„Sakiau jam, duok ir man kokią granatą, aš tau padėsiu”, – netrukus po D.Kedžio laidotuvių į savo ir sugyventinės E. Barauskaitės butą pasikvietęs porą draugų kalbėjo kaunietis R. Ivanauskas.
Visiškai aklo ir Alzheimerio ligos kankinamo žmogaus įvaizdį dabar kuriantis 56 metų R. Ivanauskas tuomet labai sielojosi dėl geriausio draugo D. Kedžio mirties.
Tyrėjų užfiksuotuose įrašuose gerai girdėti R .Ivanausko kalbos, kad jis neabejoja, jog mirtinus šūvius į Kauno apygardos teismo teisėją Joną Furmanavičių ir Violetą Naruševičienę paleido D.Kedys.
Vyras aiškina, kad kruvinoje istorijoje pats suvaidino toli gražu ne antraplanį vaidmenį.
„Tikrai, tikrai jis, šimtu procentų žinau”, – tikino R. Ivanauskas vieną draugą, kai šis suabejojo, ar Kaune mirtį sėjęs šaulys buvo kovotoju su pedofilų klanu apsiskelbęs D. Kedys.
Slapta įrašė pokalbius
R. Ivanauskas ir jo sugyventinė į teisėsaugos akiratį pakliuvo iš karto po J. Furmanavičiaus ir V. Naruševičienės nužudymo. Mat paaiškėjo, kad Kauno choristą su nužudymais įtariamu garliaviškiu sieja ne tik sportas, kaip tai dabar bando įrodyti D. Kedžio sesuo Neringa Venckienė.
Po ragenos persodinimo besigydantį vyrą teisėsaugininkai aplankė tuoj po žudynių – 2009 metų spalio 5-osios vakarą. Tačiau R.Ivanauskas apsimetė nieko apie D. Kedžio planus nežinojęs ir negirdėjęs.
Tačiau tyrėjai tuo nepatikėjo. Teismui leidus, R. Ivanausko namuose buvo sumontuota slapta klausymosi įranga. Buvo užfiksuota ne tik R.Ivanausko ir jo 33 metų draugės E. Barauskaitės paplepėjimų, bet ir pasirengimo žudynėms detalių.
Kartą, kai atėjo pora draugų, R. Ivanauskas jiems aiškino pats norėjęs tiesiogiai prisidėti prie pedofilų žudynių, tačiau D.Kedys tam nepritarė.
Kaltę suvertė alkoholiui
Net ir turėdami tokio pokalbio įrašus teisėsaugininkai neskubėjo sulaikyti R.Ivanausko.
„Pokalbių neužteko. Jis galėjo sakyti, kad buvo girtas ir pats nesuprato, ką kalbėjo.
Reikėjo rimtesnių įrodymų”, – „Lietuvos rytui” paaiškino vienas pareigūnų.
Nuojauta, kad įtariamasis gali apsimesti nesupratęs, ką kalbėjo, pasitvirtino. R.Ivanauskas ir jo sesuo Janina Visockienė, kaip ir buvo tikėtasi, visą kaltę suvertė alkoholiui.
„Kiek žinau, toje byloje yra kažkoks garso įrašas, kuriame įrašytas Raimundo balsas.
Bet jis tada kalbėjo visiškai girtas, be to, buvo kankinamas depresijos, gėrė antidepresantus.
Toks vaistų ir alkoholio derinys gali bet kokį žmogų priversti kalbėti niekus, bet kam gali pradėti vaidentis balti arkliai”, – savo brolį gynė J. Visockienė.
Bylą išjudino liudytojas
Svaresnių įrodymų atsirado tik 2011 metų spalio pabaigoje, kai su Policijos departamento pareigūnais nuo 2009 metų rugsėjo 16 dienos bendradarbiavęs D. Kedžio ir R.Ivanausko draugas Mindaugas Žalimas atskubėjo pas žurnalistus.
Tuo metu jam grėsė baudžiamoji byla dėl Baltarusijos piliečio sumušimo, nors M.Žalimas tikina esąs nekaltas.
Nesulaukęs pagalbos iš policininkų, kuriems buvo pranešęs apie D.Kedžio planus žudyti žmones, jis kreipėsi į televizijos laidos „Abipus sienos” kūrėjus.
