Šešėlinio veikėjo S. Rachinšteino milijonus jau dešimtmetį skaičiuojantiems pareigūnams – dar viena kliūtis.
Konstitucinis teismas (KT) nusprendė nagrinėti Vilniaus apygardos teismo (VAT) teisėjos Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės prašymą ir aiškintis, ar Konstitucijai neprieštarauja Baudžiamojo proceso kodekso straipsnis, leidžiantis prokurorui patikslinti kaltinimus bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.
Teisėja išgirdo advokatą
Tokia įstatymo suteikta teise buvo pasinaudojęs Vilniaus apylinkės prokuroras Vytautas Kukaitis.
Vilniaus apygardos teismui apskundęs S. Rachinšteiną ir septynis jo bendrininkus išteisinusį nuosprendį prokuroras detaliai išnagrinėjo kiekvieną įtartiną sandėrį, kurį 11 bendrovių sudarė per ketverius metus. Sukonkretinus kaltinimus pasisavintų mokesčių suma išaugo dar 65 tūkstančiais litų.
S. Rachinšteino advokatas ėmė piktintis, kad, pakeitus kaltinimus apeliacinės instancijos teisme, jie nebeturės kam apskųsti nuosprendžio.
Į advokatų prašymus atsižvelgusi V. Pakalnytė-Tamošiūnaitė nusprendė kreiptis į KT.
Vakar ji paskelbė, kad sudėtingos finansinės bylos nagrinėjimas atidedamas iki KT sprendimo. O jo tikimasi sulaukti ne anksčiau negu gruodžio mėnesį, nes KT eilėje – 60 prašymų.
Iki senaties liko metai
„Viską reikia priimti oriai ir profesionaliai. Pagal terminus mums toks sprendimas nenaudingas, bet gal bus naudingas teisės mokslui ir baudžiamajam procesui. KT išaiškinus, ar šis straipsnis neprieštarauja Konstitucijai, klausimų nebekils kitiems teismams”, – „Lietuvos rytui” sakė šią žinią išgirdęs prokuroras V. Kukaitis.
Prokurorui nerimą kelia artėjantis senaties terminas.
Nusikaltimai, kuriais įtariamas S. Rachinšteinas ir jo bendrininkai, įvykdyti 2004 metais. 2014-ieji – paskutiniai metai, kai juos už tai galima teisti.
Senatis neišvengiama, jei KT nuspręs, kad pildyti kaltinimų nebuvo galima.
„Tuomet teks prašyti, kad būtų leista atnaujinti ikiteisminį tyrimą, iš naujo rašyti kaltinamąjį aktą ir bylą vėl perduoti pirmos instancijos teismui. Tuomet tikrai sueis senatis”, – svarstė V. Kukaitis.
Tokiu atveju kalnai dokumentų, kuriuos keletą metų rinko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai ir prokurorai, liks tik istorija.
Teisėsaugos pareigūnai teismuose bando įrodyti, kad fiktyvių įmonių tinklą sukūręs verslininkas legalizavo 10 milijonų 779 tūkstančius litų ir pasisavino milijoną 644 tūkstančius pridėtinės vertės mokesčių (PVM).
Į verslą įtraukė benamius
Kartu su S. Rachinšteinu teisiama spalvinga kompanija – jo patėvis Anatolijus Matiažas, benamis Narimantas Šimelis, trys buhalterės ir du milijonieriaus apsaugininkai.
Byloje teigiama, kad fiktyvių bendrovių direktoriais S.Rachinšteinas įdarbino benamį N. Šimelį ir už girtavimą iš aukštų pareigų Muitinės departamente atleistą Vaclovą Nevedomskį. Jiems tereikdavo kartais pasirašyti vieną kitą dokumentą.
Už kiekvieną parašą buvo mokama po 10–20 litų.
Šie S. Rachinšteino parankiniai buvo sulaikyti 2006 metais.
Teigiama, jog fiktyvios bendrovės apgavo daugybę prekes tiekusių įmonių. Už tariamai įsigytas įvairias prekes S. Rachinšteino įkurtos įmonės iš valstybės susigrąžindavo PVM.
