Vis dėlto Teisėjų etikos ir drausmės komisija panevėžiečio prašymą iškelti teisėjui M. Striaukui drausminę bylą ar net kreiptis į Generalinį prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nagrinėti atsisakė.
Išteisino kitas teismas
Panevėžietis advokatų kontoros „De jure“ vadovas, 38 metų Andrejus Vavilovas apkaltinamąjį nuosprendį iš Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjo Mindaugo Striauko lūpų išgirdo 2011 metų balandžio 21 dieną.
Teismas advokatą pripažino kaltu dėl dokumentų klastojimo ir skyrė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 1 metams 3 mėnesiams, 40 MGL (5 tūkst. 200 litų) baudą ir 8 MGL (1 tūkst. 40 litų) dydžio baudžiamojo poveikio priemonę.
Šį nuosprendį A. Vavilovas apskundė ir tik praėjus daugiau nei pusantrų metų galėjo lengviau atsikvėpti. 2012 metų spalio 19 dieną Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo apeliacinį skundą, žemesnės instancijos teismo nuosprendį panaikino ir advokatą išteisino.
„Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė prielaidomis, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos bei tendencingai juos vertino ir tai turėjo lemiamos įtakos darant teismo išvadą dėl A. Vavilovo kaltės klausimo“, – rašoma išteisinamajame nuosprendyje.
Teisėją apskundė
„Manau, kad teisėjai, kaip ir kitų profesijų atstovai, už savo klaidas turi atsakyti. Juo labiau, kad M. Striaukui pripažinus mane kaltu dėl dokumentų klastojimo, buvo suduotas smūgis mano, kaip advokato, reputacijai“, – lrytas.lt sakė A. Vavilovas. Apie šį A. Vavilovui paskelbtą apkaltinamąjį nuosprendį buvo paskelbta ir žiniasklaidoje.
Teisininko nuomone, teisėjas M. Striaukas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, grįstą prielaidomis, o analizuodamas byloje surinktus įrodymus nevertindamas jų visumos bei tarpusavio sąsajų, pažeidė Teisėjų etikos kodekso 5 str. įtvirtintus teisingumo, nešališkumo, nesavanaudiškumo, pavyzdingumo, pareigingumo principus ir įvykdė pareiginį nusižengimą – aiškiai aplaidžiai atliko pareigą.
Pasak A. Vavilovo, už tai, kad byloje surinktus įrodymus teisėjas vertino tendencingai, teisėjui M. Striaukui gali grėsti ir baudžiamoji atsakomybė, numatyta BK 228 str.
„Tokie teisėjo veiksmai rodo asmens suinteresuotumą ir teisės aktų reikalavimą teisėjui būti nešališkam, nesilaikymą“, – įsitikinęs panevėžietis, išteisintas tik po ilgo teismų maratono.
A. Vavilovas prieš mėnesį kreipėsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją, prašydamas įvertinti M. Striauko veiksmus.
Atsisakė skundą nagrinėti
Tačiau Teisėjų etikos ir drausmės komisija neseniai panevėžiečiui atsiuntė raštą, kad jo skundas nebus nagrinėjamas.
„Teisėjai drausmine tvarka gali atsakyti trimis atvejais: už teisėjo vardą žeminantį poelgį, už kitų Teisėjų etikos kodekso reikalavimų pažeidimą ir už įstatymuose numatytų teisėjų darbinės ar politinės veiklos apribojimų nesilaikymą. Iš Jūsų pateikto prašymo matyti, kad savo nepasitenkinimą reiškiate teisėjo M. Striauko procesine veikla. Pažymime, kad procesinių bylos nagrinėjimo klausimų sprendimas nepriskirtas Komisijos kompetencijai“, – rašoma A. Vavilovui atsiųstame atsakyme.
„Vadinasi, teisėjams už priimtus neteisingus sprendimus jokios nuobaudos negresia?“ – stebisi šį atsakymą gavęs panevėžietis.
Įsisuko į teismų maratoną
Į nemalonumus A. Vavilovą įklampino verslo projektas – komercinės paskirties pastato statybos Panevėžyje, Laisvės aikštėje.