Dar po poros dienų apie Kauno žudynes ir D.Kedžio, R.Ivanausko bei E.Barauskaitės vaidmenis jis papasakojo prokurorams.
Po šio liudijimo lapkričio 4-ąją R.Ivanauskas su E.Barauskaite buvo sulaikyti. Vėliau kreiptasi į teismą dėl jų suėmimo.
Teismas prašymą patenkino. E.Barauskaitė buvo suimta 15 parų, jos sugyventinis – mėnesiui. Vėliau šis terminas R.Ivanauskui buvo pratęstas dar du kartus.
Nutarė nieko nepasakoti
R. Ivanauskas buvo apklaustas ne tik spalio 5-ąją, bet ir vėliau.
Per vieną apklausą jis prisipažino, kad draugo planai jam nebuvo naujiena.
Tik esą D. Kedys planavo nužudyti ne J.Furmanavičių ir V.Naruševičienę, o buvusią savo sugyventinę Laimutę Stankūnaitę ir jai dukterį susigrąžinti padedantį verslininką Andrių Ūsą.
Savo kaltę neigiantis R.Ivanauskas tikino, kad jis prieštaravo tokiems D.Kedžio planams ir visais įmanomais būdais stengėsi jį atkalbėti nuo žudynių.
Po M. Žalimo parodymų sulaikius R.Ivanauską, jis, kaip sako tyrėjai, „įjungė durnių” ir, pamiršęs savo ankstesnius liudijimus, nusprendė nebepasakoti nieko.
E. Barauskaitė buvo šiek tiek atviresnė.
Nuo mažamečio sūnaus atskirta moteris prokurorams papasakojo ir apie D.Kedžio planus, ir apie tai, kad 2009 metų rugsėjo 6-ąją ji pati D. Kedį ir R.Ivanauską atvežė pas M. Žalimą ir jo draugę Laurą Žiliūtę į Vilnių.
Netikėtas draugų vizitas
Prieš keletą metų iš įkalinimo vietos grįžęs M. Žalimas, kuriam dabar – 31 metai, susipažino su R.Ivanausku.
Iš pradžių skirtingo amžiaus vyrus vienijo tik sportas, vėliau atsirado ir daugiau bendrų pomėgių bei bendras pažįstamas – D. Kedys.
„Aš R.Ivanauskui buvau tarsi sūnus, įgijau jo pasitikėjimą”, – prisimena M. Žalimas.
Tiek R. Ivanauską, tiek D. Kedį gerai pažinojęs vyras nenustebo, kai 2009 metų rugsėjo 6-ąją sulaukė jų skambučio, kad šie atvažiuoja.
Jį nustebino tik tai, kad svečiai apie savo vizitą pranešė ne prieš porą valandų, kaip buvo įpratę, o jau būdami visai šalia jų namų.
E. Barauskaitė ir L. Žiliūtė su vaikais liko namuose, o trys vyrai išvyko aptarti reikalų.
Tada M. Žalimas ir sužinojo, kad D.Kedys rimtai ruošiasi tariamų pedofilų žudynėms. Šio vizito išvakarėse jis savo kraupų planą jau buvo aptaręs su R. Ivanausku ir E. Barauskaite.
R. Ivanausko rugsėjo 8-ąją laukė planuota akies ragenos persodinimo operacija.
Buvo aišku, kad juo kurį laiką nebus galima remtis, tad prie butelio susėdę draugai suprato – jiems reikia patikimo pagalbininko.
Buvo nuspręsta, kad šiam vaidmeniui puikiai tiks ne kartą reikalų su teisėsauga turėjęs M. Žalimas.
Ketino pasislėpti Pavilnyje
M. Žalimo užduotis nebuvo sunki: išnuomoti butą, pasitikti D. Kedį iškart po žudynių ir pasirūpinti, kad jis, laukdamas, kol galės įvykdyti antrąją keršto dalį – nužudyti Kauno apygardos teismo pirmininką Albertą Milinį ir Agurkinių grupuotės vadeivą Saulių Velečką, – būtų aprūpintas maistu, gėrimais ir kitais būtiniausiais daiktais.
Dėl slėptuvės apsispręsta greitai – į užsienį išvykęs draugas M. Žalimui buvo palikęs sodo namelio Pavilnyje raktus.
Atoki, mažai žmonių lankoma vieta buvo puiki slėptis tiek nuo pareigūnų, tiek nuo smalsių pašalinių akių.
