Nei žemės, nei pinigų. Tokioje situacijoje po vakarykščio Vilniaus apygardos teismo (VAT) sprendimo atsidūrė dvi bendrovės „Rivona” ir „Norfos mažmena”.
Nieko kita ir nebuvo galima tikėtis – jos susidūrė su stebuklingai visus teismus laiminčiu aferistu S. Rachinšteinu.
Jo bankrutuojančiai bendrovei „Serneta” priteisti 7 milijonai litų, kuriuos prieš penkerius metus jis išleido Rusijoje pirkdamas žemės sklypus.
Bendrovėms „Norfos mažmena” ir „Rivona” liko tik Rusijos įmonių pavadinimai. Bet jose nebėra jokio turto.
Taip, švelniai tariant, keistai turtą ketvirtadienį padalijo VAT teisėjas Dainius Rinkevičius.
Pirkėjas pasigedo kelių arų
„Tai pasityčiojimas. Visiškas absurdas”, – sužinojęs teismo sprendimą piktinosi prekybos tinklo „Norfa” valdybos pirmininkas Dainius Dundulis.
Prieš penkerius metus S. Rachinšteino įsteigta bendrovė „Serneta” iš dviejų bendrovių, kurias Rusijoje įsteigė Lietuvos verslininkai, už 6,5 milijono litų įsigijo žemės sklypų.
Po kiek laiko S. Rachinšteinas apsižiūrėjo, kad jo įsigyti sklypai keliais arais mažesni, nei nurodyta pirkimo ir pardavimo sutartyje.
„Dėl to buvo galima ginčytis, tačiau tie keli arai sudarė tiktai apie 1 procentą mūsų parduotos žemės.
Tačiau nurodę jų plotą pirkimo ir pardavimo sutartyje mes įrašėme žodį „apie”. Skaičius nebuvo tikslus”, – aiškino D. Dundulis.
S. Rachinšteinas nutarė kreiptis į teismą reikalaudamas, kad bendrovės „Norfos mažmena” ir „Rivona” grąžintų už šiuos sklypus sumokėtus pinigus.
Priskaičiavus mokesčius ir delspinigius ieškinys staiga išaugo net iki 12 milijonų litų.
Liko tik pavadinimai
D. Dundulis teigė, jog bendrovės būtų sutikusios derėtis su pirkėju dėl pinigų grąžinimo, bet jis atsisakė atiduoti sklypus. Pasirodo, jie jau buvo parduoti.
Manoma, jog S. Rachinšteinui už juos pavyko gauti daug didesnę sumą.
Šį ginčą nuo praėjusių metų vasaros nagrinėjęs VAT nusprendė, kad „Norfos mažmena” ir „Rivona” sklypų pirkėjui turi grąžinti 7 milijonus litų.
Kas liko pardavėjams? Teisėjas D.Rinkevičius nusprendė jiems atiduoti prieš keletą metų Rusijoje įsteigtas bendroves, kurių visas turtas – minėti žemės sklypai – jau S. Rachinšteino išparduotas.
„Vadinasi, mums liko tik pavadinimas.
„Norfos” pavadinimas bent turi šiokią tokią vertę. Šių įmonių pavadinimai – beverčiai”, – kalbėjo D. Dundulis.
Iš tiesų skelbdamas, jog verslininkams grąžinama dalis rusiškų bendrovių įstatinio kapitalo, teisėjas jų vertės neįvardijo.
Kaip įvertinti absurdą?
Prekybos tinklo „Norfa” valdybos pirmininkas neabejoja, jog šį VAT sprendimą skųs aukštesnės instancijos teismui: „Būna teismų, kuriuos pralaimime, bet visi kartais būname kiek neteisūs.
Tačiau šis sprendimas – visiškas absurdas.”
D. Dundulis įsitikinęs, kad skųsti reikėtų ne tik patį teismo sprendimą, bet ir jį priėmusio teisėjo veiksmus: „Labai liūdna, bet absurdiškų teisėjų sprendimų niekas nevertina.”
Manipuliavo centrų plotu
Prekybos tinklas „Norfa” su S. Rachinšteino įkurta „Serneta” teismuose susidūrė jau ne pirmą kartą.
Prieš keletą metų „Serneta” statė prekybos centrus ir nuomojo juos didiesiems prekybos tinklams „Norfa”, „Rimi” ir „Maxima”.
Jam priklauso apie 30 pastatų, kuriuose įsikūrusios žinomos parduotuvės.
Po kiek laiko paaiškėjo, kad pastatus nuomojantis verslininkas nuomininkams nurodydavo didesnį patalpų plotą, nei jis yra iš tikrųjų.
Taip už nuomojamas patalpas S.Rachinšteino kontroliuojamos įmonės gaudavo daugiau pinigų negu būtų gavusios už faktiškai nuomojamą plotą.
„Norfos mažmenai” pamėginus išsireikalauti permokas, kurios siekė per 800 tūkstančių litų, „Serneta” bandė pradėti jos bankrotą.
