Kas nulėmė tokius radikalius nusikaltėlio portreto pokyčius? Kokios yra šiuolaikinės organizuotos nusikalstamos grupuotės? Ar jos kelia grėsmę Lietuvos visuomenei? Apie tai portalui lrytas.lt pasakojo Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) viršininkas Algirdas Matonis.
Įtakingiausių nusikaltėlių veikla - nematoma
Sausio mėnesį Lietuvos teisėsauga pasiekė reikšmingą pergalę. Kaukėti pareigūnai sulaikė įtakingus Kauno Agurkinių grupuotės nusikaltėlius. Tačiau tos pergalės rezultatus Lietuvos visuomenė pajus negreitai. Kodėl? Šiuolaikinės organizuotos nusikalstamos grupuotės nekelia tiesioginės grėsmės eiliniams piliečiams.
LKPB viršininkas A. Matonis pabrėžė, kad dabar eiliniai žmonės kasdieniame savo gyvenime organizuoto nusikalstamumo nejaučia. Nebent vyksta grupuočių karai. Tada nusikaltėliai šaudo vieni kitus, sprogdina. Tačiau taip nutinka itin retai.
Todėl bendrame kriminogeninės situacijos kontekste organizuotų nusikaltimų grupuočių veikla beveik nepastebima.
„Yra įvykiai, kurie būna matomi ir jaučiami visuomenėje savo pasekmėmis. Bet yra ir tokių nusikaltimų, kurių paviešinimas priklauso nuo policijos darbo. Pavyzdžiui, prekyba narkotikais, ginklais, prekybos žmonėmis elementai. Jeigu policijos pareigūnai tų dalykų neatskleidžia, tai savaime jie nėra matomi visuomenei.
Todėl susiklosto prieštaringa situacija. Jeigu policija dirba blogai, tai apie tokius nusikaltimus visuomenė net nežino. O jeigu policija dirba gerai, tirdama latentinius nusikaltimus, tai visuomenė jaučiasi nesaugi ir klausia - kas čia darosi, kokie nusikaltimai!“ - kalbėjo kriminalistų vadovas.
To pavyzdžiu galėtų būti Kauno apskritis. Policijos analitikai neneigia, kad laikinojoje sostinėje susiformuoja bene labiausiai visuomenei žinomos organizuotos nusikalstamos grupuotės. Tačiau nusikaltimų statistikoje tai neatsispindi (žr. nuotraukas).
Praėjusiais metais Lietuvoje užregistruota 3,7 procento daugiau nusikalstamų veikų negu 2011 metais. Bet Kauno apskrityje nusikaltimų buvo registruota 6,1 procento mažiau (12 563 nusikalstamos veikos). Pernai Kauno apskrityje užregistruota mažiau plėšimų, transporto vagysčių.
Organizuotų nusikalstamų grupuočių veiklą apibūdina sunkių ir labai sunkių nusikaltimų statistika. Pernai 100 tūkstančių Lietuvos gyventojų teko beveik 156 tokie nusikaltimai. Tačiau Kaune šis rodiklis gerokai mažesnis – beveik 86 sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai.
Įdomu tai, kad nuo 2009 metų Kaune ženkliai sumažėjo sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, padarytų viešoje vietoje. O būtent šis rodiklis parodo, kai organizuotos nusikalstamos grupuotės demonstruoja savo jėgą ir nebaudžiamumą.
Remiantis statistika būtų galima teigti, kad kriminogeninė situacija Kauno apskrityje yra geresnė nei Vilniuje ir Klaipėdoje. Ar tai rodo, kad Kaune nebėra organizuoto nusikalstamumo? Analitikai sako, kad yra kelios priežastys, kodėl šiuolaikinių organizuotų nusikalstamų grupuočių veikla neatsispindi statistikoje.
Naujieji lyderiai – mandagūs, protingi ir atsargūs
Visuomenės atmintyje vis dar gyvas stereotipas, kad organizuotų nusikalstamų grupuočių lyderiai yra agresyvūs, sportine apranga vilkintys vaikinai. Nepriklausomybės pradžioje kiekviename žingsnyje jie kėlę baimę žmonėms savo išsišokimais ir agresyviu elgesiu. Jie trukdė kurti verslus, prekiauti, prievartavo turtą. Kavinėse net spjaudydavo žmonėms į patiekalus. Taip banditai demonstravo tariamą jėgą ir išskirtinumą.
Dabar organizuotos nusikalstamos grupės lyderio portretas - visiškai kitoks. Dabar labiau vertinama savisauga, gebėjimas neišsišokti nei viešas jėgos demonstravimas.
„Tai yra niekuo neišsiskiriantys žmonės. Atrodo lyg paprasti piliečiai. Kai reikia net mandagūs. Niekada nepajusi iš tokio žmogaus sklindančios agresijos ar kitokių neigiamų dalykų. Jie nevaikšto apsiginklavę iki ausų, nedemonstruoja pistoletų ar peilių“, - paaiškino LKPB viršininkas A. Matonis.