Tą pačią dieną trijulė užsuko pas raktus gaminantį meistrą. Šis pagamino D. Kedžiui atsarginį namelio raktą.
Taip pat buvo sutarta, kad nurodytu laiku M.Žalimas turės atvažiuoti į Kauną paimti D. Kedžio drabužių ir laukti tolesnių nurodymų.
Drabužius perdavė draugė
Nepraėjus nė savaitei M. Žalimas sulaukė R.Ivanausko skambučio – reikia atvykti į Kauną.
Kadangi tuo metu R. Ivanauskas gulėjo ligoninėje, D. Kedžio drabužius jam perdavė E. Barauskaitė.
Tik tada, pasak M. Žalimo, jis suprato, jog kalbos apie žmogžudystes nėra tik D. Kedžio fantazija, kad joms rengiamasi rimtai.
M.Žalimas, atvežęs D. Kedžio drabužius, pasitarė su savo drauge ir rugsėjo 16-ąją nuskubėjo į Policijos departamentą pas generalinio komisaro pavaduotoją Algirdą Stončaitį.
Vyras tikėjosi, kad tolimas giminaitis (A.Stončaičio brolis yra vedęs M.Žalimo motinos seserį) suras išeitį, kaip sustabdyti D. Kedį.
Žudyti D. Kedys iš pradžių rengėsi lapkričio mėnesį, kai vėlai švinta ir anksti temsta. Jis tikėjosi, kad tamsa padės pasislėpti, o šalti orai sustabdys kūnų, kuriuos planuota palikti mikroautobuse, irimą. Tad jų niekas ilgai neras.
D. Kedys planavo pirmiausia nužudyti Kauno apygardos teismo teisėją Joną Furmanavičių, o po to važiuoti į Violetos Naruševičienės namus.
Garliaviškis žinojo, kad jo buvusi sugyventinė dažnai lieka nakvoti pas seserį, todėl tikėtasi susidoroti iškart su abiem moterimis.
O ketvirtąja auka turėjo tapti A. Ūsas. D. Kedys ketino jį paimti gyvą, kankindamas išgauti informaciją apie trečią pedofilą Aidą ir tik tada nužudyti.
Policija sujaukė planus
Spalio 2-ąją M. Žalimas vėl sulaukė skambučio. D. Kedys ir iš ligoninės prieš devynias dienas grįžęs R. Ivanauskas jį kvietė skubiai atvykti į Kauną.
Šiam atvažiavus D. Kedys papasakojo, kad sulaukė skambučio iš Policijos departamento – spalio 6-ąją kviečiamas atvykti į apklausą.
„Nevažiuok, ten tave padarys pedofilu ir sulaikys”, – tokį N. Venckienės jam duotą patarimą persakė D.Kedys.
Buvo nuspręsta nedelsti – keršto akciją tariamiems pedofilams pradėti spalio 5-osios rytą.
M. Žalimas su D. Kedžiu įsigijo du telefono aparatus ir SIM kortelių, kurių numerius turėjo žinoti tik jie.
Sutarta, kad M. Žalimas su savo automobiliu D. Kedžio lauks Marijampolėje ir nuveš į Pavilnį.
Tikėtasi, kad taip pavyks apgauti teisėsaugininkus.
Suradę garliaviškio automobilį „Volkswagen Golf ” jie pamanys, kad vyras paspruko į Lenkiją, todėl visas jėgas sutelks paieškai toje šalyje.
Bet D. Kedžio skambučio M. Žalimas nesulaukė.
Manoma, kad avarija, į kurią jis pakliuvo Piliuonos gatvėje Kaune, privertė vyrą griebtis atsarginio plano.
Liga – nekaltumo skydas
Iškart po žmogžudysčių R. Ivanauskas pritilo – buvęs aktyvus vyras daugiau laiko leisdavo savo namuose.
Netrukus jis iš kažkur gavo medikų pažymą, esą serga Alzheimerio liga.
„Raimundas yra pirmos grupės regėjimo invalidas, jam diagnozuota liga – segmentinis redimitas. Jo tėvas sirgo šia liga ir Raimundas ją paveldėjo.
Negana to, mano broliui dar diagnozuota ir Alzheimerio liga, ir depresija”, – daugiau nei prieš metus žurnalistus bandė įtikinti R. Ivanausko sesuo.
