Po telefoninių sukčių atakos - nauji kovos būdai

Po to, kai telefoniniai sukčiai Ukmergėje ištuštino valdiškos įstaigos sąskaitas, bankininkai ir policininkai prabilo apie naują kovos su aferistais būdą. Tai – išankstinio mokėjimo abonentų registracija.

Sukčių rankose telefonai tampa efektingu pinigų viliojimo įrankiu.<br>V. Balkūno asociatyvi nuotr.
Sukčių rankose telefonai tampa efektingu pinigų viliojimo įrankiu.<br>V. Balkūno asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Arūnas Karaliūnas („Lietuvos rytas")

Jan 22, 2013, 9:09 AM, atnaujinta Mar 13, 2018, 12:59 PM

Pinigus iš patiklių žmonių dažniausiai vilioja laisvės atėmimo vietose bausmę atliekantys asmenys. Prisistatę teisėsaugos tarnybų darbuotojais jie išgauna internetinės bankininkystės kodus.

Išankstinio mokėjimo kortelių ir kitų ryšio priemonių sukčiams parūpina laisvėje esantys bendrininkai.

Nors laisvės atėmimo vietose įrengta brangiai kainavusi mobiliojo ryšio blokavimo įranga, ji nėra patikima. Nusikaltėliai nesiliauja mulkinti žmonių.

Kaip efektyviai kovoti su aferistais?

Siūlo registruoti pirkėjus

Policijos pareigūnai mano, kad sukčiavimo atvejų sumažėtų pradėjus išankstinio mokėjimo abonentų registraciją. Tokia sistema veikia Vokietijoje ir dar keliose Europos šalyse.

Sukčiui paskambinus numatytai aukai, tyrėjai labai lengvai sužinotų mobiliojo ryšio telefono kortelės pirkėją. Tai padėtų atsekti nusikaltėlius.

Dabar kortelę galima įsigyti be jokių apribojimų.

Įžvelgia papildomų landų

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) Teisės taikymo skyriaus vedėja Aridana Jurčiukonienė mano, kad yra daugiau galimybių skambinančiajam išlikti nežinomam.

Kaimyninėse Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje nėra įpareigojimo kaupti išankstinio mokėjimo paslaugų abonentų duomenis ir juos teikti teisės aktų nustatyta tvarka kai kurioms institucijoms.

„Naudotis viešosiomis telefono ryšio paslaugomis neatskleidžiant asmenybės galima skambinant taksofonu, naudojantis interneto protokolo technologijomis pagrįstomis telefono ryšio paslaugomis”, – aiškino A. Jurčiukonienė.

Tiesa, laisvės atėmimo vietose esantys sukčiai tokių galimybių dažniausiai neturi.

Reikėtų bendro sprendimo

Pernai RRT atstovai apklausė kai kuriose Europos Sąjungos (ES) šalyse elektroninius ryšius reguliuojančias institucijas ir išsiaiškino, kad iš 16 šalių tik 4 numatytas įpareigojimas registruoti išankstinio mokėjimo kortelės abonementus.

A. Jurčiukonienės nuomone, geriausia šią problemą būtų spręsti nustačius bendrus reikalavimus visoje ES.

Lietuvoje išankstinio mokėjimo mobiliojo ryšio paslaugomis naudojasi apie 54 proc. abonentų ir šis skaičius pastaraisiais metais nuosekliai mažėja. 2009-aisiais tokių abonentų buvo daugiau kaip 62 procentai.

Paslaugos turėtų pabrangti

Mobiliojo ryšio operatoriaus „Omnitel” atstovė Daiva Selickaitė mano, kad abonentų registracija neišspręstų visų problemų dėl mobiliojo ryšio paslaugų naudojimo nusikalstamais tikslais.

Švedijoje, Suomijoje, Danijoje registracija neprivaloma, todėl organizuoti nusikaltėliai gali be trukdžių atsivežti neribotą skaičių kortelių iš užsienio ir anonimiškai jas panaudoti Lietuvoje.

Be to, nekiltų sunkumų nusikalstamai veiklai reikalingą kortelę užregistruoti per asocialų asmenį.

„Omnitel” atstovės nuomone, privaloma registracija gerokai pailgintų išankstinio mokėjimo pakuotės pardavimo laiką, nes pardavėjas turėtų patikrinti abonento tapatybę, ją užfiksuoti, o vėliau perduoti paslaugos tiekėjui.

„Neišvengiamai kiltų paslaugos kaina, o kai kuriose prekybos vietose dėl pernelyg ilgos procedūros kortelių pardavimo išvis tektų atsisakyti”, – mano D. Selickaitė.

Prognozuoja didelį pasipriešinimą

Julius Sabatauskas

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas

„Jeigu gautume pasiūlymų dėl išankstinio mokėjimo abonentų registracijos, juos svarstytume, tačiau manau, kad tokiam reikalavimui smarkiai priešintųsi mobiliojo ryšio operatoriai.

Galbūt policijai tuomet būtų lengviau demaskuoti nusikaltėlius. Dabar mes tik bandome kovoti su pasekmėmis. Paradoksalu, kad sukčiais patiki internetine bankininkyste besinaudojantys, taigi pažangiąsias technologijas išmanantys žmonės.

Rezultatų pasieksime, jeigu jau darželyje pradėsime vaikams aiškinti apie tokius pavojus.

Kita vertus, galima įžvelgti ir teigiamų dalykų. Gyventojai labai pasitiki Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba – jie iškart atskleidžia savo duomenis šios tarnybos darbuotojais prisistačiusiems sukčiams.”

Sukčiai telefonu užbūrė buhalterę

* Itin skandalingas atvejis prieš 10 dienų – Ukmergės švietimo centro buhalterė prarado ne tik asmeninius, bet ir šiai įstaigai priklausančius 40,9 tūkst. litų.

* Moteriai paskambinęs vyriškis prisistatė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos viršininko pavaduotoju ir paaiškino, neva per ukmergiškės sąskaitą Ūkio banke plaunami pinigai.

* Buhalterė atskleidė ir savo asmeninius, ir Ukmergės švietimo centro elektroninės bankininkystės duomenis, mat sąskaitos buvo tvarkomos naudojantis tuo pačiu slaptažodžiu ir kodu.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.