Už vertimąsi neteisėta komercine veikla stambiu mastu jam skirta 65 tūkst. litų (500 MGL) bauda bei turėtų būti konfiskuotas 1 mln. 471 tūkst. litų vertės turtas. Tiesa, greičiausiai valstybės biudžetas pasipildys gerokai kuklesne suma – teisiamojo bei jo žmonos vardu registruotas tik 3 ha sklypas ir du automobiliai.
O dėl kaltinimų nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimo teismas Ž. Adiklį išteisino. Teismo nuomone, iš nusikalstamos veiklos įgyti pinigai buvo pervedami į teisiamojo legaliai turėtas sąskaitas bankuose, todėl vėlesni veiksmai su šiomis lėšomis nevertintini kaip bandymas jas legalizuoti.
Internete prekiavo aparatūra
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad Panevėžio rajone registruotos ir automobilių transporto paslaugomis užsiimančios įmonės „Autodus“ vadovas Ž. Adiklis neteisėtu būdu, pažeisdamas įstatymų ir teisės aktų nustatytą tvarką – nepateikęs prašymo įregistruoti į mokesčių mokėtojų registrą, neteikdamas pajamų deklaracijų ir nemokėdamas privalomų mokesčių, stambiu mastu vertėsi komercine veikla.
Tyrimą atlikę pareigūnai išsiaiškino, kad Ž. Adiklis, neteisėtai vertęsis tarptautine prekyba ir prekiavęs naudota automobiline technika, į savo atsiskaitomąsias sąskaitas keliuose bankuose periodiškai gaudavo pajamas iš užsienio už parduotas prekes.
Iš tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijęs originalias naudotas „Mercedes Benz“, BMW, „Volkswagen“, „Audi“ ir kitų markių automobilių detales, garso ir vaizdo aparatūrą, navigacijos sistemas, Ž. Adiklis duomenis apie parduodamas prekes skelbdavo internetinėje erdvėje – nenustatytuose tinklapiuose ir per internetinės prekybos sistemą „eBay“.
Nors pareigūnai įtarė, kad šios detalės, garso ir vaizdo aparatūra, navigacijos sistemos buvo lietuvių nusikaltėlių buvo vagiamos užsienyje, to įrodyti nepavyko. Pats teisiamasis tvirtino šias prekes pigiai įsigydavęs legaliai, pavyzdžiui, turguose ar automobilių laužynuose.
Tačiau Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Panevėžio valdybos pareigūnai nustatė, kad už į užsienį iškeliavusių prekių siuntas panevėžietis verslininkas per maždaug 3 metus gavo 1 mln. 471 tūkst. litų pajamų ir nesumokėjo 149 tūkstančių litų pajamų mokesčio.
Teisia po vieną
Šiuo metu dar vienoje apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neteisėta komercine veikla stambiu mastu, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimu kaltinamas 37 metų panevėžietis Darius Banys. Šios bylos duomenimis už į užsienį iškeliavusių prekių siuntas verslininkas D. Banys gavo 163 tūkst. 980 litų pajamų ir nesumokėjo 23 tūkst. 576 litų pajamų mokesčio.
Šios baudžiamosios bylos išskirtos iš Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorų kartu su FNTT pareigūnais ištirtų vienos organizuotos grupės nusikalstamų veikų, Manoma, kad su viena Panevėžio nusikalstam grupuote siejami asmenys iš neteisėtos prekybos garso, vaizdo ir navigacine technika galėjo gauti apie 6 mln. litų pajamų. Bedarbiai milijonieriai
Apie daugiau ne metus vykdytą FNTT Panevėžio valdybos tyrimą žiniasklaidai buvo pranešta 2011 metų spalį. Po to, kai su minėta grupuote siejamų asmenų namuose teisėsaugos pareigūnai atliko kratas, o kai kurie įtariamieji atsidūrė už grotų.
