Buvę apsaugininkai – 36 metų Aivaras Petrauskas ir 27 metų Vytautas Laucius pripažinti kaltais. Tačiau A. Petrausko, kuris buvo kaltintas tik nežymiu sveikatos sutrikdymu, atžvilgiu teismo procesas nutrauktas suėjus senaties terminui, o jo buvęs kolega pripažintas kaltu dėl sunkaus kūno sužalojimo ir nuteistas 2 metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Jis taip pat turės sumokėti beveik 34,5 tūkst. litų Ligonių kasoms už sužaloto vyriškio gydymą ir 250 tūkst. litų neturtinę žalą pačiam nukentėjusiajam A. Lapinskui.
Apsaugininkai auklėjo „zuikį“
A. Petrauskas ir V. Laucius buvo kaltinami 2007 metų lapkričio 12 dieną bendrovei „Dorsimus“ priklausančiame mikroautobuse, stovėjusiame Panevėžyje, Klaipėdos gatvėje esančioje autobusų stotelėje, sužaloję be bilieto maršrutiniu miesto autobusu važiavusį keleivį – 51 metų Albertą Lapinską.
Abu apsaugininkai į tarnybinį mikroautobusą atsivestam A. Lapinskui sudavė kelis smūgius į nugarą, galvą, kaklo ir krūtinės sritį, padarė kitų sužalojimų. Vėliau V. Laucius A. Lapinsko galvą stipriai prilenkė prie krūtinės.
Ekspertų nuomone, būtent šis veiksmas buvo lemtingas – A. Lapinskui lūžo šeštasis stuburo slankstelis ir pažeistas septintasis, nukentėjo stuburo nervas. Vyriškis nebevaldo dalies kūno ir tapo neįgaliuoju, nustatyta, kad jis neteko 100 proc. darbingumo.
Abu kaltinamieji teismuose savo kaltės nepripažino. Jie tvirtino nemušę A. Lapinsko. Tiesa, V. Laucius teigė girtą ir agresyvų A. Lapinską, bandžiusį pulti jų kolegę moterį, sutramdęs ir prievarta pasodinęs ant mikroautobuso sėdynės.
Du teismai išteisino
Pirmasis šią bylą nagrinėjęs Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 metų sausį paskelbė išteisinamąjį nuosprendį V. Lauciui ir A. Petrauskui, nes jų kaltė nubuvo įrodyta. Tačiau prokurorai ir nukentėjusysis šį nuosprendį apskundė aukštesnės instancijos teismui.
Pernai sausį Panevėžio apygardos teismas paliko galioti prieš metus paskelbtą išteisinamąjį nuosprendį buvusiems „Dorsimus“ apsaugininkams. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nerado objektyvių įrodymų, kad A. Lapinskas buvo sumuštas būtent šių kontrolierių.
Remdamasi medicinos ekspertų nuomone, teisėjų kolegija neatmetė galimybės, kad tądien buvęs neblaivus A. Lapinskas stuburo traumą jau buvo patyręs anksčiau, o dėl įvykio autobusiuke anksčiau pažeisti kaklo slanksteliai pasislinko, buvo užspaustos stuburo smegenys ir dėl to įvyko paralyžius.
Ir pats nukentėjusysis, apklausiamas teisme, pripažino tądien griuvęs. Vyriškis taip pat patvirtino nelaimės dieną po darbo medžio apdirbimo įmonėje užsukęs į barą ir išgėręs alaus. Tačiau kontrolierių nuvežtam į policijos komisariatą A. Lapinskui girtumo patikrinti nepavyko, nes jis nepajėgė papūsti į alkoholio matuoklį.
Pripažino kaltais
Tačiau prokuratūra ir nukentėjusysis A. Lapinskas antrą išteisinamąjį nuosprendį apskundė Aukščiausiajam teismui. Pastarasis nutarė grąžinti šią bylą nagrinėti į Panevėžio apygardos teismą.
Iš naujo išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą Panevėžio apygardos teismas paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį. Tačiau teisėjai pripažino, kad abiejų kaltinamųjų vaidmuo „zuikio“ sužalojimo byloje skirtingas – A. Petrauskas, sudavęs kelis smūgius A. Lapinskui į įvairias kūno vietas, jam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o V. Laucius, stipriai lenkdamas nukentėjusiojo galvą prie krūtinės, dėl ko buvo pažeistas stuburas ir vyriškis tapo neįgalus – sunkų sveikatos sužalojimą.
Suėjus senaties terminui, teismas A. Petrausko atžvilgiu baudžiamąjį procesą nutraukė, o V. Lauciui skirta laisvės atėmimo bausmė, jis turės atlyginti neturtinę žalą nukentėjusiajam ir sumokėti už jo gydymą Ligonių kasoms.
Šis teismo sprendimas gali būti skundžiamas Aukščiausiajam teismui.
Laimėjo prokurorų atkaklumas
Po įvairius teismus ši byla klajojo daugiau nei penkerius metus. Per tą laiką teisiamieji apsaugininkai išgirdo du išteisinamuosius nuosprendžius, tačiau prokurorai nenuleido rankų.
„Šioje byloje nuo autobusų parko kontrolierių apsaugos darbuotojų smurto nukentėjęs be bilieto važiavęs žmogus neteko šimto procentų darbingumo ir visam gyvenimui tapo neįgaliuoju. Tokio nehumaniško kontrolierių elgesio su keleiviu, sulaukusiu skaudžių sveikatos pasekmių, negalima toleruoti, įstatymai už tokias veikas numato baudžiamąją atsakomybę. Tačiau tam, kad būtų priimtas verdiktas, patvirtinantis prokurorų kaltinimus smurtautojams, prireikė nemažų pastangų ir Aukščiausiojo Teismo nutarties, nurodžiusios nagrinėti bylą dar kartą“,– sakė valstybinį kaltinimą nagrinėjant šią bylą teisme palaikęs Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo skyriaus vyriausiasis prokuroras Donatas Skrebiškis.
Nukentėjusysis A. Lapinskas ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme tvirtino, kad apsaugininkai prieš jį vartojo fizinį smurtą. Tą patį teigė į ligoninę iš policijos komisariato pristatytą nukentėjusįjį apžiūrėjusi gydytoja, kuri ligos istorijoje nurodė, kad jis buvo sumuštas, suspardytas į galvą, krūtinę, po to ėmė nebejudinti kojų.
Tačiau dviejų instancijų teismai prokurorų pateiktų kaltinimų apsaugininkams nepatvirtino. Tik kasaciniame skunde prokurorų išdėstyti argumentai dėl nepagrįstų išteisinimų įtikino Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegiją, kad Panevėžio apygardos teisme reiktų šią bylą nagrinėti dar kartą. Šis nagrinėjimas buvo lemtingas.
