Teisingumo „Vilniaus vandenų“ byloje sulaukė tik buvę įmonės vadovai Darius Norkus ir Nerijus Laurinaitis. Praėjusių metų balandį jie pripažinti kaltais. Nuteistiesiems skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant trejiems metams.
Kitų „Vilniaus vandenų“ byloje minėtų asmenų - Tomo Biknevičiaus, Modesto Petkevičiaus ir Gintaro Romo Šidlausko - kaltintų papirkimu ir kyšininkavimu, byla taip ir nepasiekė teismo, nors šiems asmenims visą tyrimo laikotarpį – trejus metus, buvo pritaikytos kardomosios priemonės, suvaržyta jų laisvė, bet prokurorams nepakako laiko surašyti kaltinamąjį aktą.
Buvęs „Vilniaus vandenų“ darbuotojas T. Biknevičius buvo įtariamas kyšio reikalavimu ir paėmimu, o M. Petkevičius ir G. R. Šidlauskas - įmonės darbuotojų papirkimu.
Treji metai - per trumpas terminas
Trejus metus tyręs nusikalstamas veikas, Vilniaus apygardos prokuroras Giedrius Tarasevičius galiausiai nutraukė dar 2010 metais pradėtą ikiteisminį tyrimą, esą, nesuspėjus iki teismo numatyto termino tinkamai ištirti įrodymus ir surašyti kaltinamąjį aktą.
„Buvo paduotas skundas ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl pernelyg ilgai užsitęsusio ikiteisminio tyrimo. Teisėjas įpareigojo per tris mėnesius užbaigti tyrimą. „Vilniaus vandenų“ bylos pagrindas - neskaidrūs viešieji pirkimai, o jų byloje buvo itin daug, todėl ir nepakako teismo duoto termino užbaigti ikiteisminį tyrimą“, – aiškino G. Tarasevičius.
Suvaržęs asmenų laisvę ir jiems paskyręs kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, prokuroras teigia siekęs, kad byla vyktų sklandžiai ir, esą, ši nebūtų vilkinama: „Tai pati švelniausia kardomoji priemonė, kuria buvo siekiama užsitikrinti asmenų dalyvavimą procese, jiems išsiuntus šaukimą į teismą.“
Nei darbo, nei pinigų
Po trejus metus tvyrojusios įtampos T. Biknevičius nebesijaučia ramiai, vis prisimena patirtą dvasinį skausmą – suvaržytą laisvę, nuolatos tvyrojusią įtampą dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų, kurių įrodymams ištirti prokurorui stigo laiko, ikiteisminio tyrimo terminą nuolatos pratęsiant keletui mėnesių.
„Negalėjau išvykti iš šalies staiga. Turėjau nuosekliai planuoti savo laiką ir atostogas, rinktis tik brangesnius skrydžius, kadangi pigesnių, kurie siūlomi tik keletą dienų prieš skrydį, tiesiog negalėdavau įsigyti, nes visuomet turėjau gauti prokuroro sutikimą išvykai“, – apie patirtus dvasinius ir finansinius nepatogumus pasakojo buvęs įtariamasis.
Vyras pasakojo, kad prokuroras pritardavo išvykoms, tačiau sutikimo derinimas užtrukdavo savaitę ar ilgiau: „Pavyzdžiui, 2010 metų rugpjūčio pradžioje kreipiausi į prokurorą, prašydamas leisti mėnesio pabaigoje išvykti iš šalies. Sutikimo sulaukiau rugpjūčio viduryje. Laimei, atsakymas buvo teigiamas, tačiau negalėjau įsigyti tol bilietų, kol nebuvau gavęs atsakymo iš prokuroro.“
Trejus metus vykęs ikiteisminis tyrimas teisėjams sukėlė įtarimų ne iš karto. Pirmąjį kartą į teismą kreipęsis kaltinamojo gynėjas sulaukė neigiamo atsakymo. Esą ikiteisminis tyrimas užsitęsė dėl objektyvių priežasčių – dėl pernelyg didelės bylos apimties.
„Įstatymai numato, kad ikiteisminis tyrimas gali tęstis ilgiausiai šešis mėnesius ir gali būti pratęstas tik motyvuotu aukštesniojo prokuroro sprendimu. Šioje byloje ikiteisminio tyrimo terminas buvo pratęstas maždaug penkis kartus, nors mano klientas per trejus metus buvo apklaustas vos porą kartų“, – pasipiktinimo prokurorų darbu neslėpė advokatas Edgaras Dereškevičius.
Užsitęsusias patyčias nutraukė teismas, kai po dvejų su puse metų, nematydamas tyrimo baigties, į teismą ir vėl kreipėsi kaltinamojo gynėjas. Konstatuodamas, kad ikiteisminis tyrimas pernelyg užsitęsė, teismas įpareigojo prokurorą tyrimą baigti per tris mėnesius.
Prokuroro argumentai - nepriimtini
Praėjusių metų spalio pabaigoje teismas pabrėžė, kad prokuroro argumentai dėl pernelyg užsitęsusio bylos nagrinėjimo, esą „byla užsitęsė dėl tyrėjų užimtumo ir atostogų“, teisės į teisingą teismą kontekste yra visiškai nepriimtini.
Tuomet prokuroras G. Tarasevičius atkreipė dėmesį į tai, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas konstatavus: „Nors per ikiteisminį tyrimą nustatytos faktinės aplinkybės leidžia manyti, kad T. Biknevičius, M. Petkevičius ir G. R. Šidlauskas galėjo padaryti nusikalstamų veikų, kuriomis jie buvo įtarti, tačiau šių duomenų nepakanka kaltinamajam aktui surašyti.“
Tokių bylų, kurių nagrinėjimas tęsiasi itin ilgai, ieškoti toli nereikia, o ir Lietuva ne kartą kritikuota dėl itin užsitęsusių bylų nagrinėjimo terminų, neproporcingų kardomųjų priemonių taikymo. Žmogaus teisių stebėjimo institutas, stebintis žmogaus teisių situaciją Lietuvoje, ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl kardomųjų priemonių pagrįstumo.
„Lietuva pralaimi Europos žmogaus teisių teisme dėl itin ilgo bylinėjimosi laikotarpio. Praėjusiais metais šalis pralaimėjo keletą bylų, kuriose bylinėjimasis tęsėsi aštuonerius metus ar dar ilgiau“, – kalbėjo Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisininkas Karolis Liutkevičius.
