75 metų klaipėdietė pergudravo telefoninius sukčius

5000 ir 1000 litų. Tiek pinigų savaitgalį neteko telefoniniais sukčiais patikėję du klaipėdiečiai. Trečias kartas nemelavo – pasiimti grobio atėjęs 30 metų vyras atsidūrė areštinėje.

Kalbėdamas su klaipėdiete sukčius manė, jog stumia ją į spąstus, tačiau galiausiai juose atsidūrė pats.<br>V. Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Kalbėdamas su klaipėdiete sukčius manė, jog stumia ją į spąstus, tačiau galiausiai juose atsidūrė pats.<br>V. Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Aušra Pilaitienė („Lietuvos rytas")

Feb 19, 2013, 7:59 AM, atnaujinta Mar 11, 2018, 2:37 PM

Nepatikėjusi sukčių kurpiamomis pasakomis 75 metų klaipėdietė pusvalandį su jais kalbėjosi telefonu, apsimetė labai susijaudinusi, virkavo, bet tuo pat metu sugebėjo paskambinti policijai.

– Nejaugi nė kiek nesudvejojote, kai į jūsų laidinį telefoną paskambino sūnumi prisistatęs asmuo ir papasakojo apie avariją bei sužalotą mergaitę? – „Lietuvos rytas” paklausė įtariamąjį padėjusios sulaikyti pensininkės.

– Tokie skambučiai – man ne naujiena.

Jų sulaukdavau maždaug kas porą mėnesių. Iš viso skambino gal kokius septynis kartus.

Apie telefoninius sukčius ne kartą skaičiau spaudoje, mačiau televizijos reportažų, todėl išmušti manęs iš pusiausvyros niekada nepavyko.

Ne kartą tiems aferistams rėžiau: „Atsibodo man ta pati dainelė, bent jau ką nors naujo sugalvotumėte.”

Arba pagąsdindavau, kad pranešiu policijai.

Jie iškart padėdavo ragelį, tuo viskas ir baigdavosi.

– O kas pasikeitė šį sekmadienį?

– Suskambo telefonas. Kažkoks vyras apsimetė mano sūnumi: „Mama, partrenkiau dvylikos metų mergaitę. Jos būklė sunki, reikės operuoti. Aš irgi susižalojau, man turi susiūti lūpą.

Reikia pinigų – 15 tūkstančių litų – kad nekiltų daugiau problemų.

Nebegaliu ilgiau kalbėti, einu į operacinę. Perduodu ragelį policijos tyrėjui.”

Jau norėjau pasiųsti juos kuo toliau, bet pamaniau, kad laiko turiu, namuose esu viena, duktė su sūnumi išėjo pasivaikščioti. Reikia vieną kartą juos pričiupti.

– Sukčiai stengiasi kalbinti savo auką tol, kol ateina pasiuntinys paimti pinigų, kad žmogus negalėtų atsikvošėti ir paskambinęs artimiesiems pasiteirauti apie neva įvykusią nelaimę. Ar taip buvo ir šįkart?

– Taip. Kai telefono ragelį paėmė vadinamasis policijos tyrėjas, su juo bendravau gal kokį pusvalandį.

Aš vis aimanavau, kad taip nelemtai viskas nutiko, verkiau. Jis mane guodė, sakė viską suprantantis, nes ir pats turi vaikų. Ir jei tik galime, reikia stengtis jiems padėti.

Padėkojau jam, jog mums padeda.

– Tapusi sekle gal ir pati ko nors paklausinėjote?

– Esu medikė, todėl pasiteiravau, kas atsitiko tai mergaitei, kaip ji jaučiasi.

Tyrėjas man sakė, kad sužalotosios būklė labai sunki – jai lūžo kaukolės pagrindas.

Lietuvoje tokių operacijų esą niekas nedaro, tėvai nusprendė vežti į Vokietiją, todėl ir reikia nemažos pinigų sumos.

Žinau, jog tokios būklės ligoniai paprastai būna be sąmonės. Tačiau sukčius aiškino, kad mergaitė sąmoninga.

– Kaip jums pavyko visą laiką šnekantis su vadinamuoju tyrėju paskambinti policijai?

– Verkdama sakiau, kad namuose neturiu tokios didelės pinigų sumos.

Tada man liepė greitai suskaičiuoti, kiek turiu ir galiu iškart atiduoti, o dėl likusių pinigų esą tarsimės atskirai.

Tuo metu ir paskambinau mobiliuoju telefonu į bendrąjį pagalbos centrą 112.

Išsamiai aptarti, kaip man elgtis, nebuvo kada.

– Apie ką dar kalbėjotės visą pusvalandį?

– Pasakiau, kad namuose radau penkis tūkstančius litų, nors išvis pinigų čia nelaikau.

Tada man liepė diktuoti banknotų numerius.

Diktavau iš galvos, bet ką pasakydavau, užsirašydavau, nes tyrėjas vis tikslinosi, prašydavo pakartoti numerius.

Tiesą sakant, labai pavargau apsimetinėti, buvau net ėmusi gailėtis, kad tuo užsiėmiau. Bet sukčius pagaliau pasakė, kad sužalotos mergaitės tėvas Budrys jau prie mano namo.

Laiptinės durys rakinamos. Kai jis paskambino, įleidau ir svarsčiau, ar spėjo atvažiuoti policijos pareigūnai.

Dairiausi pro langus, bet ten nieko nemačiau.

Mano dvejonės nepasitvirtino. Teisėsaugos pareigūnai dirbo puikiai – sulaikė įtariamąjį prie mano buto durų, kai jis nuspaudė skambutį.

30 metų vyrui iš Klaipėdos rajono jie uždėjo antrankius, atliko kitus formalumus ir išsivedė.

– Panašiems poelgiams ryžtasi nedažnas. Ar nejutote baimės?

Juk skambinusiems nurodėte savo adresą, pasakėte, jog gyvenate viena. Jie gali įtraukti jus į savo būsimų nusikaltimų sąrašą.

– Mano draugės mane bara, kad šitaip pasielgiau. Esą geriau reikėjo baigti pokalbį, ir viskas.

Bet kiek gali tęstis žmonių mulkinimo istorijos?

Jei ir kiti nenumotų ranka, gal pavyktų pažaboti telefoninius sukčius.

Baimės nejutau ir nejaučiu. Gal todėl, kad ilgai dirbau greitosios pagalbos stotyje.

Ten darbas įtemptas, kartais – ekstremalus, tekdavo atsidurti netikėčiausiose situacijose ir greitai nuspręsti, kaip elgtis.

Klaipėdiečius mulkino tas pats aferistas?

* Šeštadienį į 48 metų klaipėdietės namus laidiniu telefonu paskambinęs vyras pasakė, jog jos sūnus sukėlė avariją, kurioje nukentėjo žmogus. Atėjusiam nepažįstamajam moteris perdavė 1 tūkst. litų.

* Sekmadienį 72 metų klaipėdiečiui paskambino sūnumi prisistatęs asmuo ir pasakė, jog avarijoje sužalojo žmogų. Kad nekiltų problemų ir nukentėjusysis nesikreiptų į policiją, reikia 5 tūkst. litų. Tik atidavęs pinigus pensininkas paskambino sūnui ir sužinojo, kad jokia bėda jam nenutiko.

* Neatmetama, kad ir šiais atvejais pinigų buvo atėjęs paimti tas pats asmuo, nes nukentėjusieji jį apibūdino panašiai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.