Viskas iš pradžių prasidėjo labai gražiai. Pačioje Panevėžio širdyje, Laisvės aikštės pakraštyje, iš kur atsiveria puikus vaizdas į Senvagę, jau daugybę metų plyti nedidelis tuščias sklypas tarp dviejų namų. Kadaise ten stovėjęs gyvenamasis namas buvo nugriautas, o likusioje dykvietėje sovietų laikais per paradus išdygdavo tribūna, iš kurios miesto komunistų partijos „grietinėlė“ mojuodavo pražygiuojantiems demonstrantams.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, šį keturių arų sklypą iš valstybės išsinuomojo vienas bankas, o jo subnuomininku tapo uždaroji akcinė bendrovė „Kelias“. Tačiau sklypas ir toliau stovėjo tuščias, tik šiltuoju metų laiku ten būdavo įrengiama minėtos bendrovės lauko kavinė.
2006 metais panevėžietis advokatas, bendrovės „AV investicija“ vadovas A. Vavilovas su savo pažįstamu, bendrovės „Kelias“ generaliniu direktoriumi Algirdu Kuklieriumi sugalvojo verslo planą – minėtoje vaizdingoje vietoje pastatyti komercinės paskirties pastatą, kurį vėliau būtų galima sėkmingai nuomoti.
Teisininkas A. Vavilovas apsiėmė pasirūpinti reikalingais statyboms leidimais ir pastato projektu, o sklypo subnuomininkė, bendrovė „Kelias“, turėjo jame pradėti statybas. Vėliau statybas ketino tęsti bendrovė „AV investicija“, pradėtą statyti pastatą įkeitusi bankui ir gavusi paskolą.
A. Kuklierius ir A. Vavilovas sukirto rankomis ir 2006 metų rugpjūčio 20 dieną pasirašė jungtinės veiklos sutartį. Šios sutarties vienas punktų leido A. Vavilovui sudaryti sutartis su rangovais, ekspertais, projektuotojais, medžiagų tiekėjais ir kitais asmenimis, kurie buvo reikalingi šiam verslo planui įgyvendinti.
Už langą – šimtas tūkstančių
Tačiau netrukus paaiškėjo, kad statybos gali dar ilgai neprasidėti. A. Vavilovas nuėjo kryžiaus kelius, rinkdamas būtinus statyboms leidimus. Ne tik buvo gaištamas laikas, tačiau teko ir išleisti nemažas pinigų sumas.
„Pavyzdžiui, Panevėžio socialdemokratai iš manęs nepasikuklino paimti šimtą tūkstančių litų“, - lrytas.lt pasakojo panevėžietis teisininkas. Pasirodo, šalia būsimo pastato stovinčio namo antrajame aukšte įsikūrusios Socialdemokratų partijos Panevėžio skyriaus būstinės vienas langas per statybas turėjo būti užmūrytas ir su tuo socdemai kategoriškai nesutiko. Nors A. Vavilovas buvo įsitikinęs, kad šioje kadaise du pastatus jungusioje sienoje esantis langas yra iškirstas neteisėtai, tačiau teismuose bylinėtis nenorėjo taupydamas laiką.
Pasirašyti, kad neturi jokių pretenzijų dėl greta statomo namo ir atsisakyti vieno partijos būstinės lango, miesto socialdemokratai sutiko už solidžią A. Vavilovo pasiūlytą sumą – šimtą tūkst. litų.
„Dabar tai atrodo nerealiai daug, o tuomet laikas atrodė brangesnis už pinigus“, – pasakojo lrytas.lt A. Vavilovas, šią sumą sumokėjęs iš savo santaupų. Likimo ironija – pro brangiai parduotą langą vietos kairieji politikai žvalgosi iki šiol – įstrigus statyboms jis taip ir liko neužmūrytas.
Dar apie šimtą tūkstančių kainavo pastato projektavimo darbai – tuo metu Lietuva išgyveno ekonominį pakylimą, masiškai vyko statybos, todėl darbais užsivertę architektai už projektus prašė solidaus užmokesčio. Sklype buvo suprojektuotas trijų aukštų su mansarda, apie tūkstančio kv. metrų dydžio pastatas. „Man tas projektas iki šiol labai gražus“, – prisipažįsta A. Vavilovas.