„Aš nežinau, ar mes apsieisime be ligoninės. Kalėjime brolis negavo jokių vaistų – nei nuo Alzheimerio ligos, nei nuo depresijos.
Puikiai suprantu, kai žmogus ilgą laiką vartoja vaistus, o paskui jų nebeduoda. Pirmais mėnesiais kalėjime jis sakė, kad kaukė iš skausmo”, – tų pačių metų vasarį, jau paleidus brolį iš tardymo izoliatoriaus, kalbėjo J. Visockienė.
Apie Alzheimerio ligą vis dar pasakoja ir pats R. Ivanauskas.
Suėmus šį įtariamąjį buvo nuspręsta patikrinti, ar jis dėl sveikatos būklės gali atsakyti už savo veiksmus.
Jam buvo atliktas sveikatos patikrinimas ir teismo kompleksinė psichiatrinė-psichologinė ekspertizė.
Utenos psichiatrijos ligoninės specialistai nenustatė, kad R. Ivanauskas sirgtų Alzheimerio liga. Jų išvadose teigiama, kad įtariamasis yra pakaltinamas ir gali atsakyti už savo veiksmus.
Neigė artimą draugystę
R. Ivanauskas neneigia pažinojęs M. Žalimą, tačiau tikino, jog nebuvo su juo toks artimas, kad aptarinėtų savo planus ar tuo labiau planuotų žmogžudystes.
„Pabendraujam, ateina padėti kaip koks santechnikas”, – 2011 metų spalio pabaigoje, prieš pat suėmimą, apie N. Žalimą kalbėjo R. Ivanauskas.
Tik daug vėliau jis pripažino, kad jų draugystė neapsiribojo santechnika ir sportu. R.Ivanauskas papasakojo, kad M.Žalimas dalyvavo jo sūnaus krikštynose, palaikydavo ir sunkiais gyvenimo momentais.
„Kai mirė mano tėvas, M. Žalimas buvo šalia visas tris dienas. Per gedulingus pietus aš jam viešai padėkojau – kad toks geras žmogus, kad mano brolis gali į jį atsiremti”, – kalbėjo J. Visockienė.
Pripažinę draugystę su M. Žalimu, buvęs kultūristas ir jo sesuo iki šiol neigia, kad R. Ivanauskas artimai bendravo su D. Kedžiu.
„Drąsius nebuvo Raimundo draugas tikrąja prasme, tiktai pažįstamas”, – yra sakiusi J. Visockienė.
Tačiau kad ir kaip R.Ivanauskas ir jo sesuo neigtų draugystę su D.Kedžiu, byloje esantys vyrų telefono pokalbių įrašai rodo ką kita – jie aptarinėjo ir savo miego problemas, kalbėjosi apie vaistus, kuriuos abu vartoja, piktinosi, kai tuometė vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė buvo išrinkta Europos vaiko teisių ombudsmenų tinklo prezidente, kartu keikė prezidentę Dalią Grybauskaitę.
„Mano sūnus Drąsius turėjo gerą draugą, buvusį kultūrizmo čempioną R.Ivanauską”, – ne kartą viešai tvirtino ir Laimutė Kedienė.
„Pratęsė” savo gydymą
„Melagis privalo turėti gerą atmintį”, – Marko Fabijaus Kvintiliano žodžius labai mėgsta kartoti D.Kedžio ir N. Venckienės šalininkai.
Šią sentenciją derėtų įsiminti ir R. Ivanauskui bei jo seseriai, kurie kiekviename savo interviu pateikia vis kitokias istorijos versijas.
Alzheimerio ligą dangstęsis R. Ivanauskas 2011 metų spalio pradžioje tvirtino, jog negalėjo D.Kedžiui padėti planuoti nusikaltimų dar ir dėl to, kad daugiau nei pusmetį praleido ligoninėje.
„Pusę metų pragulėjau nuo rugsėjo, nes man ragena...” – tvirtino jis žurnalistams.
„Nuo 2009 metų rugsėjo pradžios iki kitų metų kovo vidurio jis gulėjo ligoninėje, buvo atliekamos labai sudėtingos akių operacijos”, – teigė ir Kauno valstybinio choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Petras Bingelis, apie ilgą gydymą girdėjęs iš paties R.Ivanausko lūpų.
