauka
Daugiau nuotraukų (1)

Daiva Zimblienė ("Lietuvos rytas")

Jan 15, 2013, 8:09 AM, atnaujinta Mar 13, 2018, 8:07 PM

„Žinau, kad esu kalta, tačiau nesugebu paaiškinti, kaip tai atsitiko.

Telefoniniai sukčiai man nėra naujiena. Prieš ketverius metus jie iš kaime gyvenančios mano motinos išviliojo 5 tūkstančius litų, tad žinau, kaip jie ieško aukų.

Tačiau man paskambinęs vyras nekėlė jokių abejonių – labai įtikinamai kalbėjo ir prisistatė tikru asmeniu”, – braukdama ašaras vakar kalbėjo Ukmergės švietimo centro buhalterė 52 metų Gražina B.

Prireikė psichologo pagalbos

33 metų buhalterės darbo stažą turinti moteris sukčiams patikėjo ne tik savo asmeninius, bet ir darbovietės elektroninės bankininkystės duomenis.

Iš jos sąskaitos Ūkio banke buvo pasisavinta 603 litai, o iš keturių tame pačiame banke esančių Ukmergės švietimo centro sąskaitų – 40 tūkstančių 900 litų.

Vakar po apsilankymo Ukmergės rajono savivaldybėje pas rajono merą Algirdą Kopūstą buhalterei prireikė psichologo pagalbos.

Sulaukė dviejų skambučių

– Kada ir kur sulaukėte telefoninių sukčių skambučio? – vakar „Lietuvos rytas” paklausė šiek tiek apsiraminusios Gražinos B.

– Man paskambino į laidinį namų telefoną praėjusio ketvirtadienio vakarą, apie 20 valandą.

„Čia ponia Gražina?” – kreipėsi į mane vardu vyras, prisistatė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) viršininko pavaduotoju Šarūnu Rameikiu ir padiktavo šios įstaigos adresą Vilniuje, Šermukšnių gatvėje.

Tam, kad neabejočiau, su kuo kalbu, jis paprašė manęs įjungti kompiuterį ir per „Google” informacinę sistemą pasitikrinti viską, ką jis išvardijo.

Kai tai padariau, jis man paminėjo dvi moteriškas pavardes ir pasiteiravo, ar jos man žinomos.

Atsakiau neigiamai. Tai išgirdęs vyras pranešė, kad jo minėtos moterys per mano asmeninę banko sąskaitą plauna pinigus – viena ten juos perveda, o kita išgrynina.

Jis paprašė padiktuoti savo elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis ir uždraudė kreiptis ar skambinti į banką, paaiškindamas, kad dėl tokių bankinių operacijų yra įtariami banko darbuotojai.

Vyras patikino, kad mano sąskaita banke bus stebima apie 10 dienų, o po to man reikės atvažiuoti į FNTT Vilniuje.

Jis net padiktavo savo telefono numerį.

– Kiek supratau, FNTT pareigūnu apsimetęs sukčius kalbėjo tik apie jūsų asmeninę sąskaitą banke.

Kaip atsitiko, kad pasinaudojant elektronine bankininkyste taip pat buvo pagrobti jūsų darbovietės pinigai?

– Bankas man buvo išdavęs tuos pačius elektroninės bankininkystės slaptažodžius ir kodus tiek asmeninei, tiek Ukmergės švietimo centro sąskaitoms tvarkyti.

– Kada sužinojote, kad tapote telefoninių sukčių auka?

– Kitą dieną apie 9 valandą ryto tas apsišaukėlis man paskambino į darbovietę.

Tąkart jis paprašė padiktuoti vadinamuosius TAN – piniginės operacijos atlikimo parašus. Pasakiau ir juos.

Tačiau po šio pokalbio jau sunerimau, kilo įvairių abejonių. Jomis pasidalyti nutariau su policija ir, baigiantis darbo dienai, apie 15 valandą, nuvykau į rajono policiją komisariatą.

Kai policijos budėtojui pranešiau, kokiu reikalu atvažiavau, jis ištarė: „dar viena” ir pasiuntė tiesiai pas tyrėją.

Kai buvau pas tyrėją, paskambino banko darbuotoja ir pranešė apie ištuštintas mano ir darbovietės sąskaitas.

Gali atleisti iš darbo

„Absurdas, visiška netvarka – įstaigos vadovas turi kontroliuoti tokius dalykus.

Negali taip būti, kad įstaigos piniginius reikalus tvarko tik viena buhalterė ir tai ji daro su tais pačiais elektroninės bankininkystės slaptažodžiais ir kodais, kurie yra naudojami ir asmeninei sąskaitai.