Priešingai – šiuolaikiniai šešėlinio pasaulio autoritetai yra jauni, protingi, gabūs žmonės. Jie gerai nusimano informacinių technologijų srityje, naudojasi išmaniaisiais telefonais, planšetiniais kompiuteriais. Tai neatskiriama jų darbo dalis.
„Jie nedaro nusikaltimų bet kaip. Jie domisi teisiniais dalykais, identifikuoja grėsmes, viską gerai apgalvoja. Jie nevartoja alkoholio. Jei ir išgeria, tai tik laisvalaikiu ir tik saugioje aplinkoje. Nevartoja narkotikų. Nusikaltimų nedaro apkvaitę. Galima sakyti, kad tai profesionali, gerai apskaičiuota, verslininkiška veikla“, - apie radikalius nusikaltėlių pokyčius pasakojo kriminalistų vadovas.
Tokie lyderiai suinteresuoti, kad jų aplinkoje vyktų kuo mažiau matomų nusikaltimų. Neapgalvoti veiksmai gali atkreipti teisėsaugos dėmesį į jų veiklą. O tai apribotų jų galimybes veikti. „Kartais, kai gatvėje apsigyvena rimtas nusikaltėlis, žmonės net apsidžiaugia – iš karto pasidaro ramu gyventi, gatvėmis nebeslankioja smulkūs vagišiai ar narkomanai“, - apie paradoksalią situaciją kalbėjo kriminalistų vadas A. Matonis.
Jis pabrėžė, kad nuo organizuotos nusikalstamos grupės lyderio labai priklauso šešėlinio verslo sėkmė. Svarbūs jo gebėjimai organizuoti veiklą ir komunikuoti su kitomis grupuotėmis.
„Nėra taip, kad mieste veikia tik Daktarų gauja ar tik Agurkinių. Yra ir kitų grupuočių, kurios turi savo lyderius, veiklą ir interesus. Labai daug priklauso nuo to, kaip jie tarpusavyje bendrauja, komunikuoja. Jeigu jų santykiai yra geri, tai visi sutelpa ir gyvena ramiai. Jeigu jų santykiai blogi, tai kažkas turi trauktis iš tos teritorijos ar veiklos. Jeigu nesitraukia, tai prasideda susišaudymai, kaulų laužymai ir kiti smurtiniai dalykai“, - pasakojo LKPB viršininkas.
Šiais laikais aukščiausiame nusikalstamo pasaulio lygmenyje karai vyksta labai retai. Problemos dažniausiai išsprendžiamos susitarimais ir pokalbiais. Jie visi suinteresuoti sutilpti toje erdvėje, išnaudoti visas galimybes ir neatkreipti teisėsaugos dėmesio į save.
„Su tokiais nusikaltėliais galima kovoti tik nedarant klaidų, atidžiai stebint ir analizuojant jų veiklą, nuolat kvėpuojant jiems į pakaušį. Juk tai jie išradinėja nusikaltimų būdus, naujus metodus, atranda naujas veiklas ir vietas“, - sakė LKPB vadovas A. Matonis.
Teisėsaugos spaudimas verčia slėptis
Nusikaltėlių savisaugos poreikis išaugo dėl teisėsaugos spaudimo ir naujų teisinių priemonių.
Pavyzdžiui, buvo sukurtas nusikalstamos veikos imitavimo modelis. Pareigūnai gali įsitraukti į organizuotos nusikalstamos grupės veiklą, dalyvauti procesuose, rinkti įrodymus, kurie reikalingi norint nubausti nusikaltėlį.
Taip pat atsirado Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas. Pareigūnai gali perspėti grupuotės narį, kad jis nutrauktų savo veiklą. Jei jis perspėjimo neklauso, tada taikomi teismo įpareigojimai.
Atsirado galimybė nubausti asmenis vien už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje. Ne tik už nusikaltimų darymą. Pavyzdžiui, asmuo dalyvauja nusikalstamo susivienijimo veikloje, bet nedaro išbaigto nusikaltimo – nevagia, nežudo žmonių, o užsiima to susivienijimo finansų tvarkymu. Jis skirsto pinigus, dėlioja, planuoja, bet nedaro kito nusikaltimo.
„Nusikalstamas susivienijimas nėra kokia nors verslo bendrovė, kurioje kiekvieno pareigos ir atsakomybės yra surašytos, aiškiai reglamentuotos. Viskas daroma žodiniu sutarimu. Visi supranta kas yra lyderis, kas yra organizatorius, kas atlieka kitas funkcijas. Visi žino kas kuo užsiima ir kas kokia forma atsiskaito“, - paaiškino tyrėjų vadovas A. Matonis.
Kitoje straipsnio dalyje - pasakojimas apie tai, kad Lietuvos organizuotos nusikalstamos grupuotės perkelia savo šešėlinį verslą į užsienio valstybes. Tų šalių teisėsaugos pajėgos nėra pasiruošusios kovoti su žiauriais nusikaltėliais. Be to, turtingose valstybėse yra daugiau finansinių išteklių, tad nusikaltėliai gali užsidirbti ne tik pragyvenimui, bet ir konspiracijai. Tai padaryti jiems padeda gebėjimas naudotis šiuolaikinėmis technologijomis.