Gina A. Venckaus draugai
Sulaikius R. Ivanauską ir jo draugę, D. Kedžio ir jo sesers šalininkai rėkė, kad prokurorai nori susidoroti su beveik neįgaliu žmogumi.
O kai R. Ivanauskas buvo paleistas iš tardymo izoliatoriaus, jie pradėjo skelbti E.Barauskaitės banko sąskaitą – esą vargšo choristo šeimai trūksta pinigų net advokatams pasisamdyti.
Sąskaitą paskelbę „violetiniai”, regis, pamiršo, kad nuo pat pirmos R.Ivanausko sulaikymo dienos kaunietį ėmė ginti geras buvusio policijos operatyvininko Aido Venckaus draugas – buvęs Kauno ekonominės policijos vadovas, dabar advokatas Arnoldas Blaževičius, o E. Barauskaitę – jo buvusi žmona Inga Blaževičienė.
Vėliau šią kompaniją papildė dar vienas A. Venckaus kolega Artūras Bauža.
Tai ne pirmoji buvusio Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro A. Baužos byla, kurioje jis gina išgalvotos Kauno pedofilijos istorijos herojus.
Šis buvęs prokuroras Panevėžio miesto apylinkės teisme bando išsukti buvusią Panemunės komisariato tyrėją Rasą Kairienę ir jos viršininką Egidijų Kuckailį, kurie teisiami už melagingos pažymos išdavimą D. Kedžiui.
Remiantis D.Kedžio draugo Donato Zapolskio sesers R.Kairienės išduota pažyma, D. Kedys atėmė dukterį iš L. Stankūnaitės ir uždaręs ją namie sukurpė sunkiai sveiku protu suvokiamą pedofilijos istoriją. Ji pareikalavo penkių žmonių gyvybės.
Pavyko išsisukti sausam
„Mane paskyrė jo advokatu”, – „Lietuvos rytui” teigė A. Blaževičius ir tikino, kad jam už suteiktas paslaugas moka pats R. Ivanauskas.
Kaip atsitiko, kad jo buvusi žmona tapo kitos įtariamosios gynėja, A. Blaževičius paaiškinti nenorėjo: „Klausimas ne vietoje ir ne laiku.”
Kaune kalbama, jog A. Blaževičius D. Kedžio draugą gina tik už simbolinę sumą, taip atsidėkodamas A.Venckui už tai, kad šis jį ištraukė iš kalėjimo.
2007 metų vasarį Kriminalinės policijos biuro pareigūnai sulaikė Kauno ekonominės policijos vadovą A. Blaževičių ir jo pavaduotoją Edvardą Duobą.
Abu buvo įtariami piktnaudžiavimu tarnyba ir atleisti iš pareigų.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad A. Blaževičius nuolat ne tarnybos reikalais gainiodavo savo vairuotoją, liepdavo nuvežti jo sūnų į mokyklą ir treniruotes, o jį patį – pas dantų gydytoją, kirpėją, gabenti įvairius daiktus į viršininko sodybą, pasiimti jį įkaušusį iš restoranų.
A. Blaževičius ir E. Duoba sau, šeimų nariams, giminaičiams ir pažįstamiems policijos vardu pirkdavo lengvatinius leidimus statyti automobilius Kauno gatvėse ir aikštelėse, įvairiausiais būdais atsikratydavo neįtikusių pavaldinių, pažįstamų prašymu rengė patikrinimus jų konkurentų bendrovėse, paimdavo šiems reikalingus dokumentus.
Prokuroras prašė A. Blaževičių nuteisti trejiems metams, o jo gynėjas A. Venckus – išteisinti.
Jonavos apylinkės teismas, po to ir Kauno apygardos teismas A.Blaževičiui buvo palankus.
Dar anksčiau A. Blaževičius laimėjo teismą dėl grąžinimo į darbą, nes Kauno policijos viršininko Algirdo Kaminsko pasirašytame įsakyme buvo įsivėlusi klaida – įrašytas kitas Vidaus tarnybos statuto straipsnis.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas A. Blaževičių grąžino į tarnybą.
Už priverstinę pravaikštą jis gavo kompensaciją.
Iškart po teismo A. Blaževičius susirgo, o po ligos, 2008-ųjų gruodį, pasiprašė išleidžiamas į pensiją.