Tikrindami vienuolikos įmonių dokumentus pareigūnai niekur nerado paties S. Rachinšteino parašų. Įtariama, kad visus sandėrius jis sudarinėjo per tarpininkus.
Mitas apie tėvo turtus
2011-ųjų pabaigoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įpareigojo S. Rachinšteiną grąžinti valstybei 3 milijonus litų. Tiek mokesčių jis buvo nuslėpęs nuo valstybės. Į šio veikėjo sąskaitas plaukiantys milijonai sudomino Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pareigūnus.
Jie pastebėjo, kad S .Rachinšteinas 2000–2004 metais grynaisiais pinigais į savo įkurtos nekilnojamojo turto bendrovės „Serneta” kasą įmokėjo beveik 6 milijonus litų.
Milijonierius teigė, kad 5 milijonai litų priklausė Kanadoje gyvenančiam jo tėvui Fimai Rachinšteinui.
Turtingas tėvas tuo pat laikotarpiu bendrovei „Serneta” neva suteikė dar ir 12 milijonų litų paskolą.
Teko skelbti paiešką
VMI specialistams įtarimų sukėlė tai, kad į bendrovę „Serneta” per ketverius metus buvo investuota ir jai paskolinta 17 milijonų litų.
Į VMI prašymus deklaruoti savo turtą, santaupas ir nurodyti paskolos šaltinį turtuolis nereagavo, o jam išsiųsti mokesčių inspektorių laiškai keletą metų grįždavo atgal.
Pats S. Rachinšteinas su savo tėvu Mokesčių inspekcijoje pasirodė tik 2008 metų rugsėjo mėnesį, po viešai paskelbtos jo paieškos.
Bet „Sernetos” vadovui taip ir nepavyko įrodyti, kad didžiulėmis pinigų sumomis jį lepino Kanadoje gyvenantis tėvas.
VMI susisiekė su Kanados mokesčių inspekcija, kuri greitai nustatė, kad pensininkas F. Rachinšteinas – joks milijonierius.
Jis neturėjo galimybių iš savo kuklių pajamų finansuoti sūnaus daugiau nei 13 milijonų litų.
Kad į Lietuvą atvežė dideles pinigų sumas, paneigė ir Kanadoje apklaustas S.Rachinšteino tėvas.
Apmulkino prekybos centrą
* Kovo 1-ąją S. Rachinšteinas Vilniaus apygardos teisme iškovojo dar vieną skandalingą pergalę. Jo įsteigtai bendrovei „Serneta” atiteko 7 milijonai litų, kuriuos prieš 5 metus jis išleido Rusijoje pirkdamas žemės sklypus. Bendrovėms „Norfos mažmena” ir „Rivona” liko tik Rusijos bendrovių pavadinimai. Jose nebėra jokio turto.
* Tokį sprendimą priėmė VAT teisėjas Dainius Rinkevičius. Prieš penkerius metus S. Rachinšteino įsteigta bendrovė „Serneta” iš dviejų bendrovių, kurias Rusijoje įsteigė Lietuvos verslininkai, įsigijo 6,5 mln. litų vertės žemės sklypų.
* Po kiek laiko S. Rachinšteinas apsižiūrėjo, kad jo įsigyti sklypai keliais arais mažesni, nei nurodyta pirkimo ir pardavimo sutartyje.
* S. Rachinšteinas nusprendė kreiptis į teismą, reikalaudamas, kad bendrovės „Norfos mažmena” ir „Rivona” grąžintų už šiuos sklypus sumokėtus pinigus. Tačiau priskaičiavus mokesčius ir delspinigius ieškinys staiga išaugo dvigubai – iki 12 milijonų litų.
* Bendrovės būtų sutikusios derėtis su pirkėju dėl pinigų grąžinimo, bet jis atsisakė grąžinti sklypus – jie jau buvo parduoti. Manoma, jog juos pavyko parduoti už daug didesnę kainą.
* Šį ginčą nuo praėjusių metų vasaros nagrinėjęs VAT nusprendė, kad „Norfos mažmena” ir „Rivona” sklypų pirkėjui turi grąžinti 7 milijonus litų. O Lietuvos verslininkams nuspręsta grąžinti prieš keletą metų Rusijoje įsteigtas bendroves, kurių visas turtas – minėti žemės sklypai – jau išparduotas.