Visa tai kvaila. Trūksta žodžių apibūdinti.

Labai liūdna, kad kai kuriose rajono įstaigose dirba tokie žiopli specialistai.

Mano žiniomis, panašaus skambučio šiemet buvo sulaukusi ir vienos Ukmergės mokyklos finansininkė, tačiau ji sureagavo visiškai priešingai nei Švietimo centro buhalterė”, – neslėpė pasipiktinimo Ukmergės rajono meras Algirdas Kopūstas.

Vakar jis susitiko su Gražina B. ir laikinai Švietimo centro direktoriaus pareigas einančia Jolanta Gelūnaite.

Ilgametė šio centro vadovė Zita Liumparaitė jau daugiau nei mėnesį serga.

Pasak A. Kopūsto, siekiant užkirsti kelią tokiems nemaloniems dalykams, nuspręsta savivaldybei pavaldžiose įstaigose sustiprinti elektroninės bankininkystės kontrolę – visos operacijos turės būti atliekamos tik su buhalterio ir įstaigos vadovo elektroniniais parašais. Rajono meras patikino, kad artimiausiu metu gali būti svarstoma dėl Gražinos B. atleidimo iš darbo.

„Švietimo centras liko be lėšų, kurios buvo kauptos įvairioms skoloms padengti. Kažkas juk turės jas padengti”, – kalbėjo A. Kopūstas.

Centras gyvuoja jau 19 metų

* Ukmergės švietimo centras yra įsteigtas 1994 metais, jame dirba 7 darbuotojai.

* Tai savivaldybės biudžetinė švietimo įstaiga, teikianti pagalbą mokiniui, mokytojui, ugdymo institucijai ir kitų kategorijų darbuotojų grupių veiklai.

Apgavo ir pedagogę

* Tą pačią dieną pagal tą patį scenarijų telefoniniai sukčiai Ukmergėje apgavo ir 53 metų pedagogę L.M.

* FNTT pareigūnu prisistatęs sukčius į L.M. laidinį namų telefoną paskambino ketvirtadienį apie 16 valandą.

* Patikėjusi kalbomis, kad per jos sąskaitą plaunami pinigai, ukmergiškė sudiktavo savo elektroninės bankininkystės duomenis, o kitą dieną sužinojo, kad jos vardu paimtos dvi vartojamosios paskolos po 1000 litų, o iš sąskaitos pasisavinta 3990 litų.

FNTT vardas – raktas į svetimas sąskaitas

* 2012 metais buvo demaskuota telefoninių sukčių gauja, nuo kurios nukentėjo mažiausiai 57 žmonės. Jiems padaryta žala siekia per 170 tūkst. litų.

* Žmones mulkino nuteistieji iš Alytaus pataisos namų.

* Prisistatę finansinius nusikaltimus tiriančiais teisėsaugos pareigūnais jie pranešdavo, kad iš žmonių sąskaitų neva plaunami pinigai. Apsimetėliai ragindavo gyventojus atvykti į FNTT, kitas teisėsaugos įstaigas, o vėliau sujungdavo juos su tariamais banko darbuotojais. Šie patvirtindavo, kad pinigai iš sąskaitų neva gali būti išgrobstyti, jeigu jos tuoj pat nebus užblokuotos.

* Neteisėtas bankines operacijas atlikdavo ir eidavo pasiimti pinigų nuteistųjų šeimos nariai, giminaičiai, draugai.

* Sukčiai veikė ir Kaune, Šiauliuose, Alytuje, Kėdainiuose, Ukmergėje, Lazdijuose, Vilkaviškyje, Ignalinos rajone.

* Alytaus pataisos namų gyventojų auka tapo žinomo muzikos kūrėjo ir atlikėjo D.Zvonkaus motina J.Zvonkuvienė – ji neteko 15 tūkst. litų.

* Nuo bausmę atliekančio kalinio nukentėjo ir Seimo narė M.A.Pavilionienė. Jis, išgavęs elektroninės bankininkystės kodus, pagrobė 21 tūkst. litų.

* 2011-ųjų rudenį tariamo FNTT pareigūno skambutis sveiką nuovoką atėmė iš buvusio Palangos politiko 68 metų J. Masalsko.

* Palangiškis telefonu padiktavo savo elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus ir nedelsdamas atvyko į apklausą Klaipėdos FNTT skyriuje.

* Iš dviejų palangiškiui priklausančių banko sąskaitų nusikaltėliai sau pervedė po 4 tūkst. litų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.