D. Kedžio žudynės neduoda ramybės teisiamiems pareigūnams (atnaujinta)

Vilniaus apylinkės teismui po trijų nesėkmingų bandymų ketvirtadienį pagaliau pavyko atversti aukštų policijos pareigūnų baudžiamąją bylą.

Teisiamųjų advokatai bylą prašė nagrinėti uždaruose teismo posėdžiuose. Tačiau teismas nutarė, kad byla bus nagrinėjama viešuose posėdžiuose.<br>V. Ščiavinskas
Teisiamųjų advokatai bylą prašė nagrinėti uždaruose teismo posėdžiuose. Tačiau teismas nutarė, kad byla bus nagrinėjama viešuose posėdžiuose.<br>V. Ščiavinskas
Daugiau nuotraukų (1)

Asta Kuznecovaitė

Jan 31, 2013, 4:42 PM, atnaujinta Mar 12, 2018, 8:54 PM

Joje įtarimai dėl tarnybos pareigų neatlikimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dokumentų klastojimo bei disponavimo jais pareikšti buvusiam policijos generalinio komisaro pavaduotojui Visvaldui Račkauskui, buvusiam Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojui Tomui Ulpiui, to paties biuro Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkui Emilijui Damukaičiui bei operatyvininkams Dariušui Sinkevičiui ir Vitaliui Vitkovskiui.

Teisiamųjų advokatai bylą paprašė nagrinėti uždaruose teismo posėdžiuose. Esą nagrinėjant bylą teisme bus paviešinta medžiaga iš kitų dviejų tyrimų - iš viešai nagrinėtos bylos, kurioje Andrius Ūsas buvo kaltinamas mažametės tvirkinimu, bei iki šiol prokuratūroje tebetiriamos bylos dėl Jono Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės nužudymo.

Taip pat esą byloje bus paviešinti dokumentai, kurie yra susiję su Kriminalinės policijos biuro veikla, kuri yra valstybės paslaptis.

Prokuroras šiam prašymui paprieštaravo. Jo teigimu, slaptų dokumentų šioje byloje nėra, ikiteisminis tyrimas dėl dviejų žmonių nužudymo jau baigiamas, todėl iki jo medžiaga bus pradėta garsinti šioje byloje, J. Furmanavičiaus ir V. Naruševičienės nužudymo peripetijos jau bus narpliojamos teisme.

Prokuroro nuomone, uždarame teismo posėdyje gali būti nagrinėjamos nebent tos aplinkybės, kurios yra susijusios su mažametės tvirkinimu, todėl nėra jokių priežasčių daryti uždarus visus posėdžius.

Prokuroro nuomonei prieštaravo ir teisiamieji, kurie ketvirtadienį į teismą atvyko su prašymais daryti uždarus teismo posėdžius, esą gali būti kalbama apie operatyvinę veiklą, taip pat gali atsirasti klausimų liudytojams, kurių atsakymų neturėtų žinoti eiliniai Lietuvos piliečiai.

Teismas teisiamųjų ir jų gynėjų prašymus atmetė, byla bus nagrinėjama viešuose teismo posėdžiuose.

Liudyti šioje byloje turės nemažai esamų ir buvusių pareigūnų, tarp jų - ir buvęs policijos vadovas Vizgirdas Telyčėnas, Kriminalinės policijos biuro viršininkas Algirdas Matonis, jo pavaduotas Algirdas Stončaitis.

Kaip liudytojas bus apklaustas žurnalistas Virginijus Gaivenis, kuris savo laidoje pirmasis parodė itin svarbiu liudytoju tapusio Mindaugo Žalimo pasakojimą, bei pats valstybės saugomas M. Žalimas.

Buvusiems ir esamiems pareigūnams gali grėsti laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas užpernai lapkričio 4 d., po to, kai dviejų žmonių nužudymu įtariamo Drąsiaus Kedžio draugas M. Žalimas nusprendė prabilti apie tai, kas jam yra žinoma žudynių byloje bei kokia buvo aukštų pareigūnų reakcija į gautą informaciją, jog D. Kedys planuoja nusikaltimus.

