Grobio reikia ir pragyvenimui, ir konspiracijai
Per pastaruosius metus situacija šešėliniame versle smarkiai pasikeitė. Lietuva tapo Europos Sąjungos nare, buvo priimta į Šengeno zoną, sudarė bevizio režimo sutartis su kai kuriomis valstybėmis. Tomis galimybėmis pasinaudojo ir nusikaltėliai - užsienio valstybėse yra daugiau pinigų, kuriuos gali užvaldyti. Būtent pinigai yra pagrindinis įrankis, kuris padeda sėkmingai vykdyti savo veiklą.
„Nėra taip, kad narių skaičiumi didelė grupuotė būtinai veikia sėkmingai. Šiandieną nusikaltėlių jėgą apsprendžia kiti dalykai. Visų pirma – ekonominis ir finansinis potencialas. Jie auga dėl sėkmingai atliktų nusikalstamų veikų, sėkmingų sandorių. Labai daug lemia geri ryšiai. Taip pat išnaudotos galimybės užsidirbti iš nusikalstamos veikos“, - pasakojo kriminalistas A. Matonis.
Kaupdami lėšas nusikaltėliai įgyja galimybes sėkmingiau vysti savo veiklą. Pavyzdžiui, įgyti technines priemones, reikalingas konspiracijai. „Komunikacijos priemonės, kurių negalėtų susekti teisėsauga, yra brangios. Pasaulis tobulėja labai greitai ir valstybės turi investuoti daug pinigų į techniką, kad galėtų išaiškinti nusikaltimus“, - apie šiuolaikinę kriminalistiką kalbėjo LKPB viršininkas.
Policijos analitikai teigia, kad Lietuvoje nėra tiek finansinių išteklių, kad didelės grupuotės galėtų sėkmingai vykdyti savo nusikalstamą veiklą ir iš to pragyventi bei išvengti teisėsaugos spaudimo.
„Mūsų šalyje nusikaltimų „rinka“ nėra didelė. Nusikaltėliams čia nėra kaip užsidirbti daug pinigų. Todėl pagrindiniai nelegalaus verslo taškai yra kitos valstybės. Ten pardavinėjami narkotikai, žmonės. Būna ir taip, kad pavogus automobilį Vokietijoje, net nekertant Lietuvos sienos, jis jūrų konteineriais nugabenamas ir parduodamas, tarkime, Rusijoje ar Moldavijoje“, - pasakojo LKPB viršininkas.
Be to, ekonomiškai pajėgesnėse Vakarų ar Šiaurės Europos šalyse policijos pajėgos yra retesnės. Todėl lengviau išvengti atsakomybės.
„Šiaurės šalys tūkstančiui gyventojų turi labai mažai policijos pareigūnų ir sako, kad pas juos labai mažas nusikalstamumo lygis. Tačiau mes matome to pasekmes – jie nesusitvarko su tokiais brutaliais nusikaltėliais, kaip pavyzdžiui atvykėliais iš Lietuvos, kuriems nėra nieko švento.
Dabar Šiaurės šalių policijos pareigūnai sako, kad mes, lietuviai, su tais nusikaltėliais turėtume tvarkytis. Mes manome, kad tai turi būti bendras visų darbas. Šiuolaikiniame pasaulyje neužtenka gerai tvarkytis savo darže. Todėl ir atsirado tokios organizacijos, kaip Europolas. Kuo toliau, tuo labiau stengiamasi integruoti Europos šalių policijų veiklą“, - šių laikų teisėsaugos problemas įvardino kriminalistas A. Matonis.
Darbą organizuoja internetu
Šešėlinio verslo „emigraciją“ palengvina ir šiuolaikinės technologijos.
„Virtualioje erdvėje nėra tiesioginio kontakto su žmonėmis, todėl yra didesnė galimybė išvengti atsakomybės. Smegenų centras gali būti vienoje valstybėje, vykdytojai - kitoje, dar kažkokie elementai – trečioje“, - apie išskaidytą grupuočių veiklą pasakojo kriminalistas A. Matonis.
Tirti tokių išskaidytų grupuočių veiklą yra labai sudėtinga. Pareigūnai turi labai tiksliai dirbti tam, kad tas visas nusikalstamos veikos dalis teisingai sujungtų į visumą, procesiškai teisingai surinktų įrodymus, eliminuotų ne tik vykdytojus, bet ir smegenų centrą. Tam reikia labai aukštos kokybės analitinių, procesinių gebėjimų.
Grupuotes formuoja procesai
Organizuotas nusikalstamumas nėra taip matomas kasdieniame mūsų gyvenime. Tai nulėmė teisėsaugos darbas, pasikeitęs šešėlinio pasaulio lyderių įvaizdis, šiuolaikinės technologijos ir nusikalstamos veiklos perkėlimas į kitas šalis. Pogrindyje verdantys nelegalūs verslai į dienos šviesą išlenda tik tada, kai jiems smogia teisėsaugos pareigūnai.