Jau tuomet pareigūnai turėjo duomenų, kad kelerius metų Lietuvos nusikaltėliai lobo užsienio šalyse vogdami iš brangių automobilių navigacijos įrangą ir garso bei vaizdo aparatūrą. Vėliau šis grobis internetu būdavo parduodamas ir Lietuvoje, ir Vakarų Europos šalyse, ir netgi Kinijoje, Taivane. Įtariama, kad iš nelegalios prekybos gauta apie 6 mln. litų pajamų, o jokie mokesčiai valstybei nebuvo mokami.
Nors kai kurie grupuotės nariai gyveno prabangiai įrengtuose namuose ir važinėjo naujais automobiliais, buvo įsiregistravę Darbo biržoje ir gaudavo bedarbio pašalpą. Daugiau nei metus šios grupuotės nusikalstamą veiklą stebėję pareigūnai tikėjosi, kad pavyks ne tik nuteisti įtariamuosius, bet ir konfiskuoti neteisėtu būdu jų sukauptą turtą, kurio dauguma registruota įtariamųjų artimųjų ir giminaičių vardu. Tačiau pastarasis nuosprendis Ž. Adikliui rodo, kad daug turto konfiskuoti nepavyksta.
Laikėsi konspiracijos
Per kratas FNTT tyrėjai aptiko 700 vienetų automobilinės garso, vaizdo ir navigacinės technikos. Įtariama, kad ji galėjo būti vogta užsienyje. Vertinant aptiktos automobilinės technikos vertę juodojoje rinkoje, ji gali siekti daugiau nei 500 tūkst. litų. Nusikaltėlius domino brangiuose aukštos klasės automobiliuose, pavyzdžiui, „Mercedes Benz“, „Volkswagen“ dar gamyklose įmontuojama aparatūra.
Įtariamieji bandė laikytis konspiracijos. Pavyzdžiui, kas 1-2 savaites keisdavo mobiliuosius telefonus ir SIM korteles, bendraudami naudojo užšifruotus pokalbius, Per kratas FNTT tyrėjai rado ir paėmė prietaisų, galinčių aptikti ir blokuoti pasiklausymo aparatūrą, 30 mobiliųjų telefonų ir beveik 100 SIM kortelių, 8 kompiuterius, įvairių asmenų vardu išduotų bankų kortelių bei elektroninių slaptažodžių generatorių, leidžiančių banko sąskaitas valdyti internetu ir mobiliuoju telefonu. Rasta ir svetimų LR piliečio asmens tapatybės kortelių, tarp jų ir suklastotų.
Atliekant kratas buvo aptiktas pistoletas „ČZ“ su šoviniais, o patikrinus duomenų bazėje nustatyta, kad jis vogtas. Ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto šaunamojo ginklo laikymo prokuroro nutarimu buvo atskirtas ir perduotas tirti Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Sudomino net taivaniečius
Tyrimo metu nepavyko surinkti pakankami duomenų, kad jauni lietuviai Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse iš prabangių automobilių vogdavo vaizdo, garso aparatūrą ir navigacinę techniką. Ji būdavo atgabenama į Lietuvą.
Tačiau Panevėžyje kai kurie įtariamieji buvo įsirengę technikos remonto dirbtuves, kur, kaip įtariama, vogta aparatūra buvo perprogramuojama, originalios jos etiketės buvo pakeičiamos suklastotomis, kad nebūtų galima nustatyti, jog aparatūra vogta. Atliekant kratas netgi buvo rasta tokių etikečių.
Vėliau naudojantis internetinės prekybos sistema šis nelegaliai įgytas grobis buvo parduodamas Prancūzijos, Vokietijos, Graikijos, kitų šalių įmonėms bei fiziniams asmenims. Dalis technikos buvo parduodama ir Lietuvoje. Pareigūnai labai nustebo išsiaiškinę, kad panevėžiečių aparatūra būdavo paštu siunčiama ir į Kiniją, Taivaną. Pasirodo ją mielai pirko pasiturintys tenykščiai žmonės, nenorintys įsigyti vietoje gaminamų klastočių.