Meta šešėlį ant N. Venckienės

M. Žalimas žurnalistams, o vėliau ir tyrėjams teigė, kad D. Kedys buvo suplanavęs nužudyti šešis žmones – buvusią savo sugyventinę Laimutę Stankūnaitę, jos seserį Violetą Naruševičienę, Kauno apygardos teismo teisėją Joną Furmanavičių, verslininką Andrių Ūsą, tuometį Kauno apygardos teismo, kuriame dirbo jo sesuo Neringa Venckienė, pirmininką Albertą Milinį bei Kauno nusikalstamos Agurko grupuotės lyderį Saulių Velečką.

Keturis žmones planuota nužudyti tą pačią dieną, du - kiek vėliau, kai aistros dėl žmogžudysčių aprims.

Anot M. Žalimo, žudyti D. Kedį skatino jo sesuo N. Venckienė, o pasislėpimo planą garliaviškis kūrė kartu su geru draugu Raimundu Ivanausku bei jo sugyventine Egle Barauskaite.

„Tu ne žmones žudysi, o velnius, velnius“, - tokius tariamai N. Venckienės pasakytus žodžiui broliui citavo M. Žalimas.

Liudytojas teigia, kad apie D. Kedžio pasiruošimą žmogžudystėms jis informavo V. Račkauską ir T. Ulpį, tačiau šie nesiėmė reikiamų priemonių nusikaltimui užkirsti kelią.

Kad J. Furmanavičių ir V. Naruševičienę 2009 m. spalio 5 d. nužudė D. Kedys, prokurorai neabejoja, tačiau kadangi vyras pats buvo rastas negyvas 2010 m. balandžio 17 d., tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas.

Dėl padėjimo D. Kedžiui nužudyti du žmones prieš teismą stos tik R. Ivanauskas su savo gyvenimo drauge. Jiems gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Nukentėjusiais byloje yra pripažinti J. Furmanavičiaus mama Anelė Furmanavičienė, L. Stankūnaitė ir jos tėvai Tatjana bei Stasys Stankūnai. Nė vienas jų ketvirtadienį teismo posėdyje nepasirodė, jų interesams teisme atstovauja advokatai.

D. Kedžio daiktuose - pasiklausymo priemonės

Kaltinamajame akte teigiama, kad apie D. Kedžio planus žudyti žmones V. Račkauskui ir T. Ulpiui M. Žalimas pranešė likus daugiau nei dviem savaitėmis iki žudynių Kaune, 2009 m. rugsėjo 16 d.

Tačiau jie jokių veiksmų nesiėmė, nors ir žinojo, kad D. Kedys yra ginkluotas, o jam aktyviai talkina R. Ivanauskas bei jo draugė E. Barauskaitė.

Tik spalio 5 d., po J. Furmanavičiaus ir V. Naruševičienės nužudymo buvo susirūpinta, jog tai, ką pasakojo M. Žalimas yra tiesa.

Liudytojas tą pačią dieną buvo atgabentas į Policijos departamentą, o vėliau kartu su D. Sinkevičiumi ir V. Vitkovskiu nuvyko į sodo namelį, kuriame po įvykdytų nusikaltimų D. Kedys planavo pasislėpti.

D. Kedžio daiktuose buvo sumontuotos pasiklausymo priemonės, nors leidimas jas įrengti nebuvo gautas.

Kaip paaiškėjo, jog įtariamo žudiko sulaukti nepavyks, spalio 16 d. pareigūnai išmontavo įrangą, o D. Kedžio daiktus paliko saugoti tam pačiam M. Žalimui, net nesusiprotėjus jų paimti, kaip daiktinių įrodymų.

Apie svarbų liudytoją ir planuotas žudynes Policijos departamento pareigūnai tylėjo net ir gavę oficialų užklausimą iš Generalinės prokuratūros.

Tuometinis Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka pareigūnų klausė, ar jiems kas nors buvo žinoma apie rengiamas žudynes, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo.

E. Damukaičio prokuratūrai išsiųstame rašte buvo teigiama, kad nei Policijos departamentas nei jo padaliniai Vilniuje ir Kaune neturėjo jokios operatyvinės informacijos apie galimą pasikėsinimą į šešis žmones ir net neužsiminė, jog egzistuoja toks M. Žalimas, kuris gali suteikti naudingos informacijos.