Advokatu jis dirba nuo 2011 metų liepos 21 d.
Detektyvas su nuotrauka
A. Blaževičiaus pavardė minima ir kitame ikiteisminiame tyrime – dėl 24 metų kauniečio Vaido Milinio nužudymo.
Įtariama, kad būtent jis, nors tada ir nedirbo policijoje, A. Venckaus reikalavimu galėjo paprašyti buvusių savo pavaldinių policijos duomenų bazėje paieškoti informacijos apie tuometį Kauno apygardos teismo pirmininką A.Milinį ir vėliau nužudytą jo įsūnį Vaidą.
Aiškėja, kad V. Milinio, kaip trečio pedofilo Aido, fotorobotas buvo perpieštas iš jaunuolio paso nuotraukos, kurios kopija yra ir policijos duomenų bazėje.
Kad jos vyras ir sūnus D. Kedžio taikiniu buvo tapę dar 2009 metais, sūnaus šmeižikų ir žudikų ieškanti Marija Milinienė sužinojo perklausiusi D. Kedžio pokalbius.
Rugsėjo 21-ąją yra užfiksuotas D. Kedžio ir A. Venckaus pokalbis apie gautus duomenis, tarp jų – ir apie nuotrauką.
D. Kedžiui visa medžiaga buvo pateikta diskelyje, bet šis jo nesugebėjo peržiūrėti, todėl paskambinęs sesers vyrui jį iškoneveikė.
Ar Milinių asmens duomenis ir Vaido nuotrauką A. Venckui perdavė buvę A.Blaževičiaus pavaldiniai, ar Panemunės policijos komisariato, kurio buvusių pareigūnų R. Kairienės ir E. Kuckailio išduota pažyma leido įsisiūbuoti pedofilijos skandalui, pareigūnai, paaiškės netrukus.
N. Venckienė – brolio patarėja
* Svarbus liudytojas M. Žalimas teigė, kad jam su D. Kedžio seserimi N. Venckiene (nuotr.) nėra tekę bendrauti, bet apie ją nuolat girdėdavo. „Neringa tą pasakė, Neringa aną”, – jam kalbėdavo D. Kedys.
* D.Kedys pasakojo, jog N. Venckienė ne tik nesistengė brolio atkalbėti nuo žudynių, bet ir nurodė, kada jos kolega J. Furmanavičius atvažiuoja į darbą. „Tu ne žmones žudysi, o velnius”, – tokius sesers žodžius esą kartojo D. Kedys.
* Apie tai, kad D. Kedžio santykiai su seserimi nuo mažens buvo labai šilti, o N. Venckienė jam buvo lyg kelrodė žvaigždė, be kurios patarimo D. Kedys nedarydavo nieko, yra pasakoję ir L. Stankūnaitė, ir išgalvotos pedofilijos istorijos tyrėjai.
* Vilniaus teisme nagrinėtoje Andriaus Ūso byloje liudijusi buvusi prokurorė Genovaitė Ročienė pasakojo, kad D. Kedys dėl kiekvieno veiksmo konsultuodavosi su seserimi.
* D. Kedys sutikdavo su prokurorės siūlomais proceso veiksmais, tačiau po skambučio seseriai jo nuomonė iškart pasikeisdavo. Netrukus G. Ročienės viršininkus pasiekdavo ir N. Venckienės surašytas skundas.
* Taip D. Kedys su savo seserimi vilkino ikiteisminį tyrimą, nors patys tuo pat metu rėkdavo, kad prokurorai slepia pedofilus ir nieko nedaro.
* Ne šalutinį vaidmenį N. Venckienė suvaidino ir V. Milinio šmeižto istorijoje.
* Dar iki 24 metų jaunuolio nužudymo vienoje televizijos laidoje pagal jos pasakojimą buvo sudarytas trečiojo pedofilo Aido fotorobotas, kuris pasirodė stebėtinai panašus į V. Milinį.
* Tuometė teisėja aiškino, kad šį asmenį atpažino pagal mergaitės pasakojimą pamačiusi teismo lifte.
* Jau po V. Milinio nužudymo 2010 metų vasarą ji ir jos giminaičiai pradėjo skleisti gandus, esą mergaitė neištaria raidės v, todėl trečiojo pedofilo Aido tikrasis vardas gali būti Vaidas.