LKPB viršininkas neįvardijo kiek organizuotų nusikalstamų grupuočių veikia Lietuvoje. Organizuoto nusikalstamumo pasaulyje nėra centralizuoto valdymo. Pavyzdžiui, Kauno Agurkinių grupuotės lyderių sulaikymas davė impulsą eliminuoti tam tikras organizuoto nusikalstamumo grandis. Tačiau rezultatai pasijus praėjus ilgesniam laikui.
„Tai yra neapibrėžtas ir kintantis dalykas. Mes vykdome kriminalinę žvalgybą, renkame duomenis, analizuojame visa tai. Tačiau tai nėra vieši duomenys. Antra – tai kintantis reiškinys. Tai priklauso nuo to, kas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, kas buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos ir įsiliejo į nusikaltėlių gyvenimą“, - paaiškino Lietuvos kriminalistų vadas A. Matonis.
Aukščiausio lygmens nusikaltėliai
* Organizuotos nusikalstamos grupės (ONG) – tai aukščiausio lygmens nusikaltėlių susivienijimai;
* Jų veiklą apibūdina sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai. Taip pat nusikalstamos veikos, už kurias yra baudžiama ne mažiau 4 metai laisvės atėmimo;
* ONG turi savo hierarchiją. Tai yra struktūrą turintis darinys;
* Tokios grupės turi tęstinumą. Jos susiburia ne vienam nusikaltimui, bet savo veiklą vykdo kurį laiką. Pavyzdžiui, metus ar daugiau;
* ONG yra skaitlingos organizacijos – joms priklauso mažiausiai 50 įvairaus aktyvumo narių;
* Narių tarpusavio ryšys yra aiškus – tai sutartinai, sąmoningai veikiantys asmenys;
* Pagrindinis ONG veiklos tikslas – finansinės naudos siekimas;
* Šių dienų ONG neturi nusikalstamos veiklos specializacijos, todėl užsiima įvairiais nusikaltimais, nešančiais pelną;
* Siekdami grobio, šiuolaikiniai ONG nariai nepaiso nei šešėlinio pasaulio taisyklių, nei nusikaltėlių autoritetų. Tuo jie skiriasi nuo senųjų ONG atstovų;
Garsiausios teisėsaugininkų išsklaidytos Kauno ONG
Daktarų nusikalstamas susivienijimas. Veikė 1991–2010 metais, tyrimas vykdytas 2000–2010 metais. Šiuo metu - išsklaidytas.
Grupuotės branduolį sudarė apie 20 narių. Baudžiamojon atsakomybėn patraukta kelios dešimtys asmenų, daugumai susivienijimo narių, taikytos Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatyme numatytos prevencinės poveikio priemonės.
Šios ONG nusikalstama veikla – turto prievartavimas, nužudymai, kontrabanda, nusikaltimai, susiję su narkotinėmis medžiagomis, vagystės, plėšimai ir kt.
Ištirta per 20 nusikalstamų veikų dėl neteisėto disponavimo ginklais, šaudmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, 9 nusikalstamos veikos dėl didelės vertės turto prievartavimų ir plėšimų, 1 nusikalstama veika dėl didelės vertės turto užvaldymo apgaule, 7 nusikalstamos veikos dėl neteisėto laisvės atėmimo, savavaldžiavimo, pasikėsinimo padaryti tyčinį sunkų kūno sužalojimą ir panašiai.
Sulaikyti H. Daktaras, R. Žilinskas, A. Šimėnas, N. Archipovas, R. Zaveckas, Daktarų grupuotės lyderiai. Daugumai to nusikalstamo susivienijimo narių taikytos įvairios laisvės atėmimo bausmės.
Ramaškės organizuota nusikalstama grupė. Veikė 1991–2003 metais, tyrimas vykdytas 2003–2005 metais. Šiuo metu išsklaidyta.
2005 metais baigtas ikiteisminis tyrimas rezonansinėje baudžiamojoje byloje dėl ginkluotos Ramaškės gaujos įkūrimo, veikusios 1991–1993 metais Kauno mieste. Šioje byloje išaiškintos 55 nusikalstamos veikos. Tarp jų nužudymai, plėšimai, turto prievartavimai ir panašiai. Byla išnagrinėta visose teismų instancijose.
S. Skėrio ir V. Mulos nusikalstama grupė. Veikė 2000-2008 metais, tyrimas vykdytas 2007–2008 metais. Šiuo metu išsklaidyta.
Grupės branduolį sudarė 2 asmenys, baudžiamojon atsakomybėn patraukti 5 asmenys, pranešimai apie įtarimus įteikti 13 asmenų. Daugumai buvo taikytos Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatyme numatytos prevencinės poveikio priemonės.
Ištirtos nusikalstamos veikos dėl neteisėto disponavimo ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, nužudymų, didelės vertės turto užvaldymo apgaule, pasikėsinimo nužudyti visuomenei pavojingu būdu, didelės vertės turto prievartavimų ir plėšimų, savavaldžiavimo, pasikėsinimo padaryti tyčinį sunkų kūno sužalojimą dėl tarnybos pareigų atlikimo. Ištirti 7 banditizmo atvejai.