Apie M. Žalimą nužudymo bylą tiriantys prokurorai sužinojo tik 2011 m. spalio 30 d., kai liudytojas pats atėjo pas prokurorus ir davė išsamius parodymus.

Po M. Žalimo liudijimo buvo sulaikyti R. Ivanauskas ir E. Barauskaitė. Lapkričio 11 d. jiems buvo pareikšti įtarimai dėl bendrininkavimo žudant žmones ir bendrininkavimo pasikėsinant nužudyti.

M. Žalimas teismui pasakojo tą patį

Ketvirtadienį teisme apklaustas liudytojas M. Žalimas papasakojo beveik tą patį, ką prieš pusantrų metų pasakojo V. Gaivenio laidoje.

Valstybės saugomas vyras teigė, kad su R. Ivanausku susipažino 2005 m. pabaigoje ar 2006 m. pradžioje. Jie abu treniruodavosi sporto salėje, susipažinę geriau, kartu dažnai pietaudavo. Vėliau supažindino su D. Kedžiu.

Apie D. Kedžio planus nužudyti šešis žmones, M. Žalimas sužinojo 2009 m. pradžioje, pas jį į svečius atvažiavus garliaviškiui, R. Ivanauskui ir E. Barauskaitei.

Žudynės planuotos lapkritį, tačiau planai pasikeitė D. Kedžiui sulaukus kvietimo atvykti į Policijos departamentą. N. Venckienė broliui esą patarė nevažiuoti į apklausą, nes gali būti suimtas.

„Pirma planuota nušauti J. Furmanavičių, po to važiuoti pas V. Naruševičienę, nes ten dažnai būdavo ir L. Stankūnaitė, o tada bandyti pagauti A. Ūsą“, - teisme pasakojo liudytojas.

M. Žalimo teigimu, A. Ūsas turėjo būti pagrobtas ir kankinamas, kad pasakytų, kas tas trečias pedofilas Aidas, o tik po to nužudytas.

Įvykdęs keturias žmogžudystes, D. Kedys planavo pasislėpti M. Žalimo surastame sodo namelyje Pavilnyje, į kurį iš anksto buvo pervežti jo daiktai, o po to grįžti į Kauną ir pabaigtį darbą - nužudyti S. Velečką ir A. Milinį, kuris, kaip D. Kedžiui tvirtino jo sesuo N. Venckienė, Kauno apygardos teisme dangstė pedofilus.

Apie savo seserį D. Kedys, anot liudytojo, kalbėjo itin dažnai. „Neringa taip sakė, Neringa anaip sakė, Neringa ten, tada. Jis vis minėdavo Neringą“, - kalbėjo M. Žalimas.  

Liudytojo teigimu, Policijos departamente jis pirmą kartą apsilankė rugsėjo 16 d., po to sekmadienį, spalio 4 d. ir vėliau. Jis tiesiogiai yra bendravęs su T. Ulpiu, D. Sinkevičiumi ir V. Vitkovskiu, tačiau niekada nėra susitikęs su E. Damukaičiu ir V. Račkausku.

M. Žalimo apklausa antradienį teisme tęsėsi apie tris valandas. Daugelis jo teiginių supykdė teisiamuosius, kurie liudytoją išvadino melagiu.

„Aš nieko nemeluoju“, - teisinosi D. Kedžio draugas. Kitas teismo posėdis numatytas vasario 5 d. Į jį kviečiama liudyti M. Žalimo draugė L. Žiliūtė, V. Gaivenis, V. Telyčėnas, A. Stončaitis, A. Matonis, kurie pusę dienos prasėdėję už teismo salės durų, antradienį taip ir nesulaukė, kol galės pasisakyti.

„Pasakas jis čia seka, nieko panašaus nebuvo“, - lrytas.lt kalbėjo savo eilės liudyti laukę policijos vadai, o A.Stončaitis išsižadėjo ir bet kokios giminystės su M. Žalimu.

„Joks jis man ne giminaitis“, - teigia jis. Iš viso byloje ketinama apklausti apie 50 liudytojų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.