Vyriškis paskaičiavo, kad šiam verslo projektui įgyvendinti jis išleido apie 250 tūkst. litų.
Pasirašė vietoj direktoriaus
Kol buvo įveiktos visos biurokratinės kliūtys, parengtas pastato projektas ir jau buvo galima pradėti statybas, praėjo beveik dveji metai. 2008 metų vasario 14 dieną sudaroma statybos rangos sutartis tarp užsakovo, bendrovės „Kelias“ ir rangovo – UAB „Salidas“. Pastaroji bendrovė pagal sutartį įsipareigojo pastatyti dalį pastato Laisvės a. 2: paruošti statybų aikštelę, įrengti pamatus su rūsiu ir perdanga, įrengti lauko vandentiekį ir įvadinius tinklus.
Šią sutartį vietoj UAB „Kelias“ generalinio direktoriaus A. Kuklieriaus pasirašė įgaliojimą panašias sutartis sudaryti turintis A. Vavilovas, tik nepažymėjo pasirašantis ne kaip direktorius, o kaip įgaliotinis.
O tų pačių metų pabaigoje Lietuvą visu smarkumu užgriuvo krizė. Neaplenkė ji ir „Kelio“ bei „AV investicijos“ įgyvendinamo verslo projekto. „Statybininkai užsiprašė dvigubai daugiau, nei buvo numatyta sutartyje – 384 tūkst. vietoj sutartų 167 tūkst. litų, o bankai finansuoti statybų neberizikavo“, – pasakoja A. Vavilovas.
UAB „Salidas“, nesulaukdama pinigų už atliktus darbus, bendrovę „Kelias“ padavė į teismą ir pateikė 384 tūkst. litų civilinį ieškinį.
„Tuomet A. Kuklierius, galbūt bandydamas išvengti bet kokių mokėjimų statybininkams, policijai parašė pareiškimą, kad aš suklastojau jo parašą ant statybos rangos sutarties, o jis nieko apie šią sutartį ir pradėtas statybas iš viso nežino“, – pasakojo A. Vavilovas.
Pasak vyriškio, nors jis sutartį su statybos bendrove pasirašė turėdamas „Kelio“ įgaliojimą, o A. Kuklierius ne tik puikiai žinojo apie minėtame sklype vykstančias statybas, bet ir nuolat domėjosi jų eiga, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų klastojimo ir jų panaudojimo. Negana to, buvęs verslo partneris A. Kuklierius pareiškė dėl A. Vavilovo veiksmų patyręs 319 tūkst. 493 litų dydžio žalą. Todėl įtariamojo turtas buvo areštuotas.
Apkaltino klientas
Beveik tuo pačiu metu advokatą A. Vavilovą užgriuvo ir rūpesčiai dėl vieno jo kliento.
2009 metų pradžioje Panevėžio miesto apylinkės teisme už netikro dokumento pagaminimą, neteisingų duomenų įrašymą į dokumentus ir kitas nusikalstamas veikas buvo nuteistas buvęs „Precisos“ bendrovės akcininkas Gintautas Želionis. Šią baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, G. Želionis pareiškė, jog netikrą dokumentą jam pagamino advokatų kontoros „De jure“ advokatas A. Vavilovas.
Prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą ir Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo Artūro Ridiko paprašė leisti atlikti kratą advokatų kontoroje „De jure“. Jie norėjo išsiaiškinti, ar galimai darant nusikalstamą veiką nebuvo naudotas šios advokatų kontoros spausdintuvas ir A. Vavilovui priklausantis kompiuteris. Teisėjas tą prokurorų prašymą patenkino.
„Atvažiavo pareigūnai ir, parodę kratos orderį, paėmė dokumentus, kompiuterį, spausdintuvą“, - prisimena nemalonius įvykius A. Vavilovas. Advokatas teisėjo A. Ridiko nutartį, pažeidžiančią Advokatūros įstatymą, apskundė aukštesnės instancijos – Panevėžio apygardos – teismui.