* V. Milinio nužudymo ir šmeižto byloje liudiję ir prie Kedžių ir Venckų namų metus budėję žmonės teigia, kad N. Venckienė ir jos teta Audronė Skučienė jiems buvo sudariusi sąrašą asmenų, kuriuos reikia sekti, kurių gyvenimu reikėtų pasidomėti.
Vieno bendrininko tebeieškoma
* Prokurorai nustatė tikslų D. Kedžio judėjimą 2009 metų spalio 5-ąją.
* Liudytojai patvirtino vyrą matę vieną ir kartu su bendrininku tai vienoje, tai kitoje Kauno vietoje. Kai kuriose šių vietų žudikai buvo pakeitę savo išvaizdą, jie yra užfiksuoti ir su perukais.
* Tyrimo metu nustatyta, kad į J. Furmanavičiaus žudynių vietą V. Sladkevičiaus gatvėje D. Kedys atvyko baltos spalvos „Volkswagen Transporter” mikroautobusu.
* Rugpjūčio pabaigoje įsigytą automobilį „Volkswagen Golf” jis anksčiau buvo palikęs prie antrąja auka tapusios V. Naruševičienės namų.
* Nušovęs J. Furmanavičių, D. Kedys nuvyko prie V. Naruševičienės namų, nušovė ją ir persėdęs į „Volkswagen Golf” kažkur važiavo, bet Panemunėje pateko į nedidelę avariją, todėl grįžo atgal į Piliuonos gatvę ir persėdo į „Volkswagen Transporter” mikroautobusą.
* Keistą avarijos kaltininką gerai įsidėmėjo sunkvežimio vairuotojas. Pasak jo, vyras kelias minutes krapštėsi savo automobilyje, kažką įnirtingai krovė į savo krepšį, o po to išlipęs sugebėjo pratarti vos porą žodžių: „Slidu, labai slidu.”
* Palikęs „Volkswagen Golf” automobilį vidury gatvės, vyras įsėdo į maršrutinį taksi, važiuojantį į Vaišvydavos pusę. Netoli V. Naruševičienės namų jis dar paprašė vairuotojo, kad šis jį pavežtų arčiau miško.
* Liudytojai prisimena, kad vyras atrodė itin sunerimęs, vis dairėsi pro langą, stebėjo, kada privažiuos reikiamą vietą.
* Grįžęs prie nužudytos L. Stankūnaitės sesers namo, jis sėdo į „Volkswagen Transporter” ir išvažiavo.
* Nors tuo metu, kai D. Kedys atvyko pasiimti „Volkswagen Transporter” mikroautobuso, kriminalistai jau darbavosi prie V. Naruševičienės namų, jie įtartino žmogaus nepastebėjo, nes mikroautobusas buvo paliktas ne prie namo, o gerokai toliau, prie parduotuvės.
* Tik vėliau kinologų šunys nusekė į tą vietą, kur stovėjo „Volkswagen Transporter”.
* Tą patį vakarą, apie 18 val., šis automobilis buvo rastas Noreikiškėse, šalia pedofilija kaltinto A. Ūso namų.
* Išeidamas iš namų D. Kedys pasiėmė ir seife laikytus ginklus, savigynai išduotą pistoletą „Beretta” ir 12-ojo kalibro dvivamzdį šautuvą „Winchester”.
* Tuo metu niekas nežinojo, kad D. Kedys dar turi ir iš dujinio į kovinį perdirbtą pistoletą „Iž Baikal”. Šis ginklas buvo rastas šalia jo lavono praėjus beveik septyniems mėnesiams po žmogžudysčių.
* D. Kedžio pistoletas „Beretta” tą pačią dieną buvo aptiktas prie V. Naruševičienės namų įkritęs į plyšį tarp laiptų ir sienos. Iš jo nebuvo šauta.
* Manoma, kad D. Kedys ginklą pametė netyčia. Kadangi plyšys labai nedidelis, ištraukti jį buvo sunku, be to, jis nelabai turėjo laiko tai daryti.
* Prokurorai tikina, kad jiems žinomi visi L.Stankūnaitės sesers veiksmai prieš mirtį, ji ruošėsi eiti pasitikti iš mokyklos grįžtančios dukters, tačiau tarpdury sutiko jos laukiantį žudiką.
* D. Kedžio legaliai įsigyto „Winchester” nerasta iki šiol.