Bet 2011 metais teismas nutarė, kad tai – nesąžiningas būdas daryti spaudimą.
Iš aferų – milijonai
Vilniaus apygardos teismas šiuo metu nagrinėja S. Rachinšteino ir jo bendrininkų bylą dėl milijoninių aferų.
Prokurorai siekia įrodyti, kad fiktyvių įmonių tinklą sukūręs verslininkas legalizavo 10 mln. 779 tūkst. litų ir pasisavino 1 mln. 644 tūkst. litų pridėtinės vertės mokesčio (PVM).
Kartu su S. Rachinšteinu prieš teismą stojo spalvinga publika – jo patėvis Anatolijus Matiažas, benamis Narimantas Šimelis, trys buhalterės ir du milijonieriaus apsaugininkai.
Byloje teigiama, jog fiktyvių bendrovių direktoriais S. Rachinšteinas įdarbino benamį N.Šimelį ir už girtavimą iš aukštų pareigų Muitinės departamente atleistą Vaclovą Nevedomskį.
Jiems tereikdavo kartais pasirašyti vieną kitą dokumentą.
Už kiekvieną parašą buvo mokama po 10–20 litų.
Šie S. Rachinšteino parankiniai buvo sulaikyti 2006 metais.
Teigiama, jog fiktyvios bendrovės apgavo daugybę prekes tiekusių įmonių.
Už tariamai įsigytas įvairias prekes S. Rachinšteino įkurtos įmonės iš valstybės susigrąžindavo PVM.
Tikrindami vienuolikos įmonių dokumentus pareigūnai niekur nerado paties S. Rachinšteino parašų.
Įtariama, jog visus sandėrius jis sudarinėjo per tarpininkus.
Mitas apie tėvo turtus
2011-ųjų pabaigoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įpareigojo S. Rachinšteiną grąžinti valstybei 3 milijonus litų. Tiek mokesčių jis buvo nuslėpęs nuo valstybės.
Į šio veikėjo sąskaitas plaukiantys milijonai sudomino Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pareigūnus.
Jie pastebėjo, kad S. Rachinšteinas 2000–2004 metais grynaisiais pinigais į savo įkurtos nekilnojamojo turto bendrovės „Serneta” kasą įmokėjo beveik 6 milijonus litų.
Milijonierius teigė, jog 5 milijonai litų priklausė Kanadoje gyvenančiam jo tėvui Fimai Rachinšteinui.
Turtingas tėvas tuo pat laikotarpiu bendrovei „Serneta” neva suteikė dar ir 12 milijonų litų paskolą.
Teko skelbti paiešką
VMI specialistams įtarimų sukėlė tai, kad į bendrovę „Serneta” per ketverius metus buvo investuota ir jai paskolinta 17 milijonų litų.
Į VMI prašymus deklaruoti savo turtą, santaupas ir nurodyti paskolos šaltinį turtuolis nereagavo, o jam išsiųsti mokesčių inspektorių laiškai keletą metų grįždavo atgal.
Pats S. Rachinšteinas su savo tėvu Mokesčių inspekcijoje pasirodė tik 2008 metų rugsėjį, po viešai paskelbtos jo paieškos.
Bet „Sernetos” vadovui taip ir nepavyko įrodyti, kad didžiulėmis pinigų sumomis jį lepino Kanadoje gyvenantis tėvas.
VMI susisiekė su Kanados mokesčių inspekcija, kuri greitai nustatė, kad pensininkas F. Rachinšteinas – joks milijonierius.
Jis neturėjo galimybių iš savo kuklių pajamų finansuoti sūnaus daugiau nei 13 milijonų litų.
Kad į Lietuvą atvežė dideles pinigų sumas, paneigė ir Kanadoje apklaustas S. Rachinšteino tėvas.
Teismas bando marinti bylą
* Praėjusią savaitę S. Rachinšteino baudžiamąją bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas priėmė dar vieną teisininkus pribloškusį sprendimą.
* VAT teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (nuotr.) nusprendė kreiptis į Konstitucinį teismą, kad išaiškintų, ar nagrinėjant bylą apeliacine tvarka prokuroras gali patikslinti kaltinimus. Tokia galimybė numatyta Baudžiamojo proceso kodekse.
* Vilniaus apylinkės prokuroras kaltinimus S. Rachinšteinui ir jo bendrininkams sukonkretino po to, kai Vilniaus apylinkės teismui pritrūko įrodymų, kad fiktyvių įmonių pristeigęs S. Rachinšteinas apgaudinėjo kitus verslininkus. Dešimtys įvairių tarnybų pareigūnų šiuos įrodymus rinko keletą metų.
* Jei Konstitucinis teismas priims šį prašymą, jis bus nagrinėjamas tik šių metų gruodį. Iki to laiko S. Rachinšteinas galės ramiai gyventi. Netrukus šiai bylai sueis ir senaties terminas.