Šio teismo teisėjas Ričardas Gilys apylinkės teismo nutartį panaikino, motyvuodamas tuo, jog kratos atliktos neteisėtai, nes saugomam advokato imuniteto A. Vavilovui nebuvo pareikšti įtarimai, ir nurodė daiktus bei dokumentus jam grąžinti.
Panevėžio prokurorai įvykdė apygardos teismo nutartį – per kratą paimtus daiktus grąžino į advokatų kontorą. Bet tuoj pat jie pareiškė įtarimus A. Vavilovui dėl dokumentų klastojimo bei jų panaudojimo ir vėl kreipėsi į apylinkės teismą – vėl paprašė leisti paimti bylos tyrimui reikalingus dokumentus ir daiktus. Apylinkės teismas prašymą patenkino ir reikalinga kompiuterinė technika bei dokumentai buvo paimti. Vėliau šiuos daiktus A. Vavilovas išsireikalavo grąžinti, nes jie jam reikalingi darbui.
Krata – neteisėta
Į kampą užspeistas panevėžietis nenuleido rankų. Jis teisėją A. Ridiką, leidusį atlikti kratą jo kontoroje, apskundė Teisėjų etikos ir drausmės komisijai. Teisėjas A. Ridikas savo pasiaiškinime šiai komisijai nurodė, kad jis pripažįsta, jog, leisdamas daryti kratą pareiškėjo darbo vietoje, pažeidė Advokatūros įstatymo 46 straipsnio nuostatas.
Vis dėlto, teisėjo nuomone, šis pažeidimas padarytas ne dėl aplaidumo ar nepakankamo įsigilinimo į pateiktą medžiagą ir esamą situaciją, bet dėl nepakankamai aiškaus Advokatūros įstatymo 46 straipsnio išdėstymo.
Po kiek laiko Teisėjų garbės teismas teisėjui A. Ridikui iškeltą drausmės bylą nutraukė.
Išgąsdino klientus
„Apie tai, kad esu sukčius, suklastojęs dokumentus, netrukus buvo paviešinta ir spaudoje. Mano, kaip advokato karjera žlugo. Vieni klientai išsigandę patys atsisakė mano paslaugų, ne visų pasiūlymų galėjau imtis ir pats, nes nežinojau, kiek dar laiko būsiu laisvėje ir galėsiu atstovauti savo klientus“, – pasakojo į keblią padėtį pakliuvęs panevėžietis, iki tol dešimtmetį sėkmingai dirbęs civilinių bylų advokatu.
Negana to, nemalonumai užgriuvo ir Panevėžio apygardos teismo pirmininką Valdą Petrą Meidų. Žiniasklaidoje pasirodė svarstymų, kad jo vadovaujami teisėjai neatsitiktinai panaikino miesto apylinkės teismo teisėjo A. Ridiko nutartis dėl kratų bei kompiuterio ir spausdintuvo paėmimo iš A. Vavilovo advokatų kontoros „De jure“. Pastarojoje advokate dirba ir V. P. Meidaus žmona.
Netrukus į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją kreipėsi Seimo narė Aurelija Stancikienė, reikalaudama iškelti drausmės bylas Panevėžio apygardos teismo pirmininkui V. P. Meidui ir šio teismo teisėjams Ričardui Giliui bei Eligijui Gladučiui.
Vis dėlto dviems pastariesiems teisėjams drausmės bylos buvo neiškeltos, o V. P. Meidui 2011 metų pavasarį drausmės byla Teisėjų garbės teismo sprendimu buvo nutraukta.
Teisėjų garbės teismo nuomone, V. P. Meidus nepažeidė Teisėjų etikos kodekso ir nepadarė nei pareiginio, nei teisėjo etikos pažeidimo, kuris galėtų būti vertinamas kaip teisėjo vardą žeminantis poelgis.
„Įvertinęs bylos medžiagą ir teismo pirmininko aiškinimus, Garbės teismas padarė išvadą, jog vykdydamas pavedimą nagrinėti skundą dėl teisėjo A. Ridiko veiksmų, V. P. Meidus veikė tik viešaisiais interesais, todėl konstatuoti kokių nors privataus intereso egzistavimo apraiškų nėra pagrindo, – skelbdamas sprendimą sakė Garbės teismo pirmininkas Antanas Simniškis. – Be to, Teisėjų etikos ir drausmės komisijai pateiktoje išvadoje dėl teisėjo A. Ridiko veiksmų V. P. Meidus nurodė, jog šio teisėjo veiksmuose drausminių nusižengimų nemato.“
Taip pat Garbės teismas pažymėjo, kad pagal Advokatūros įstatymą faktas, kad advokatai dirba toje pačioje kontoroje, nesudaro pagrindo interesų konfliktui konstatuoti, nes advokatai nevykdo bendros ūkinės komercinės veiklos.
Pirmą teismą pralaimėjo
Kai baudžiamoji byla, kurioje A. Vavilovas kaltinamas dokumentų klastojimu ir jų neteisėtų panaudojimu, pasiekė teismą, Panevėžio miesto apylinkės teismas nuo jos nagrinėjimo nusišalino, nes dėl savo, kaip advokato, darbo, kaltinamasis čia dažnai lankosi. Todėl byla buvo perduota Šiaulių miesto apylinkės teismui.
Bylą ėmęs nagrinėti Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas 2011 metų balandį paskelbė nuosprendį. A. Vavilovas buvo pripažintas kaltu suklastojęs A. Kuklieriaus parašą bendrovių „Kelias“ ir „Salidas“ sutartyje bei pagaminęs žinomai netikrą dokumentą savo klientui, bendrovės „Precisa“ akcininkui G. Želioniui.
Už tai panevėžiečiui advokatui teismas skyrė devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atidedant jos vykdymą 1 metams 3 mėn. ir 40 MGL dydžio baudą. Be to, jis buvo įpareigotas sumokėti aštuonių MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas taip pat pripažino bendrovės „Kelias“ teisę į 319 tūkst. 493 litų ieškinio patenkinimą perduodant jį nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Apygardos teismas išteisino
Šį nuosprendį A. Vavilovas apskundė ir tik praleidęs dar pusantrų metų nežinomybėje, galėjo lengviau atsikvėpti.
Šiaulių apygardos teismas A. Vavilovą išteisino dėl abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų.
Dėl neva suklastotos „Kelio“ ir „Salidas“ sutarties teismas panevėžietį išteisino, nes nepadaryta nusikalstama veika. Nuosprendyje teigiama, kad sutarties tekste nebuvo įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys, kas yra būtina sąlyga baudžiamajai atsakomybei pagal LR BK 300 straipsnį kilti. Negana to, bendrovė „Kelias“ savo vėlesniais veiksmais įvykusį sandorį su „Salidas“ patvirtino (pavyzdžiui, pradėtą statyti pastatą įregistravo Registrų centre kaip bendrovės „Kelias“ nuosavybę).
UAB „Kelias“ civilinį ieškinį A. Vavilovui dėl beveik 320 tūkst. litų turtinės žalos atlyginimo teismas paliko nenagrinėtą.
A. Vavilovas buvo išteisintas ir dėl suklastoto dokumento pagaminimo savo klientui G. Želioniui, nes objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, teismas bylos medžiagoje nerado.
„Apylinkės teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė prielaidomis, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos bei tendencingai juos vertino ir tai turėjo lemiamos įtakos darant teismo išvadą dėl A. Vavilovo kaltės klausimo“, – rašoma Šiaulių apygardos baudžiamųjų bylų kolegijos priimtame nuosprendyje.
Sudarė taikos sutartį
Gali būti, kad Laisvės aikštėje netrukus vėl užvirs statybos ir pastatas, dėl kurio statybų buvo kryžiuojamos ietys teismuose, galiausiai bus pastatytas.
Neseniai taikos sutartimi baigėsi civilinis procesas tarp UAB „Kelias“, „AV investicijos“ ir statybinių firmų „Salidas“ bei „Vidstata“. Bendru susitarimu visos šios bendrovės tapo statybvietės Laisvės aikštėje bendrasavininkėmis.
